Kosmoso karai: A. Kubilius neišsižada ateityje „nukauti“ E. Muską

Europai norint atremti ateities grėsmes – Rusiją ir Kiniją – finansavimą gynybai reikia didinti bent iki 500 mlrd. eurų

Naujai Europos Komisijos (EK) patvirtintas Europos Gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius turi plačių užmojų – dar nė neapšilęs kojų naujose pareigose, jau dalinasi ambicijomis kosmose „nokautuoti“ turtingiausiu pasaulyje tituluojamą „SpaceX“ ir „Tesla“ įkūrėją Eloną Muską. Europarlamentaras atviras – tam tereikia skirti apie 500 mlrd. eurų Europos gynybai per ateinantį dešimtmetį.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas A. Kubilius, kuriam 2008-aisiais būnant Lietuvos premjeru nepavyko suvaldyti šalies išteklius kaip reikiant išsiurbusios ekonominės krizės, yra įsitikinęs, kad galės reikšmingai prisidėti prie to, kad Europa kosmoso srityje turėtų potencialo varžytis su JAV^[1].

Pasak europarlamentaro, gynybai skiriamą finansavimą žūtbūt reikia pradėti didinti, mat kuo toliau, su tuo daugiau grėsmių Europa susidurs – dabar Rusija, o vėliau ja neabejotinai taps ir Kinija su savo sparčiai augančia karine galia. O vėliau – dar kokia šalis neabejotinai išlys.

Kaip vieną iš sprendimų apsiginant nuo nelemtų Rytų, A. Kubilius siūlo savo gamybos didinimą. Tiesa, čia nepavyks tik Lietuvoje papildomai pastatyti „Rheinmetall“ ar kitos karinės pramonės gamyklos.

„Reikia plėtoti savo gamybą, reikia plėtoti su ta pačia JAV. Daug ko reikia. Bet reikia pinigų ir tų pinigų reikia dabar“, – teigė konservatorius.

Tačiau, nors numatoma, kad gynybai reikėtų skirti bent 500 mlrd. eurų per 10 metų, kad ji būtų efektyvi, šios „drambliuko svajonės“ kiek nutolusios nuo realybės, kai dabartiniame septynmečiame ES biudžete gynybai numatyta vos 10 mlrd. eurų^[3].

Konkurencinę kovą su E. Musku Europa pralaimėjusi, bet gali greitai į ją sugrįžti

A. Kubilius neslėpė, kad Europai realiai nėra jokių problemų kosmoso srityje konkuruoti su NASA ir Kinija, nors ir yra pralaimėta kova su E. Musku raketų paleidimo srityse (angl. launching systems), kai dar 2014-aisiais esą buvo padaryti į tai atvedę sprendimai – pavyzdžiui, buvo pasilikta prie standartinių raketų nešėjų modelio „Ariane 6“.

Europos kosmoso atstovas taip pat įsitikinęs, kad Europai nepavyks pakonkuruoti ir kainų lygmenyje, kadangi E. Muskas „eina tų labai sunkių didelio krovinio raketų link“, ko pasekoje, vieno kilogramo pakėlimas į kosmosą darosi vis pigesnis.

Visgi, vilčių, kad Europai kada nors pavyks stoti į kosmoso dvikovą prieš E. Muską, A. Kubilius dar tikrai nelaidoja.

„Tie 800 kompanijų priklauso naujajai kosmoso industrijai, nes šalia tų jau nuo seno veikiančių stambių kompanijų, tokių kaip „Ariane“ ir kitų, atsiranda daug visiškai naujų – kol kas startuolių, mažesnių kompanijų, bet labai dinamiškų, labai ambicingų ir sparčiai besiplėtojančių. Joms yra siūloma dalyvauti projektuose, kaip atgauti tą gebėjimą, kad jos siūlytų naujus raketų paleidimo modelius, naujus palydovų nešėjus. Tas juda, nežinau, kokį gausime rezultatą, bet ir čia judame į priekį.“ – LRT duotame interviu tvirtino A. Kubilius.

Remiantis buvusio Italijos premjero ir Europos Centrinio Banko pirmininko Mario Draghi pateikto raporto duomenimis, ES iš viso yra 800 kosmoso bendrovių ir Bendrija užimanti garbingą antrąją vietą pagal investicijas į kosmoso sektorių ir 2023 m. ES valstybių narių viešosios išlaidos sudarė apie 13 mlrd. dolerių, kai tuo tarpu JAV tuo metu investavusi 37 mlrd. dolerių.

Naujose pareigose A. Kubilius dar nesijaučia it žuvis vandenyje

Tuo tarpu optimistiškai nusiteikęs A. Kubilius, nors ir neslepia džiaugsmo tapęs pirmuoju istorijoje Europos Komisijos nariu, atsakingu už Europos gynybą ir kosmosą, tačiau sėdėdamas ant visiškai naujos kėdės Briuselyje esą dar „nenardo“ ir kalbėdamas apie šią poziciją teigia gavęs ne „Ikėjos“ baldą surinkti, bet visą medį nudrožti, nuobliuoti, kad jis būtų panašus į baldo detalę^[2].

„Tai natūralu, nes tai naujas portfelis. Natūralu ir tai, kad išskirta tema – gynyba – yra naujas reiškinys ES. Be abejo, tai susieta su grėsmėmis, su Rusijos karu prieš Ukrainą. Tai aišku iš visų politinių gairių ir EK pirmininkės Ursulos von der Leyen misijos laiško man. Beje, misijos laiškų žanras yra labai įdomus. Skirtingai nei Lietuvoje, kai programa rašoma premjero ir ministrų kartu, misijos laišką iš EK vadovės gauni praktiškai visiškai nederintą“, – aiškino į istoriją savo inicialus įrašęs A. Kubilius.

Visgi, svarbiausias aspektas, pasak jo, yra pinigai. Juk jeigu jų nėra – nė negali būti fantazijų apie kosmosą. Tokiu atveju ir taip galima užsitarnauti „kosmonauto“ etiketę vos apie tokias idėjas prasižiojus.

Net neabejojame, kad A. Kubilius išties yra šios srities (finansų) ekspertas ir puikiai žino kaip „susiveržti diržus“, kad tų pinigų liktų.

O kad užsitarnauti pagarbą ir pasitikėjimą, A. Kubiliui dar teks daug nueiti. Iš pradžių reiktų grįžti prie Baltosios knygos parašymo per šimto dienų laikotarpį kartu su Kaja Kallas, kurią politikas turėsiąs pateikti