LFF prezidentas įsitikinęs, kad jau reikia „palaidoti“ nacionalinį stadioną ir galvoti ką nors naujo
Kol laikinoji sostinė, vadovaujama mero Visvaldo Matijošaičio, jau sėkmingai įgyvendino savo stadiono projektą, sostinė Vilnius vis dar rauda ir nebežino, ar nacionalinis stadionas apskritai dar kada iškilsiąs. O štai vilniečių akys su pavydu krypsta į Kauną, kurio gatvėmis žygiuoja jau ne pirma pasaulinio lygio žvaigždė.
Kad Vilniaus nacionalinio stadiono projektas apskritai kada nors bus užbaigtas, netiki ir Lietuvos futbolo „galva“ Edgaras Stankevičius, neslėpęs, kad dabar yra pats laikas galvoti apie naują statinį, kuriame atsirastų ir daugiau sėdimų vietų[1].
„Manau, kad protingiausia būtų sėsti visiems prie stalo ir padaryti naują projektą, kuriame nacionalinis stadionas turėtų bent jau 25 tūkst. sėdimų vietų. Turime žiūrėti ir į priekį – jau dabar matome, kad Dariaus ir Girėno stadionas netalpina visų norinčių į koncertus, į tą patį futbolą“, – teigė E. Stankevičius.
O štai vietoje iškilaus sostinės stadiono projekto – jau metai kaip tyla, o statybvietė baigia virsti vaiduokliu. Mat po „BaltCap“ skandalo projektą perėmus Arvydo Avulio „Hanner“ įmonei, vis dar laukiama Europos Komisijos išvados, kad toliau būtų galima tęsti statybas. Tačiau Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas teigė manantis, kad projektas taip ir nebus patvirtintas.
Tačiau Vilniaus savivaldybės atstovai vilčių pastatyti stadioną dar nelaidoja ir tikisi, kad gavus EK išvadą, darbus jau bus galima pradėti kitų metų pavasarį.
Projektui įstrigus, A. Avulis žada laukti tiek, „kiek reikės“
Tuo tarpu reaguodamas į vis mažiau vilniečių dedamas viltis per savo gyvenimą sulaukti nacionalinio stadiono iškilimo, juos ramina statybas perėmusios įmonės „Hanner“ vadovas A. Avulis.
Tiesa, daugiafunkciam sporto kompleksui išvados dėl valstybės pagalbos iš EK gali tekti palaukti ir kelis metus, o A. Avulis teigia, kad Komisijos išvadų pateikimas esą vis nusikelia, o tarp Vilniaus ir Briuselio tarpininkaujanti Konkurencijos taryba nurodo, kad vien susirašinėjimas pateikiant patikslinamuosius klausimus dėl didelės apimties projektų esą gali užtrukti iki dvejų metų[2].
Taip pat, pasirodo, tokios apimties projektams, kurių kaina išbrangsta kasmet dėl infliacijos, nėra nustatyti ir jokie oficialūs terminai.
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės, šiuo metu toliau vyksta susirašinėjimas su Komisija, į kurios užklausas atsakoma kaip įmanoma greičiau. Savo ruožtu sostinės savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas patikinęs, jog pastarieji atsakymai iš Vilniaus buvo siųsti dar lapkričio pradžioje, tačiau yra indikacijų, kad EK specialistai turės ir dar papildomų klausimų.
Nors A. Avulio teigimu, trumpiausias terminas, per kurį EK gali pateikti atsakymą yra vienas mėnuo, o apie ilgesnį teigė nė nenorintis pagalvoti, laukti atsakymo verslininkas pažadėjo „tiek, kiek reikės“.
„Didelis projektas, didelis tikslas, 37 metus niekas negali jo pastatyti, tai reikia pakovoti už tą didelį tikslą“, – optimizmo neslėpė A. Avulis.
Tarsi užkeikta – nacionalinį stadioną paženklino milijoninis „BaltCap“ skandalas
Pernai metais pro Lietuvą praūžė dar vienas su šiuo sostinės stadionu susijęs skandalas. Jame mirgėjo iki tol stadiono statybos darbus vykdžiusios įmonės „BaltCap“ pavadinimas, o greta jo ir bendrovės partneris Šarūnas Stepukonis, galimai pralošęs milijonus ir dingęs it į vandenį.
Fondų valdytojo „BaltCap“ buvęs vadovas Š. Stepukonis kelias dešimtis milijonų, priklausiusių fondui ir įmonėms, galėjo pralošti kazino.
Trys „BaltCap Infrastructure Fund“ valdomos įmonės teismui yra pateikusios ieškinį Š. Stepukoniui, bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ ir jos akcininkei Estijos „OB Holding 1“ dėl 16,6 mln. eurų vertės finansinio turto grąžinimo ir maždaug 29,5 mln. eurų žalos atlyginimo[3]. Nepaisant to, manoma, kad prie ieškinio prisijungus ir Lenkijoje veikiančiai neįvardijamai „BaltCap“ įmonei, suma esą gali išaugti ir dar labiau.
Po šios skandalingos istorijos paviešinimo „BaltCap“ pasitraukė iš nacionalinio stadiono projekto konsesininkų, o statybas į savo rankas perėmė bendrovė „Hanner“.
Kaunas tapo visos Lietuvos traukos centru – masės plūsta į Dariaus ir Girėno stadioną
Kauniečiai tikrai turi kuo didžiuotis – 2022 m. pabaigoje savo vartus atvėręs stadionas jau spėjo pritraukti ne tik futbolo entuziastus, bet ir pasaulinio lygio muzikos žvaigždes.
Štai dar šių metų rugpjūtį į stadioną plūdo dešimtys tūkstančių popmuzikos žvaigždės Ed Sheeran gerbėjų, jau ateinančią vasarą savo vizitą į laikinąją sostinę planuoja ir kita Lietuvai iki stadiono tolima žvaigždė – Justinas Timberlake’as, legendinė roko grupė „Guns’n’Roses“, vasaros pabaigoje viešės vienas ryškiausių visų laikų britų popmuzikos atlikėjų Robbie Williamsas ir daugelis kitų pasaulinio lygio muzikos žvaigždžių, iki tol pasaulio žemėlapyje Lietuvą pirštu uždengdavę.
Pavyzdžiui, vien per dvi dienas, kada stadione skambėjo Ed Sheeran dainos, stadionas pritraukė per 80 tūkst. muzikos entuziastų.
