<h2>Minimalios permainos namų buityje gali prisidėti prie žalesnio rytojaus</h2>
<p>Aplinkosauginės nuotaikos bei atsakingesnio, tvaresnio gyvenimo būdo tendencijas apima didelę dalį visuomenės, kuri vis labiau ryžtasi keisti savo gyvenimo būdo įpročius dėl saugesnės ir švaresnės mūsų planetos ateities ir gerovės. Jei plastiko atsisakymas ar automobilio iškeitimas į dviratį jau nėra naujiena ar staigmena, tai buitinių namų atliekų kompostavimas tiesiog savo buto virtuvėje ar balkone gali nustebinti daugelį.</p>
<p>Tie, kurie su kompostavimo mada dar nėra susipažinę turėtų suklusti ir susipažinti su naująją žaliasnio gyvenimo būdo tendencija. Jūsų namų atliekos gali būti naudingos ne tik kaip trąša kambariniams augalams ar sodo augmenijai – tai itin tvarus ir gamtai nekenksmingas būdas atsikratyti buitinėmis atliekomis, nereikalaujantis drastiškų gyvenimo permainų, milžiniškų pastangų ar finansinių išteklių.</p>
<p>Kompostas yra gaunamas skaidant organines medžiagas į paprastesnius organinius ir neorganinius junginius[1]. Proceso metu gali būti perdirbamos įvairios medžiagos, kurios kitu atveju yra laikomos tiesiog atliekomis, o išmestos, ilgus metus yra šiukšlynuose.</p>
<p>Tuo tarpu tinkamai išgautas kompostas, gali turėti daug augalams tinkamų maistinių medžiagų ir naudingų organizmų, skatinti jų augimą. Toks kompostas vėliau panaudojamas ir dirvožemio derlingumui sode, žemės ūkyje, ekologinio ūkininkavimo praktikoje.</p>
<p>Natūrali dirvožemio, augalų šaknų ir komposto maistinių medžiagų sąveika pagerina dirvožemio struktūrą, padidina vandens sulaikymo galimybes ir gali prisidėti kovojant su dirvožemio erozija. Kompostas gali būti naudojamas ir melioracijai, pelkių ir vandeningų vietovių sausinimui bei sausrų nualintų upelių drėkinimui.</p>
<p>Vis tik, pradedant savąją kelionę link tvaresnio ir ekologiškesnio gyvenimo, dažnai nestartuojame su grandioziniais planais išsaugoti vandens telkinius ar dirvos kokybę. Įprastai pradedame nuo savęs, nuo nekaltų ir įprastų kasdienio gyvenimo įpročių. Būtent šiuo atveju, kompostavimas yra lengvas būdas pradedančiajam žaliųjų idėjų pasekėjui susipažinti su tvariu gyvenimo būdu.</p>
<p>Šiandien viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose didelis dėmesys skiriamas plastiko taršai, tačiau ne mažiau svarbu koncentruotis į žmonių paliekamas šiukšles, ypač neatsakingai švaistomas maisto atliekas. Sąvartynuose pūvančios maistinės atliekos išskiria metano dujas, o jos yra keliasdešimt kartų stipresnės šiltnamio efekto sukėlėjos nei anglies dioksikdas. Atsižvelgiant į šią problemą, sąmonginas ir gana lengvai įgyvendinamas sprendimas gali tapti kompostavimas. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/del-barrett-oo-uplup3ck-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kasdienės buitinės atliekos net bute gali būti paverčiamos trąšomis</h2>
<p>Niekam nėra paslaptis, kad maisto gamyboje ir virtuvės buityje mes galime sunaudoti daugybę skirtingų produktų, pradedant gamtiniais ištekliais – vandeniu, dujomis, kurias naudojame maisto gamybai, baigiant pačiais maisto produktais, jų pakuotėmis ir atliekomis. Pritaikydami kompostavimo praktikas savo kasdieniame gyvenime, galime bent jau sąlyginai kompensuoti savo neapdairumą ir prisidėti prie švaresnės ir sveikesnės planetos gyvavimo.</p>
<p>Tiesa, daugelis gali dvejoti: kaip užsiimti kompostavimu, jei gyvenu nedideliame bute miesto centre? Iš tiesų, tam tikrai nereikia didelio sodo ar privataus kiemo, tačiau neužtikrintiems, tačiau geras intencijas turintientiams gali būti patogu pasinaudoti „geros kaimynystės“ principu ir savas atliekas atiduoti kaimynams, kurie turi palankias sąlygas kompostavimui.</p>
<p>Tuo tarpu, apsisprendusiems išbandyti šį atliekų tvarkymo būdą patiems, rekomenduojama pradėti nuo mažų pokyčių. Aplinkos ministerija taip pat ragina gyventojus atsakingai tvarkyti bioskaidžias atliekas, kurios susikaupia buityje, ypač virtuvėje[2]. Įpratę rūšiuoti atliekas, žmonės natūraliai ieško būdų, kuriais prie švarios aplinkos galėtų prisidėti daugiau, todėl ryžtamasi kompostuoti net ir gyvenant bute.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/nareeta-martin-fog7pknyjpm-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kompostavimas bute tampa naująja šių dienų realybe</h2>
<p>Pirmiausias patarimas pradedantiesiems – pasirinkti tinkamą vietą, kurioje laikysite kompostą. Dažniausiai tai tampa virtuvė, juk būtent joje, tikėtina, susikaupia didžiausias kiekis atliekų, tačiau tai gali būti ir kita patogi ir prieinama erdvė, kurioje vyrauja vidutinė kambario temperatūra. Tuomet jums prireiks kelių dalykų: kompostavimo maišo arba dėžės, žemės bei sliekų.</p>
<p>Sliekai daugeliui gali kelti dvejonių, tačiau neskubėkite šlykštėtis. Siekiant tik geriausio, svarbu pasirinkti Kalifornijos sliekus – jie yra prisitaikę gyventi šiltoje erdvėje, yra ėdrūs, per parą vienas sliekas suvalgo dvigubai savo kūno svorio. Tuomet gana lengvai galima apskaičiuoti, kiek gi sliekų jums reikėtų, pavyzdžiui, numanote, jog per parą sukaupiate 1000 gramų atliekų, taigi jums reikėtų įsigyti 2 kilogramus sliekų[3].</p>
<p>Įsigijus sliekus jums pakanka suberti juos į kompostavimą maišą ar dėžę. Tiesa, būkite atidūs dėl ten metamų atliekų – kompostuoti visko tikrai nepavyks, todėl net nevarkite. Nemėginkite kompostuoti itin ryškų kvapą skleidžiančių produktų, mėsos, žuvies, taip pat, citrusinių vaisių, rūgštys gali neigiamai paveikti jūsų sliekus. Kai kurie mėsos ar kitų atliekų išskiriami riebalai gali pakenkti jūsų augalams, užkrėsti juos, todėl patariama vengti ir jų.</p>
<p>Žinoma, kompostuojamose atliekose neturėtų būti ir toksiškų, pavojingų žmogui, gyvūnams ar gamtai medžiagų, toksinų, tepalų, tokių detalių kaip stiklas ar plastikas. Išskyrus tai, kompostuoti galite viską: kiaušinių lukštus, kavos, arbatos tirščius, kartoną ir kitus popieriaus gaminius, augalų lapus, žolę, piktžoles, gyvūnų, pavyzdžiui, vištų, mėšlą, šiaudus ar šieną.</p>
<p>Prieš kompostavimą stambias atliekas rekomenduojama susmulkinti, svarbu palaikyti ir tinkamą drėgmę, pastovų oro patekimą ir cirkuliaciją. Laikantis šių patarimų, šis atliekų tvarkymo būdas gali tapti visiškai nesudėtingu ir paprastu procesu, kuris prigis jūsų gyvenime.</p>
<p>Vis tik, galbūt nevisas kompostas tiks išrankiems jūsų augalams. Sveikos ir naudingos trąšos turi išsiskirti balansu tarp anglies ir azoto. Anglies turinčios medžiagos – šakos, lapai, galbūt kavos tirščiai, kiaušinių lukštai kompostui suteikia būtiną lengvumą ir purumą.</p>
<p>Tuo tarpu, azotu ir baltymais praturtintos medžiagos – mėšlas, maisto likučiai ar žali lapai teikia būtinus fermentus kompostui gamintis, todėl yra būtini[4]. Jeigu jūsų komposte trūks bet kurios iš šių medžiagų, trąšos gali būti netinkamas naudoti ir net pakenkti kai kuriems, ypač išrankiems jūsų augalams.</p>
<p>Pavykęs kompostas įprastai turi būti sudarytas iš didesnio kiekio anglies nei azoto. Paprasta taisyklė yra naudoti trečdalį žalių ir du trečdalius rudų medžiagų. Kitu atveju, per didelis azoto kiekis gali sukurti tąsią ir dvokiančią masę, kurios tikrai negalėsite panaudoti.</p>
<p>Nors kompostavimas gali pasirodyti kaip daug žinių ir laiko reikalaujantis procesas, iš tiesų, tai praktikoje lengvai pritaikomas įprotis. Žinant pagrindinius žingsnius ir turint minimalias žinias apie medžiagas ir atliekas, kurias kompostuosite, tai taps tiesiog kasdieniu ritualu kaip šiukšlių išnešimas laukan.</p>
<p>Tai ypač naudingas įprotis, nes būtent kompostavimas laikomas vienu iš efektyviausių būdų, kaip sumažinti šiukšlių kiekį patenktantį į miestų sąvartynus, gatves, net vandens telkinius. Juk maždaug 30% to, ką mes išmetame, yra maisto likučiai ir kitos buities atliekos[5]. Kompostavimas gali ne tik sumažinti metano dujų kiekį, kurios yra pagrindinis globalaus klimato atšilimo veiksnys, bet ir suteikti galimybę patiems pasirūpinti savo atliekų srautu.</p>
<p>Žinoma, ne mažiau svarbi ir nauda žmogui – juk jaučiamas ne tik pasitenkinimas, jog prisidedate prie švaresnio ir saugesnio rytojaus, juk galėsite džiaugtis ir natūraliomis trąšomis savo namų ar sodo augalams.</p>
