<h2>Egipto mumijos ekspozicija yra muziejaus kapinių vietoje</h2>
<p>Etinės diskusijos dėl žmonių palaikų demonstravimo, kaip žinia, trunka išties ilgai. Visgi galime pasidžiaugti, jog kai kurie mokslininkai teigia, kad tai prisideda prie mokslo ir švietimo laimėjimų, kol kiti mano, jog tai yra perdėm liguista ir rodo kolonializmo tęsinį, demonstruojant senovės lavonus bei kitas liekanas, pavyzdžiui, nudažytus puodus ar kone grėsmingais tapusius iškastus artefaktus. Na, o visa tai savo ruožtu susiveda į vieną paprastą klausimą: ar turėtumėte apskritai galėti įeiti į muziejų ir žiūrėti į mumijas?</p>
<p>Įdomu tai, kad dalis Amerikos muziejų persvarsto mumijų demonstravimo praktiką. Tarkim, Rod Ailendo dizaino mokyklos muziejus Providense, pergalvojęs idėją eksponuoti žmonių kūnus, nusprendė grąžinti į savo karstą „Nesminą“, Ptolemajo kunigo mumiją[1]. Negana to, pastarasis judėjimas „Black Lives Matter“ tik dar labiau paskatino diskusijas apie mumijas, pabrėždamas kultūros nuosavybės idėjas ir šiuolaikinio kolonializmo padarinius.</p>
<p>Šiaip ar taip, tai yra diskusija, į kurią neseniai įsitraukė Carloso muziejus, po ilgų debatų tiek kituose „kaimyniniuose“ muziejuose, tiek nacionalinėse organizacijose, tokiose kaip Amerikos aljansas, pastatydamas įspėjamuosius ženklus prie įėjimo į Senovės Egipto, Nubijos ir Artimųjų Rytų meno galerijas.</p>
<blockquote>
<p>„Atidžiai apgalvotu sprendimu pridėti ženklą siekiama gerbti įvairią muziejaus auditoriją ir sukurti jaukią bei patogią aplinką visiems lankytojams“, – sakė Carloso muziejaus rinkodaros bei komunikacijos direktorė Sarah Jones.</p>
</blockquote>
<p>Derėtų paminėti ir tai, jog mumijų rinkimo praktika prasidėjo dar gerokai prieš Carloso muziejaus atidarymą Emory miestelyje 1919 m. O pati „Egiptomanija“ iš esmės kilo iš renesanso susižavėjimo Egiptu, kai europiečiai mumijas pradėjo importuoti XIII amžiuje. Tačiau isterija dėl Egipto išties smarkiai išaugo 1798 m., kai Napoleonas įsiveržė į šalį ir supažindino europiečius su senovės piramidžių stebuklais. Taigi, Egiptas netrukus po to tapo labai paklausia turistų vieta, o „mumijų išvyniojimas“ – itin populiaria procedūra, kuomet tam tikros parduotuvės dargi buvo užpildytos brangakmeniais, kurie buvo išvynioti iš pastarųjų tvarsčių.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jeremy-bezanger-wpxr-qsdqjm-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Lankytojai nenori būti suvyniotų egiptiečių mumijų akivaizdoje</h2>
<p>Kuomet Carloso muziejus įsigijo pirmąjį mumijų rinkinį, Williamas Arthuras Sheltonas, Emory's Candler teologijos mokyklos profesorius, vadovavo kasinėjimui Egipte ir senovės Artimuosiuose Rytuose[2]. Jo pirmasis pirkinys universitetui – Senosios karalystės mumija iš Abydos, Egipto – yra seniausia mumija Šiaurės Amerikoje, ir dabar vienas iš labiausiai vertinamų Carloso kūrinių. Antroji mumijų grupė buvo įsigyta kiek vėliau – 1999 m. Kanadoje.</p>
<p>Ir visgi, viename Carloso muziejaus Egipto sparne nebuvo priimtas sprendimas įrengti įspėjamuosius ženklus – šis procesas prasidėjo su naujausia muziejaus paroda „Vienas/kitas“, kurią sukūrė amerikiečių menininkai Marie Watt bei Cannupa Hanska Luger[3]. Diskusijų apie parodą metu Carloso muziejus gavo patarimus iš bendruomenės komiteto, kurį sudarė tiek vietinių, tiek nevietinių šalių dėstytojai, darbuotojai, studentai bei bendruomenės nariai.</p>
<p>Galiausiai imtasi svetingumu grįstų veiksmų lankytojų atžvilgiu, – tų kurie pareiškė nenorį būti (stoviniuoti) suvyniotų egiptiečių mumijų akivaizdoje, ir tų, kurie tikėjosi konkretaus įspėjimo apie specifines erdves, kuriose ketina lankytis. Taigi, siekdamas atkreipti dėmesį į skirtingų kultūrų požiūrį į mirtį ir pačius mirusiuosius, muziejus kartu su parodų projektavimo komanda sukūrė demonstravo ženklus, kad lankytojai būtų įspėti prieš įeidami į muziejų ir į Egipto galerijas, tokiu būdu viešai transliuojant etiškumo motyvus.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/narciso-arellano-_r9xde_kfum-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Carloso muziejuje Senosios karalystės mumija rodoma be sarkofago, skirtingai nei kitos mumijos</h2>
<p>Taip, Amerikos indėnai ir senovės egiptiečiai turi kažką bendro, ir tai yra muziejaus „turgus“ mirusiems. Kita vertus, jie skiriasi pastarųjų pateikimo stiliumi bei reglamentais. Tarkim, net ir pernelyg besistengdami nerasite indėnų palaikų, eksponuojamų Carloso muziejuje, ir vargu, ar juos aptiksite kuriame nors Amerikos muziejuje apskritai.</p>
<p>Tarp kitko, 1990 m. Kongresas priėmė Amerikos indėnų kapų apsaugos ir repatriacijos įstatymą, įpareigojantį federalines institucijas repatrijuoti jų turimus vietinius palaikus ir apsaugoti čiabuvių žmonių palaikus federalinėje bei genčių žemėje. Tačiau įstatymas vis tik neapima Egipto mumijų.</p>
<p>Kai kurie mokslininkai teigia, jog nėra skirtumo tarp Egipto ir Amerikos indėnų palaikų, mat europiečiai neva rinko Egipto mumijas su tomis pačiomis kolonializmo idėjomis, kaip ir indėnų skeletus. Bet Carloso muziejus mano, kad šie du klausimai yra ginčytini – itin skirtingi: deramasi, jog mumifikacija senovės egiptiečių atžvilgiu pavertė lavoną amžinu, tobulu kūnu, kadangi pastarieji norėjo pamatyti ir atmintyje išlaikyti mumiją papuoštame karste ar kartoninėje dėžėje, dėl ko jos yra demonstruojamos moderniose patalpose, tokiose kaip, pavyzdžiui, Nacionaliniame Egipto civilizacijos muziejuje.</p>
<p>Visgi Carloso muziejus nededa mumijų į kitą karstą, išskyrus jų pačių. Taigi Senosios karalystės mumija pateko į kolekciją su originalaus medinio karsto liekanomis ir yra eksponuojama ant jo. Ir iš tiesų, kyla daug klausimų, susijusių su mumijų demonstravimu – jei jos apskritai turi būti rodomos – tokių kaip, „Ar derėtų mumijas rodyti karstuose, ar „palaidas“?“, „Ar dangtis turi būti uždėtas, ar jo visai nereikia?“ ir pan.</p>
<p>Tuo tarpu dėl Senosios Karalystės mumijos Carloso muziejus savo sprendimą grindė mumijos specifika ir egiptologų, mokslininkų bei muziejaus lankytojų susidomėjimu. Galiausiai akivaizdu, jog Carloso muziejaus mumijų pašalinimo iš ekspozicijos idėja yra perdėm sudėtinga. Be to, muziejus kasmet pritraukia daugiau nei 75 000 lankytojų iš viso pasaulio, o daugelis jų būtent ir atvyksta apžiūrėti mumijų kolekcijos. („Senusret“ kolekcija, kurioje yra maždaug 1500 daiktų, įskaitant mumiją bei daugybę susijusių laidojimo objektų, yra viena iš didžiausių senovės Egipto ir Artimųjų Rytų meno kūrinių kolekcijų, saugomų JAV muziejuje.)</p>
<p>Šiaip ar taip, Carloso muziejus nuolat vertina pagarbų mumijų demonstravimą, atsižvelgdamas į šiuolaikinių mokslininkų, studentų ir muziejaus lankytojų tyrimų poreikius bei interesus: įstaiga yra įsipareigojusi pagarbiai jas prižiūrėti, laikantis aukščiausių etikos ir profesinės praktikos standartų. Kita vertus, nors klausimas dėl mumijų palaikų eksponavimo, kaip žinia, vis dar yra nuolatinis pokalbis Carloso muziejuje, iškabų įrengimas, savo ruožtu, yra tik mažas tokių eksponatų keliamų etinių problemų pripažinimas.</p>
