Prasmė, kurią randame danguje, mus įtvirtina nuolat besikeičiančiame pasaulyje
Naujajam Jameso Webbo kosminiam teleskopui atnešant nesuvokiamus tolimų Visatos kampelių vaizdus, mes linkę pamiršti, koks jausmas plika akimi žiūrėti į dangų[1].
Kol nebuvo plačiai paplitęs rašymas, kalendoriai ir laikrodžiai, žmonės visame pasaulyje pasitikėjo dangaus reiškinių cikliškumu planuodami žemės ūkio ir gyvulininkystės veiklą, aiškindami nežinomybę, užrašydami istorijas ir plaukiodami per jūras.
Visgi mūsų santykiai su dangumi pasiekė naujas aukštumas dar bronzos amžiuje.
Kadangi šis priešistorinis laikotarpis beveik neturi rašytinių duomenų, žmonių žinios ir supratimas apie dangų dažniausiai buvo užfiksuoti simboliais, puošiančiais objektus – tiek šventus, tiek įprastus – ar uolų raižiniais.
Vienas iš išlikusių pavyzdžių, kaip žinia, yra Stounhendžas netoli Solsberio Didžiojoje Britanijoje, kuris nuo to laiko išgarsėjo visame pasaulyje, kasmet tūkstančius žmonių pritraukdamas švęsti vidurvasario šventės.
Ir štai, akivaizdu, jog mes esame susiję su praeitimi per žvaigždžių pastovumą. Tačiau, nepaisant kai kurių archeologinių radinių, mokslininkams vis dar sunku išsiaiškinti, ką bronzos amžiaus žmonės galvojo apie dangų ir jo reiškinius, – be rašytinių įrašų niekada nebus vieno tikslaus atsakymo.
Priešistoriniai dangaus kūnai – istorijos pagrindas
Net ir šiandien maži vaikai, nepaisant jų kultūrinės kilmės ar išsilavinimo, linkę piešti dangaus kūnus. Tačiau mūsų šiuolaikinė loginė mąstysena gali neleisti mums pamatyti begalinių galimybių, kurias mūsų protėviai matė danguje.
Tarkim, senovės Egipte Denderos zodiake žvaigždės ir žvaigždynai pavaizduoti ne tikroviškai, o nupiešti kaip dievai, žmonės, gyvūnai ir objektai, kuriuos vietiniai reprezentavo senovės Egipto kosmovizijoje.
Kaip ryškios, akinančios šviesos simboliai, jie dažnai puikuojasi ant aukso papuošalų ir daiktų arba šventos molio keramikos, o tai rodo, jog pastarieji simbolizuoja autoritetą ar magišką galią. Tuo tarpu archajiška samprata, kad dangus yra pagamintas iš akmens – plūduriuojantis virš mūsų kaip svyruojantis aukštyn kojomis apverstas dubuo, kuriam taip pat reikia kalnų, Žemės viduryje iškilusio medžio ar kitų struktūrų aplink jo pakraštį – išlikusi ir tam tikruose mituose, teigiančiuose, jog šis yra prikaltas.
Naktinis dangus tapo didinga kosmine istorija
Nebra dangaus diskas (vienas seniausių pasaulyje žvaigždžių žemėlapių) ypač patraukė žmonių vaizduotę[2]. Tuo tarpu teorijas, paaiškinančias jo tikslą, sukūrė ir ezoterikos entuziastai, ir garsūs tyrinėtojai.
Neseniai kai kurie mokslininkai teigė, kad diskas yra sudėtingas astronominis įrankis, padėjęs bronzos amžiaus žmonėms apskaičiuoti kalendorius. Na, o šį unikalų, vos 30 cm skersmens bronzinį artefaktą maždaug 1600 m. pr. m. e. atkasė lobių ieškotojai aplink Mitelbergo kalnus Vokietijoje.
Jo turtingas ir tikroviškas dangaus vaizdavimas rodo, kad dangaus visata vaidino svarbų vaidmenį bronzos amžiaus bendruomenės, kuriai ji priklausė, gyvenime, bet nebūtinai įrodo, jog tai buvo esminis astronominis įrankis[3].
Labiausiai tikėtina, kad Nebros dangaus diskas buvo simbolinis kosmoso atvaizdas, turintis daugiau dvasinį nei funkcinį vaidmenį, padėjusį pamatą ryšio su dangumi puoselėjimui.
Žvilgsnis į dangų priminė žmonėms svarbius įvykius, žinias ir nesenstantį ryšį vienas su kitu
Daugumoje bronzos amžiaus Europos kultūrų ne tik trūko rašytinių įrašų, bet ir nebuvo pasiekta samprata, pagal kurią būtų pagrįstas metų ar net mėnesio kalendorius.
Labai gali būti, jog bronzos amžiaus Europoje dar nereikėjo tikslaus laiko matavimo, mat dauguma to regiono kultūrų tuo metu turėjo tik atskirti žiemą ir vasarą pagal savo žemės ūkio veiklą, kitaip nei senovės Egipte, kur paupiuose bei drėkinamam ūkininkavimui reikėjo tikslesnio kalendoriaus.
Kitais žodžiais tariant, bronzos amžiaus europiečiai neregistravo laiko tėkmės taip, kaip mes dabar. Akivaizdu, jog mes manipuliuojame laiku pagal savo poreikius, nors visada atrodo, kad jo trūksta. Laikas, kita vertus, bronzos amžiaus gyventojams nebuvo procesas, net ir ne jo trukmė. Tai buvo atstumas tarp veiklos ir įvykių.
Turint tai omenyje, greičiausiai Nebros dangaus diskas galėjo būti naudojamas ritualinės kovos metu ceremonijoje, nurodančioje šiltojo sezono pradžią ar pabaigą – vieną reikšmingiausių etapų bronzos amžiaus visuomenei.
