Viešų patyčių pandemija užvaldė visuomenę
Kai nebėra karantino suvaržymų ir galima visur lankytis, artėjant šventėms jau girdisi perspėjimai, kad galima tikėtis didesnių susirgimų skaičių. Tačiau karantinas išugdė tam tikrus įpročius. Pastebima, kad net ir tada, kai nėra karantino, daugelis laikosi tiek atstumo su kitais, tiek vengia bendrauti su didelėmis grupėmis. Daugelis net ir iki šiol bendrauja daugiau tik su artimiausiais žmonėmis ir vengia platesnių socialinių ryšių.
Yra net ir manančių, kad keliauti į užsienį nėra atsakinga ir oficialių įspėjimų nebuvimas jiems dar nereiškia, kad gyvenimas toks pat kaip ir buvęs iki karantino. Tačiau kai vieni tartum tęsia gyvenimą pagal taisykles, kurios buvo labai griežtos ir primestos prieš metus, kiti sulaukia kritikos, kad gyvena „atsipūtę“ ir nesilaiko oficialiai nebegaliojančio COVID-19 protokolo[1].
Atsiranda net ir tokie terminai kaip „kovidiotai“ ir tyčiojamasi iš nesiskiepijančių, keliaujančių, neigiančių viruso egzistavimą, nesitestuojančių. Iki pat dabar visuomenė yra pasidalinusi, nors oficialiai ji ir neskirstoma į skiepytus ir neskiepytus.
Tiesa, ligoninės ir kitos medicinos paslaugų įstaigos taiko kaukių prievolę, bet net ir ten sutinkama iš principo jų nedėvinčių ir su tokiais reikalavimais nesutinkančių.
Nepaisant to, kad pandemijos nebėra, o griežtus suvaržymus lyg ir pamiršome, vis dar atsiranda parako pykčiams bei patyčioms viešoje erdvėje ar net gatvėje.
Daugeliui šeimų net ir šis atostogų sezonas buvo emociškai įtemptas, nes daug kas jau ėmė kalbėti, kad keliauti yra neatsakinga, atsirado grotažymė #covidiots, raginanti komentuoti ir gėdinti žmones, kurie nepaiso oficialių įspėjimų[2].
Bet milijonai žmonių keliavo norėdami pamatyti artimuosius ir atlaisvėjus suvaržymams, tai darė visame pasaulyje. Tai darė tiek skiepyti, tiek neskiepytieji. Keliaujant, sergant, susirgus po kelionės jau nebuvo privaloma laikytis saviizoliacijos ir kitų karantino metu taikytų priemonių.
Ir nepaisant to, kad vėl gyvename laisvai, sergančiųjų skaičiai iki pat dabar nesiekia didelių aukštumų, kad vyriausybė svarstytų imtis priemonių prieš šventes.
Epidemiologai komentuoja, kodėl patyčios Covid-19 pandemijoje neveikia
Ar tikrai gėda yra geriausias būdas sustabdyti koronaviruso plitimą?
Julia Marcus – epidemiologė, Harvardo universiteto medicinos fakulteto docentė[3] sako, kad svarbu keliauti ir, kad Amerikiečiams reikia pamatyti savo artimuosius, o patyčios niekur neveda.
Pavyzdžiui, JAV pandeminį gėdinimą buvo galima akivaizdžiai pastebėti dar kovo mėnesį, kai buvo pavasario atostogos ir koledžų studentai keliavo į Floridą. Tuomet socialiniuose tinkluose ėmė plisti nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose žmonės buvo užfiksuoti keliaujantys. Jų nuotraukos buvo talpinamos socialiniuose tinkluose su grotažyme #covidiots. Tada buvo viešinamos ir pavardės, kad patyčios taptų asmeniškomis[4].
Toks į kitus nukreiptas elgesys išsiplėtė pandemijos eigoje. Tačiau iš kitų sveikatos priežiūros sričių žinome, kad gėdinimas ir kaltinimas nėra geriausias būdas priversti žmones keisti savo elgesį ir iš tikrųjų gali duoti priešingą rezultatą, nes dėl to žmonės nori slėpti savo elgesį.
Mes iš tikrųjų tai labai dažnai matėme per šventes žiemos metu, kai buvo manoma, kad žmonės, kurie keliauja ir renkasi, yra neatsakingi. Tačiau neatsakingais buvo vadinami net ir tie žmonės, kurie stengėsi imtis atsargumo priemonių, pavyzdžiui, tie, kurie laukė eilėse prie testų.
Matytis su artimaisiais vis dar pavojinga ir neatsakinga?
Profesorė J. Marcus sako, kad turime pripažinti, jog kai didžiulis skaičius žmonių susirenka su žmonėmis ne iš savo namų, turime geriau jiems duoti praktinių patarimų, kaip sumažinti riziką, o ne sakyti, kad jie yra blogi žmonės, jei nori pamatyti savo artimuosius.
Žmonės iš tikrųjų nepripažįsta, kaip svarbu žmonėms susiburti. Kai kuriose šalyse buvo tarpsnių kai buvo visiškai uždrausta susitikti su žmonėmis, nepriklausančiais jūsų namų ūkiui, net ir lauke. Taip buvo ir Lietuvoje, ir Amerikoje. Tačiau ekspertai pastebi, kad tose pačiose vietose kai kuriais atvejais žmonės galėjo susitikti su kita šeima uždarame restorane be kaukės.
Žmonės galėjo net rengti didelius renginius su maitinimu, jei jie vykdavo oficialioje renginių vietoje. Taigi, kai kurios iš šių taisyklių pagrįstai klaidina žmones. Žinote, kur yra rizika? Jei sakote, kad man saugu pietauti uždaroje patalpoje su kita šeima, kodėl aš negaliu jų matyti savo namuose?
Kaip sako ekspertė, reikalingas skaidrumas ir viltis, kurią gali suteikti medikai ir valdžia. Taip paskatinti žmonės turės vilties ir labiau susitelks ties taisyklių laikymusi dabar, kad galėtų laisviau gyventi rytoj. Taip gal nebūtų tokios didelės atskirties tarp žmonių jei draudimai būtų buvę griežti tik trumpą laiką, bet visiems būtų galioję vienodai. Juk yra būdai, kaip vyriausybė galėtų ne tik pasakyti žmonėms ne, bet iš tikrųjų pasakyti: mes žinome, kad tai svarbu, ir štai kaip mes jums padėsime.
