Covid-19 simptomai, pasak medikų, ilgainiui gali tapti neišskirtiniais
Medicinos specialistai pastebėjo, kad keičiantis sezonams pastebimas simptomų, susijusių su lengvomis COVID-19 infekcijomis, pasikeitimas. Atėjus rudeniui greitai padaugėja sergančių peršalimo ligomis, plinta virusai, duagėja gripo atvejų ir ne vieną kamuoja alergijos priepuoliai. Šiuo metu tokių ligų simptomai labai panašūs į tuos, kuriais skundžiasi ir sergantys Korona.
Deja, simptomai,kurie dažniausiai yra susiję su alergija ir įprastu peršalimu tampa ir įprastais CVID-19 viruso simptomais tad likas atskirti vien iš simptomatikos tampa tik sunkiau. Gydytoja Teresa Lovins, nepriklausoma šeimos gydytoja, dirbanti JAV, Indianos valstijoje, pastebėjo, kad daugelis asmenų, kuriems neseniai buvo diagnozuotas COVID-19, pranešė pajutę įprastus viršutinių kvėpavimo takų infekcijų simptomus[1].
Tai yra sloga, ašarojančios akys ir gerklės skausmas. T. Lovins pasidalijo savo pacientų pasakojimais. Pasak jos duagelis dlaijosi panašiais nusiskundimais: „Iš pradžių maniau, kad tai yra įprasti mano alergijos simptomai. Tačiau mano įprasti vaistai nuo alergijos nepadėjo. Be to, jaučiausi labai pavargęs ir negaliu sukaupti energijos.“ Išgirdusi tai, medikė įtarė, kad būtų protinga juos ištirti dėl COVID-19, ir dažniausiai rezultatai tokiais atvejais būna teigiami.
Dėl šių pastebėjimų medikams dabar atrodo, kad nuolatinis nuovargis kelia didelį susirūpinimą užsikrėtusiems Koronos virusu, kaip pabrėžė ir Dr. Williamas Schaffneris, gerbiamas profesorius, besispecializuojantis infekcinių ligų srityje Vanderbilto universitete, įsikūrusiame Nešvilyje, Tenesyje.
Nuovargis ir energijos trūkumas tampa vienu dažnesnių COVID-19 simptomų
Be šios tendencijos, kad nebelieka išskirtinių viruso simptomų, Dr. Schaffner komentavo, jog neretai stebima, kaip pacientai kovoja su nuovargiu, kuris gali trukti 24, 48 ar net 72 valandas. Jie dažniausiai jaučiasi suglebę, nors nebūtinai yra prikaustyti prie lovos. Tačiau plačiai pripažįstama, kad tokiais momentais pacientai jaučiasi išsekę, todėl daugelis nusnūsta, kad atremtų nuovargį[2].
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie simptomai, anksčiau laikomi būdingais COVID-19 požymiais, įskaitant stiprų kosulį, skonio ar kvapo praradimą, galvos skausmą ir karščiavimą, pastaraisiais atvejais buvo pastebėti rečiau arba sulėtėjusio intensyvumo, kaip pastebėjo abu ekspertai. Tiesa, šie simptomai nebuvo būdingi jau su pirmosiomis viruso atmainomis kaip Omicron, nes mažai kas skundėsi skonio ar kvapo netekimu.
Šį lengvų COVID-19 simptomų pasireiškimo pokytį infekcinių ligų specialistai šiek tiek numatė. Daktaras W. Schaffneris paaiškino šio lūkesčio loginį pagrindą. Paskak jo, atsižvelgiant į platų COVID-19 viruso ar jo vakcinų poveikį arba daugeliu atvejų abiem, nemaža dalis gyventojų turi tam tikrą imuniteto lygį. Šis įgytas imunitetas leidžia asmenims geriau apsisaugoti nuo viruso, todėl gali pasikeisti ligos klinikinis pasireiškimas.
Be to, COVID-19 viruso mutacijos, ypač palankios Omicron variantui ir jo dariniams, taip pat turėjo įtakos ligos pasireiškimui, todėl ji tapo ne tokia sunki. Tačiau abu ekspertai įspėja, kad išskirtiniai COVID-19 simptomai tampa nereikšmingi, nes atsiranda švelnesnių simptomų, panašių į peršalimo simptomus[3].
Rudens sezonui prasidėjus daugėja įvairių susirgimų, įskaitant ir Kovidą
Situacijos rimtumą pabrėžia JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) duomenys, kurie pranešė apie daugiau nei 20 500 hospitalizacijų, susijusių su sunkiu COVID-19, vien per pirmąją rugsėjo savaitę, o tai reiškia, kad tokių atvejų skaičius išaugo maždaug 8 proc.
T. Lovins, taip pat dirbanti Amerikos šeimos gydytojų akademijos valdyboje, savo bendruomenėje pastebėjo panašią tendenciją: „Nors dabartiniai skaičiai nėra tokie bauginantys kaip tie, kuriuos matėme praėjusį rudenį, nuo gegužės mėnesio pastebimas augimas. “
COVID-19 ir toliau kelia didelę grėsmę, ypač asmenims, turintiems sveikatos sutrikimų, pagyvenusiems žmonėms ir tiems, kurių imuninė sistema susilpnėjusi dėl įvairių susirgimų. Šios grupės dažniau serga sunkiomis ligos formomis, todėl padaugėja hospitalizacijų. JAV CDC neseniai paskelbta rekomendacija dėl COVID-19 vakcinacijos visiems, o ne tik didelės rizikos asmenims, yra labai svarbi.
Daktaras Schaffneris pabrėžė, kad didelės rizikos gyventojų grupėms reikia teikti pirmenybę, mes neturime ignoruoti retkarčiais pasitaikančių jaunų, sveikų asmenų, kurie užsikrečia sunkia COVID-19, todėl jiems reikia skubios pagalbos ir galimo hospitalizavimo. Būti jaunam ir sveikam nėra patikima apsauga nuo viruso, todėl į tai nereikėtų žiūrėti lengvai. Virusas reikalauja mūsų pagarbos ir atsargumo.
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), yra daug žadančių naujienų apie besitęsiančią COVID-19 pandemiją: šiais metais sveikatos krizė gali sumažėti ir galiausiai sukels riziką, panašią į gripo riziką. Ši perspektyva sutampa su ankstesniu organizacijos pasisakymu, kad ekstremaliosios situacijos pabaiga gali būti oficialiai paskelbta 2023 m., pažymint viruso pandemijos etapo pabaigą, sulaikiusią pasaulį savo rankose.
Seniai žinomas gripas ir jo simptomai, lyginant su nauju COVID-19 virusu
Praėjo treji metai nuo tada, kai PSO iš pradžių priskyrė situaciją pandemijai. Tačiau organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas nuolat tvirtino, kad prevencinis veiksmas prieš kelias savaites iki lūžio taško būtų buvęs tinkamas atsakas.
Vykstant COVID-19 pandemijai, koronaviruso (COVID-19) ir gripo palyginimai pasikartojo. Abi yra užkrečiamos kvėpavimo takų ligos, kurias sukelia virusai, ir joms būdingi keli simptomai. Tačiau yra ir didelių skirtumų, kaip jie veikia žmones. Kadangi gripas žinomas jau seniau, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai turi daugiau žinių apie jo gydymą, o supratimas apie COVID-19 ir toliau tobulėja.
Abu virusai plinta panašiais būdais. Glaudus asmenų kontaktas palengvina abiejų pernešimą, o rizika sustiprėja netinkamai vėdinamose patalpose. Kvėpavimo takų lašeliai arba aerozoliai išsiskiria kalbant, čiaudint ar kosint, kad šie lašeliai gali būti įkvėpti arba nukristi ant kitų burnos ar nosies. Be to, palietus paviršių, užterštą bet kuriuo virusu, o vėliau palietus veidą, taip pat galima užsikrėsti infekcija[4].
Abiejų ligų simptomai sutampa, įskaitant karščiavimą, kosulį, dusulį, nuovargį, gerklės skausmą, slogą ar nosies užgulimą, raumenų skausmus, galvos skausmus, pykinimą ar vėmimą (dažniau pastebima vaikams). Abiejų būklių pasireiškimas gali būti nuo besimptomio iki lengvo ar sunkaus. Dėl šių panašumų diagnozė, pagrįsta tik simptomais, gali būti sudėtinga, todėl norint tiksliai identifikuoti, reikia atlikti testus. Taip pat asmenys gali užsikrėsti abiem virusais.
Rimtų komplikacijų gali kilti ir dėl COVID-19, ir dėl gripo, įskaitant pneumoniją, ūminį kvėpavimo distreso sindromą, organų nepakankamumą, širdies priepuolį, širdies ar smegenų uždegimą ir insultą. Nors daugelis pasveiksta namuose, taikydami savikontrolės priemones, kiti gali susirgti sunkia liga, dėl kurios reikia hospitalizuoti, o kai kuriais atvejais abi ligos gali būti mirtinos.
Skirtumai tarp COVID-19 ir gripo
- Priežastys: SARS-CoV-2 yra atsakingas už COVID-19, o gripo virusai sukelia gripą.
- Simptomai Išvaizda: COVID-19 simptomai paprastai pasireiškia praėjus 2–14 dienų po kontakto, o gripo – maždaug nuo 1 iki 4 dienų.
- Paplitimas: COVID-19 užkrečiamumo laikotarpis yra ilgesnis ir plinta greičiau nei gripas. Išskirtiniai simptomai, tokie kaip skonio ar kvapo praradimas, labiau siejami su COVID-19. Sunkios ligos dažniau pasireiškia sergant COVID-19, todėl padidėja hospitalizavimo ir mirties atvejų skaičius, net tarp jaunų, šiaip sveikų asmenų.
- Ligos sunkumas: Remiantis CDC duomenimis, daugiau nei 95 milijonai žmonių JAV užsikrėtė COVID-19, o daugiau nei milijonas jai pasidavė. Palyginimui, 2021–2022 m. gripo sezonas buvo nuo 8 iki 13 milijonų atvejų, o mirčių skaičius svyravo nuo 5 000 iki 14 000.
- Komplikacijos: COVID-19 gali sukelti unikalių komplikacijų, kurios paprastai nepasireiškia sergant gripu, įskaitant kraujo krešulius, būkles po COVID ir daugiasisteminį uždegiminį sindromą vaikams. Antrinės bakterinės infekcijos yra dažnesnės sergant gripu nei su COVID-19.
- Gydymas: Nors įvairūs antivirusiniai vaistai gali gydyti gripą, tik remdesivir ir Paxlovid gavo patvirtinimą gydyti COVID-19. Tebeieškoma ir vertinama kitų galimų vaistų ir gydymo būdų nuo COVID-19, kai kurie žada sumažinti ligos sunkumą.
- Prevencija: Gripo vakcinos yra prieinamos kasmet, siekiant sumažinti infekcijos riziką ir ligos sunkumą. Priešingai, FDA leido arba patvirtino COVID-19 vakcinas, skirtas skubiam naudojimui, kurios gali užkirsti kelią infekcijai ar rimtai ligai, kurią sukelia virusas. Norint apsisaugoti, labai svarbu turėti naujausią informaciją apie visas rekomenduojamas vakcinas nuo COVID-19.
Kadangi matome galimybę, kad dėl COVID-19 viruso ilgainiui susiformuos grėsmės lygis, panašus į gripo grėsmės lygį, šių dviejų ligų panašumų ir skirtumų supratimas yra labai svarbus siekiant veiksmingos prevencijos, diagnozavimo ir gydymo vykstančioje kovoje su šiomis atspariomis ligomis. Korona gal jau nebeprivers viso pasaulio užsidaryti ir imtis kitų kraštutinių priemonių, bet virusas, panašu, egzistuos ir toliau.
