Krašto apsaugos sistemoje – įtarimai dėl bepiločių orlaivių iš „nedraugiškų“ šalių

Lietuva, SaugumasRaimonda Jonaitienė
Suprasti akimirksniu
D. Šakalienė
D. Šakalienė. KAM nuotrauka

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl iš „nedraugiškų“ valstybių pirktų bepiločių orlaivių

Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) pirmadienį pranešta apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl įsigytų bepiločių orlaivių, kurie, kaip įtariama, buvo pagaminti ne Lietuvoje, o „nedraugiškose“ šalyse, esančiose už Europos Sąjungos (ES) ir NATO ribų. Tai gali tapti rimta problema Lietuvos nacionaliniam saugumui[1].

Spaudos konferencijoje dalyvavusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė informavo, kad dar praėjusių metų rudenį pradėtas bepiločių orlaivių pirkimas sukėlė abejonių dėl orlaivių kilmės šalies. Ministrė patvirtino, jog gautas Antrojo operatyvinių tarnybų departamento raštas nurodė pagrįstus įtarimus, kad orlaiviai, kurie buvo deklaruoti kaip pagaminti Lietuvoje, iš tiesų galėjo būti pagaminti „šalyse, kurios mums nėra draugiškos“.

„Aš kreipiausi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, 2024 metų rudenį inicijuojant ir vykdant bepiločių orlaivių pirkimą“, – kalbėjo ministrė D. Šakalienė.

Įtarimų kelia ne tik pačių bepiločių orlaivių, bet ir jų valdymo programinės įrangos bei duomenų perdavimo infrastruktūros kilmė. Pagal Lietuvos teisės aktų reikalavimus, tokia įranga privalo būti gaminama NATO arba ES šalyse. Šiuo atveju, kaip įtariama, reikalavimų galėjo būti nesilaikyta.

Orlaivius turėjo naudoti Lietuvos kariuomenė ir Lietuvos šaulių sąjunga. Pasak ministrės, tokia situacija ne tik kelia grėsmę saugumui, bet ir yra nesąžininga Lietuvos gamintojų atžvilgiu, nes demotyvuoja vietos įmones, kurios investuoja į gamybą Lietuvoje.

Įtariama, kad bepiločiai orlaiviai buvo pažymėti kaip lietuviški, nors pagaminti kitur

Nida Grunskienė
Nida Grunskienė. ELTA nuotrauka

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė pranešė, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas šių metų kovo 24 dieną pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį. Įtarimai kol kas nėra pareikšti konkretiems asmenims, tačiau nedelsiant buvo pradėti ne viešo pobūdžio tyrimo veiksmai, siekiant išsiaiškinti visas šio skandalingo pirkimo aplinkybes.

Generalinė prokurorė patvirtino, kad Krašto apsaugos ministerijos pateiktais pirminiais duomenimis, vykdant šį įsigijimą galėjo būti nesilaikyta privalomo reikalavimo, jog tiekėjas būtų subjektas, gaminantis įrangą Lietuvos teritorijoje ar atstovaujantis tokį gamintoją. Įtariama, kad įrenginiai buvo pažymėti kaip pagaminti Lietuvoje, tačiau galimai buvo surinkti už ES ar NATO valstybių ribų.

Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentas, jį atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tuo tarpu Krašto apsaugos ministerijos generaliniam inspektoriui jau pavesta atlikti vidinį patikrinimą, siekiant išsiaiškinti visas bepiločių orlaivių įsigijimo aplinkybes.