Konservatorių partijoje pedofilijos tvaikas pasklido jau ne pirmą kartą

K. Bartoševičius sprendimą atsisakyti Seimo nario mandato priėmė būdamas Čilėje

Seimo nario mandato atsisakiusio ir mažamečių tvirkinimu kaltinamo Kristijono Bartoševičiaus istorija, panašu, greit nesibaigs. Ir ši pedofilija dvokianti istorija konservatorių gretose – jau ne pirmoji.

Nors dabar jau buvęs parlamentaras K. Bartoševičius tikina, kad mandato atsisakė dėl psichologinės sveikatos problemų, tačiau toks staigus šis jo sprendimas būnant tolimoje kelionėje ir dar penktadienio vakarą, neatrodo tik kaip sutapimas su pirmadienį nuvilnijusia žinia apie jo įklimpimą į pedofilijos skandalą.

Į tai dėmesį atkreipė teisininkas Dominykas Vanhara, kuris akcentuoja, kad K. Bartoševičius prašymą dėl Seimo nario mandato pateikė pats būdamas komandiruotėje Čilėje ir dar suplanavęs savo darbus į priekį. Tiksliau, iš karto po šios kelionės ketinęs vykti į dar vieną tolimą kelionę. Tuo tarpu TS-LKD frakcijos nario kolegos jau skalbia partijos mundurą ir teigia, kad dėl šio vieno asmens neturėtų kristi šešėlis visai konservatorių partijai. Deja, tačiau, kaip jau minėta, istorija rodo, kad tai jau ne pirmas skandalas konservatorių partijoje, turintis šlykštų pedofilijos tvaiką.

D. Vanhara atkreipė dėmesį, kad tuo metu, kai K. Bartoševičius išsiuntė prašymą VRK atsisakyti savo mandato, jis dar buvo komandiruotėje Čilėje ir, panašu, artimiausiu metu net neketino palikti savo kaip parlamentaro kėdės, ką rodė ir jo turėti planai skristi į kitą komandiruotę Indijoje.

Advokatas savo feisbuko paskyroje paminėjo ir dar vieną svarbią detalę – K. Bartoševičius, veikiausiai, tokį sprendimą priėmė įbaugintas nutekėjusios informacijos apie tai, kad būtent generalinė prokurorė turi planų pirmadienį pareikšti apie pradėtą tyrimą jo atžvilgiu. Tą rodo ir tai, kad būtent dėl politiko įsipareigojimų išvykti į kitą komandiruotę, buvo pakeistas ir jo komandiruotės Čilėje laikas.

„Mano asmeniniu spėjimu, įvyko tam tikras „informacijos nutekėjimas“, kurio dėka parlamentaras sužino apie generalinės prokurorės planus pirmadienį, anksti iš ryto, teikti prašymą Seimui dėl leidimo K. Bartoševičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn, todėl skubėjo tam užbėgti už akių. Kad, maždaug, nieko neteikit, aš pats atsisakau savo, kaip Seimo nario, mandato, o kartu su juo – ir parlamentaro teisinės neliečiamybės“, – svarstė D. Vanhara.

Tikėtina, kad parlamentaras stengėsi nuslėpti informaciją apie pradėtą ikiteisminį tyrimą

Teisininkas D. Vanhara pastebėjo ir tai, kad buvęs parlamentaras pateikdamas prašymą apie mandato atsisakymą veikiausiai ketino užbėgti įvykiams už akių ir išvengti gresiančių nemalonumų, mat jei jis nebūtų atsisakęs savo kaip Seimo nario mandato, generalinė prokurorė, prašydama Seimo panaikinti parlamentaro teisinę neliečiamybę, būtų turėjusi pateikti ir daugiau detalių iš dabar vykstančio ikiteisminio tyrimo. O tam jau esą neužtektų įvardinti Baudžiamojo kodekso straipsnių, nurodančių, kuriomis veikomis parlamentaras yra kaltinamas.

Teisininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad K. Bartoševičiui, sulaukusiam generalinės prokurorės dėmesio, taip pat nebūtų pavykę ir pasislėpti už savo Seimo nario neliečiamybės, mat pažėrus kaltinimų dėl tokių nusikaltimų, Seime veikiausiai neatsirastų nė vieno parlamentaro, kuris balsuotų prieš jo teisinės neliečiamybės panaikinimą. Todėl akivaizdu, kad net ir į traukinį spėjęs pirmas parlamentaras nebūtų išsaugojęs savo teisinės neliečiamybės.

Bylos, kuriose figūruoja mažamečiai, pasižymi itin didele konfidencialumo apsauga

O štai priežastys, dėl kurių K. Bartoševičius penktadienio vakarą VRK įteikė tokį prašymą, esą gali būti labai paprastos – tokiu būdu, pasak D. Vanharos, jis galėjo tikėtis užkirsti kelią generalinei prokurorei kreiptis dėl jo teisinės neliečiamybės panaikinimo ir tokiu būdu visuomenei sužinoti, dėl kokių nusikalstamų veikų yra įtariamas ir net kai kurias jų aplinkybes.

Tikėtina, jog jei šis buvusio Seimo nario planas būtų pavykęs, visuomenė bent jau kurį laiką būtų apie tai nesužinojusi, mat tokios bylos dėl būtinybės apsaugoti mažamečių aukų interesus pasižymi itin aukštu konfidencialumo lygiu. O kaip pastebėjo konservatorius Linas Slušnys, kurio pavardė, beje, buvo linksniuojam kitoje skandalingoje istorijoje, susijusioje su pedofilija, tokių bylų įrodymų specifikos tik labai maža jų dalis nukeliauja iki teismo, o dar mažesnė baigiasi apkaltinamaisiais nuosprendžiais.

„Įvertinus tai, kad K. Bartoševičiaus artimieji giminaičiai, tikėtina, jam būtų parūpinę pačius brangiausius advokatus, dabar jau buvęs parlamentaras, ko gero, rimtai manė, kad visi šansai yra jo pusėje. Ir kad visuomenė apie nieką nesužinotų, ir kad pradėtas ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, bylai nepasiekus teismo. O net jei kažkokios bylos nuotrupos ir būtų pasiekusios žiniasklaidą, visuomet galima būtų pakomentuoti, kad: „Įvyko kažkoks nesusipratimas, tikiuosi, kad teisėsauga greitai viską išsiaiškins. Bet, kadangi dabar esu privatus asmuo, dovanokit, nieko daugiau nekomentuosiu“, – pridūrė D. Vanhara.

Įtariamasis dirbo berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ direktoriumi

Paaiškėjo, kad mandato atsisakęs K. Bartoševičius iki tapimo Seimo nariu dvejus metus nuo 2018 iki 2020 metų dirbo mokytoju ir šalyje garsėjančio berniukų choro „Ąžuoliukas“ direktoriumi^[1].

Nors vaikai politikui nebuvo svetimi, jis teigė, kad iki tol neturėjo jokių konfliktinių situacijų nei su pačiais vaikais, nei su jų tėvais. Politikas teigė, kad ugdymo procesui užtikrinti yra naudojamos įvairios priemonės, bet nei viena iš jų esą nebuvo susijusi su pateiktais kaltinimais.

„Aš stengiausi išlaikyti maksimalų atstumą ir niekuomet neperžengdavau jokių linijų“, – teigė įtariamasis^[1].

Abejoja, ar vieno politiko skandalas paveiks visą partijos rinkėjų elgesį

Kadangi toks nemenkas smūgis žemiau juostos konservatoriams buvo suduotas prieš pat savivaldos rinkimus, pasigirdo svarstymų, kad tai neabejotinai gali aukštyn kojom apversti partijos gerbėjų nuomonę apie šios partijos narius. Tačiau patys konservatoriai, panašu, tam nenusiteikę ir mano, jog vienas į skandalą įsivėlęs veikėjas neturėtų būti visa lemiantis veiksnys. Tam iš dalies pritaria ir politologai.

Konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė purtėsi, kad K. Bartoševičius yra konservatorius. Anot jos, frakcijos nariu jis tapo kandidatuodamas į Seimą su konservatorių sąrašu, bet partijai jis esą nepriklauso.

Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili svarstė, kad įtarimai, mesti K. Bartoševičiui, veikiausiai, nelems, kad nuo konservatorių nusigręžtų pastovūs jų rinkėjai.

„Reakcija tikrai bus negatyvi, tam tikra dalis žmonių gali atsitraukti nuo partijos rėmimo, bet nemanau, kad tai bus tokia didelė masė žmonių, jog tai labai reikšmingai juos paveiktų“, – teigė ji^[2].

Mokslininkė neslėpė, kad šis atvejis apskritai visam Seimui meta didelį juodą šleifą nepriklausomai nuo to, kokiai politinei jėgai įtariamasis atstovavo.

Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas teigė, kad partijos nariai neatsako už kiekvieną savo narį, net ir priklausantį elitui (o jam priskiriami Seimo nariai). Jis svarsto, kad šis atvejis neturėtų pakenkti patiems konservatoriams, nes partijos nariai esą neatsako už kiekvieno jos nario psichinę būseną, o nepilnamečių tvirkinimo atveju, čia jau – psichiatro reikalas.

Šis atvejis – ne pirmas, lėmęs, kad paskui konservatorius vilktųsi pedofilijos šleifas

Tačiau buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pastebėjo, kad itin šlykštus pedofilijos skandalų šleifas konservatorius lydi jau kiek seniau ir pasidalino publikacijų nuorodomis.

Naujienų portalas „Delfi“ priminė, kad dėl vaikų tvirkinimo ir pornografijos demonstravimo baudžiamojon atsakomybėn jau buvo patrauktas taip pat Seime dirbęs vienas iš konservatorių, kuris savo šiltą kėdę nusprendė palikti tik tada, kai ikiteisminį tyrimą atlikę prokurorai baudžiamąją bylą nutarė atiduoti teismui.

„Šis dabar jau buvęs politikas dar 2007 metais buvo išrinktas Utenos rajono tarybos nariu. Po to jis vadovavo konservatoriaus Edmundo Pupinio rinkimų štabui, o kai šis buvo išrinktas į Seimą, tapo jo padėjėju-sekretoriumi. E. Pupinis yra ir šios kadencijos Seimo narys“, – buvo skelbiama „Delfi“^[3].

Nepaisant to, kad asmuo padarė sunkų nusikaltimą, portalas jo asmens duomenų atskleisti negalėjo, mat pagal Visuomenės informavimo etikos kodeksą „žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas neturi priminti seniai padarytos nusikalstamos veikos, už kurią žmogus jau atlikęs bausmę“.

Visgi, keletas detalių buvo atskleista: šis asmuo dar 2007 metais buvo išrinktas Utenos rajono tarybos meru, po to vadovavo konservatoriaus Edmundo Pupinio (kuris, beje, yra tarp šios kadencijos parlamentarų) rinkimų štabui, o šiam tapus parlamentaru, tapo E. Pupinio padėjėju-sekretoriumi.

Nepilnamečiai buvo išnaudojami pačioje TS-LKD būstinėje

Visą nusikalstamą veiką šis politikas vykdė ne kur kitur, kaip TS-LKD būstinės patalpose. Nustatyta, kad baudžiamoji veika buvo įvykdyta 2009 metų kovą, o jo centre atsidūrė 12-14 metų globos namuose gyvenantys vaikai^[3].

Pastarieji teigė su politiku susipažinę prie pat šios būstinės jo iniciatyva, o vėliau buvo kviečiami užsukti į joje esančią pirtį, patalpose esančiame kompiuteryje jiems buvo demonstruojamas pornografinis turinys, mažamečiai buvo vaišinami alkoholiu, asmuo jiems pirkdavęs ir parūkyti. Iš pradžių tokiuose „susitikimuose“ dalyvavo dvi mergaitės, o vėliau prie jų prisijungė ir berniukas.

Vienas susitikimas buvo lemtingas – jo metu politikas pasisiūlęs vieną iš draugių „išvanoti“ pirtyje ir prie jos kūniškai priekabiavęs. Tačiau tyrimo metu paaiškėjo, kad nuo ištvirkėliškų vyro fantazijų nukentėjo ir dar viena mergaitė, kuri taipogi kartu su savo bendraamžėmis nuėjusi į „susitikimą“ su šiuo asmeniu, o jis esą teiravosi jų nuomonės apie grupinį seksą.

Smirdantis šleifas dėl seksualinio priekabiavimo sklinda ir nuo M. Majausko

Tuo tarpu buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas taip pat gali „pasigirti“ spalvinga praeitimi. Dar 2018 metais žiniasklaidoje pasirodė informacija apie 2013-aisiais parlamentaro įvykusius slapukavimus nuo žmonos priekabiaujant prie vos pilnametystės sulaukusių merginų.

Viena iš M. Majausko aukų tapusi 18-metė atskleidė, kad politikas esą buvo savotiškas politika besidominčių jaunuolių mentorius, dažnai mėgęs kalbėti jiems apie politiką, o pačius pokalbius užbaigdavęs baruose^[4].

Mergina teigė po vieno iš tokių pasisėdėjimų buvusi pakviesta į M. Majauskui priklausantį butą, neva šis kažką iš jo buvo pamiršęs pasiimti. Tačiau netrukus pikti politiko kėslai atsiskleidė – merginai, ramiai lūkuriavus kambaryje, šis išsinuoginęs iš lėto prie jos prisėlino su atviru tikslu tą vakarą užbaigti lytiškai santykiaujant.

Visgi, auka tapusi mergina neslėpė, kad ji ne vienintelė nudegusi nuo tokio M. Majausko nedovanotino elgesio, o šis tuo pačiu dar ir turėjęs žmoną, mat siūlęs pernakvoti, bet ir iš vonios susirinkti plaukus, kurie jo žmonai esą nepatinka.

L. Slušnys dešimtmetį tylėjo apie įvykius Švėkšnoje

Kitas atvejis, kuris, žinoma, neprilygsta nepilnamečių tvirkinimui, tačiau ne ką menkiau teršia konservatorių vardą, įvyko su konservatoriumi Linu Slušniu.

2015 metais žiniasklaidoje buvo atskleista, kad skandalo dėl Švėkšnos specialiojo ugdymo centro nepilnamečių auklėtinių pardavinėjimo iškrypėliams akivaizdoje, pastarasis, prieš dešimtmetį šioje įstaigoje dirbęs vaikų psichiatru, atskleidė, kad už įstaigos uždarų durų vyko ir kraupesnių dalykų, o juos visus slėpė, o į tai atitinkamai sureagavo ir tuometis Lietuvos prokuratūros darbuotojų profsąjungos vadovas Julius Rėksnys^[5].

L. Slušnys savo darbo metu teigė iš vaikų išgirsdavęs visko, tačiau tylėjęs, nes pirmiausiai tuo metu esą vadovavosi principu – nepakenkti. Seimo narys teisinosi tuo, kad tuo metu, kai jis dirbo šioje įstaigoje, esą galėdavai pradėti bylą ir ji būtų niekuo nepasibaigusi. O štai kalbėdamas su vaikais L. Slušnys esą girdėdavęs ir kelių metų senumo istorijas, kurių patikrinti jau nelabai įmanoma.

Kitas aspektas, dėl kurio dabartinis politikas tylėdavo esą buvo tas, jog jis bijojo prarasti šių vaikų pasitikėjimą, mat jie ryždavosi išsipasakoti tik tuo atveju, jei psichiatras sutikdavo to niekam kitam nepasakoti.

Tačiau J. Rėksnys pabrėžė, kad nors atsakomybė už nepranešimą apie nusikaltimą Lietuvoje yra panaikinta, Baudžiamojo kodekso 238 straipsnis numato, kad tam, kas be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą, gresia viešieji darbai arba bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienų metų^[5].

J. Rėksnys teigė nesuvokiantis, kaip galima dirbti tokiose institucijose ir nepranešti teisėsaugai apie galimus nusikaltimus.