<h2>Asmeninė patirtis su pasauliu nuolat daro įtaką mūsų požiūriui ir aplinkos interpretavimui</h2>
<p>Populiariausia spalva gali skirtis priklausomai nuo kultūros, lyties bei amžiaus ar netgi tam tikro laikotarpio.</p>
<p>Pavyzdžiui, rožės būna raudonos, violetinės ar rožinės spalvos, o tarp jų taip pat yra ir milijonas kitų atspalvių. Tačiau kuri iš šių spalvų, statistiškai vertinant, pati populiariausia visame pasaulyje?</p>
<blockquote>
<p>Pasirodo, kad žmonijos mėgstamiausias atspalvis vis tik nėra pastovus, mat kai kurios 2015 m. apklausos rodo, jog mėlyna buvo populiariausia spalva visame pasaulyje[1]. Tuo tarpu 2017 m., apklausus 30 000 žmonių iš 100 šalių, buvo nustatyta, jog sodri žalsva yra populiariausia spalva.</p>
</blockquote>
<p>Taigi, atrodo, kad atsakymai iš tiesų skiriasi priklausomai nuo metų, tyrimo metodo bei atrinktos populiacijos grupės.</p>
<p>Be to, spalvų pasirinkimams didelę įtaką, kaip žinia, daro ir kultūra. Tarkim, dalis prieš kelis metus atliktų tyrimų palygino mėgstamus lenkų, papuasų ir hadzų (medžiotojų grupės, gyvenančios Tanzanijoje) kultūros žmonių atspalvius ir, akivaizdu, jog pageidaujamos spalvos tarp pastarųjų skyrėsi labai smarkiai.</p>
<p>Tarp kitko, netgi toje pačioje kultūroje gyvenimo patirtis ir socializacija gali nulemti spalvų pasirinkimą. Pavyzdžiui, šiuolaikinėje Vakarų kultūroje mėlyna tradiciškai siejama su berniukais, o rožinė laikoma mergaičių spalva. Nenuostabu, kad vyrai galiausiai dažnai renkasi mėlyną, o moterys – raudoną, violetinę bei rožinę spalvas.</p>
<p>Šis lyčių skirtumas dar labiau išryškėjo šeimose, kuriose buvo tik sūnūs; kitaip tariant, vyrai, kurie augino išimtinai sūnus, dažniau rinkosi mėlyną spalvą nei vyrai, kurie turėjo mergaites. Na, o Hadza gentyje, kurios visuomenė remiasi egalitarinėmis nuostatomis (idėjomis, kad žmonių grupės yra arba turėtų būti lygios viena kitos atžvilgiu), vyrų ir moterų spalvų pasirinkimai buvo praktiškai identiški.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/robert-katzki-jbtfm0xberc-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Spalvų suvokimas ir skirstymas į kategorijas gali būti atliekamas universaliu būdu</h2>
<p>Visuotinai teigiama, jog kalba formuoja tikrovės suvokimą, kadangi, anot kai kurių tyrimų, įvairiose kultūrose žmonės buvo / yra linkę įvardyti atspalvius vienodai.</p>
<p>Tarkim, jei rodysite žmonėms skirtingus atspalvius, kurie anglų kalboje sugrupuoti „mėlyna“, tikėtina, kad turkų ar tadžikų kalboje tie patys atspalviai bus apibūdinti žodžiu, kuris apytiksliai taipogi verčiamas kaip „mėlyna“. Ir bene visose kultūrose neretai nustatoma riba tarp pagrindinių spalvų, tokių kaip raudona, mėlyna, geltona ir žalia maždaug toje pačioje vietoje, nors, nepaisant žmogaus spalvinio matymo bruožų, menka dalis skirtingų pasaulio vietovių matomų spalvų diapazoną vis tik įvardija kiek kitaip[2].</p>
<p>Visgi taškas, kuriame mėlyna persipina į žalią, arba geltona pereina į oranžinę, galima sakyti, yra padėtas tose pačiose „dalyse“.</p>
<h2>Senstant mūsų skonis keičiasi, daugiausia dėl konkrečios patirties</h2>
<p>Nuo mažens esame pasiruošę pasirinkti mėgstamą spalvą, tačiau kiek keista, kad augant mūsų pasirinkimai dažnai keičiasi – ir taip yra daugiausia dėl nuo mūsų nepriklausančių veiksnių[3].</p>
<p>Tiesa, dar 1993 m. buvo atlikta intriguojanti vieno kreidelių gamintojo apklausa: JAV vaikų buvo paprašyta įvardyti mėgstamiausią pieštukų spalvą.</p>
<p>Dauguma rinkosi gana standartinę mėlyną spalvą, bet į „top 10“ sąrašą pateko ir kiti trys mėlyni atspalviai. Po septynerių metų įmonė pakartojo savo eksperimentą. Vėlgi, klasikinė mėlyna užėmė aukščiausią vietą, o šeši kiti mėlynos spalvos atspalviai atsidūrė populiariausiųjų dešimtuke (juos sujungė violetinės, žalios bei rožinės spalvos atspalviai).</p>
<blockquote>
<p>Mėlynos spalvos dominavimas nestebina ir tyrėjų, analizuojančių spalvų poveikį rinkodarai. Atrodo, jog ši apima ir įvairias kultūras – žmonėms tiesiog patinka mėlyna spalva. Priešingai, Japonija yra viena iš nedaugelio šalių, kur žmonės baltą priskiria prie trijų maloniausių akiai spalvų.</p>
</blockquote>
<p>Šiaip ar taip, mėgstamiausios spalvos pasirinkimas yra tai, kas dažniausiai atsiranda vaikystėje: paklauskite bet kurio vaiko, kuri yra jo mylimiausia, ir dauguma – su kreidelė rankoje – bus pasiruošę atsakyti.</p>
<p>Ir štai, kūdikiai vis tik turi platų ir gana nenuoseklų spalvų pasirinkimą, tačiau jie teikia pirmenybę šviesesniems atspalviams. Bet kuo daugiau laiko vaikai „praleidžia“ pasaulyje, tuo labiau jie linkę susieti ryškias spalvas, tokias kaip oranžinė, geltona, violetinė ar rožinė, su teigiamomis emocijomis.</p>
<p>Kita vertus, socialinis spaudimas, pavyzdžiui, tendencija, jog mergaičių drabužiai ir žaislai turi būti rožinės spalvos, taip pat daro didelę įtaką spalvų pasirinkimams. Be to, paprastai manoma, kad atėjus paauglystei, spalvų pasirinkimas įgauna tamsesnį, niūresnį atspalvį.</p>
<p>Įdomu tai, kad nors dauguma suaugusiųjų teigia, kad teikia pirmenybę mėlynai spalvai, greičiausiai jiems taip pat nepatiks ta pati spalva: tamsiai gelsvai ruda įprastai laikoma mažiausiai populiaria.</p>
<p>Paprasčiau tariant, turime mėgstamas spalvas, nes turime asociatyvių mėgstamų dalykų. Tai paaiškina, kodėl gi skirtingi žmonės renkasi tą pačią spalvą ir kodėl pasirinkimas tam tikros spalvos atžvilgiu laikui bėgant gali keistis.</p>
