Kalinių uniformas reglamentuoja „Mandelos taisyklės“
Bet kokios rūšies uniforma, dėvima ugniagesio, medicinos seselės ar kareivio, yra skirta informuoti mus apie ją vilkinčio asmens statusą.
Kalėjimo uniforma – ne išimtis. Ji yra standartinis drabužių rinkinys, kurį dėvi kaliniai. Uniforma skiriasi nuo civilių dėvimų drabužių ir parodo, kad ją dėvintysis yra kalinys.
Kalėjimo uniformos skirtos tam, kad kaliniai būtų akimirksniu atpažįstami, taip pat, kad būtų apribota rizika ir išvengta tam tikrų sužalojimų su daiktais, kurie gali slypėti kalėjimui nepritaikytuose drabužiuose. Kalėjimo uniforma taip pat gali sutrukdyti kaliniui pabėgti, nes paprastai jų dizainas ir spalvų schema yra lengvai pastebimi ir atpažįstami net ir iš didesnio atstumo. Žinoma, nenuostabu, jog kalėjimo uniformos dažniausiai dėvimos nenoriai, be to, tai suvokiama kaip stigmatizacija.
Todėl 2015 metais įvyko šioks toks kalėjimų uniformų perverversmas.
Standartinės minimalios elgesio su kaliniais taisyklės pirmą kartą priimtos 1955 m., 2015 m. buvo pakeistos į „Mandelos taisykles“, kurios draudžia žeminti ar kitaip niekinti kalinio dėvimus drabužius, o 19 taisyklėje reikalaujama, kad:
- Kiekvienam kaliniui, kuriam neleidžiama nešioti savo drabužių, turi būti suteikta apranga, tinkama klimatui ir tinkama jo sveikatai palaikyti. Tokie drabužiai jokiu būdu neturi būti žeminantys ar niekinanatys.
- Visi drabužiai turi būti švarūs ir tinkamos būklės. Apatiniai drabužiai turi būti keičiami ir skalbiami taip dažnai, kaip reikia higienos palaikymui.
- Išimtinėmis aplinkybėmis, kai kalinys yra išvežamas už įkalinimo įstaigos ribų tam tikram tikslui, jam leidžiama dėvėti savo drabužius ar kitus neišsiskiriančius drabužius[4].
Manoma, kad antipatija dryžuotam audiniui dar XIII amžiuje atsirado per klaidą
Paprastai manoma, kad kaliniai yra apsirengę dryžuotomis uniformomis, nes juostelės išsiskiria natūralioje aplinkoje ir dėl to jiems sunkiau pabėgti. Viduramžių Europoje dryžiai buvo laikomi nenatūraliu raštu.
Keista antipatija dryžiams tikriausiai kyla dėl klaidingo Senojo Testamento vertimo. Kunigų knygos 19-ame skyriuje, 19-oje eilutėje yra kalbama apie uždraustus mišinius. Pavyzdžiui, rašoma, kad tame pačiame audinyje draudžiama maišyti liną ir vilną, tačiau reikia atkreipt dėmesį į tai, kas seniausi Senojo Testamento vertimai ne visada būdavo pažodiniai. Kartais būdavo pridedamas koks žodis, kad geriau paaiškintų prasmę.
Taigi, vietoje to, kad ištrauka „duobus coloribus“ būtų išversta kaip du skirtingi dalykai, ji buvo išversta kaip dvi skirtingos spalvos. Ir bažnyčia tai interpretavo kaip draudimą sugretinti dvi skirtingas spalvas. Tai labiausiai tikėtina versija, dėl ko dryžuota medžiaga viduramžių Europoje buvo laikoma žemo lygio statusu.
XIII amžiuje popiežius Bonifacas VIII išleido draudimą dvasininkams nešioti dryžuotus rūbus. Maždaug tuo pačiu metu Saksonijoje, dabartinėje Vokietijoje, prostitutėms, baudžiauninkams ir kitiems nusikaltėliams buvo įvesta tvarka dėvėti dryžuotus drabužius. Su šiuo įstatymu pirmą kartą dryžuoti drabužiai buvo siejami su nusikaltėliais[12].
Aušvice buvo išduodamos nužudytų kalinių uniformos
Kaip žinia, nusikaltėliais vokiečiai Antrojo Pasaulinio karo metais laikė ir žydus. Juos uždarydavo koncentracijos stovyklose, kur kaliniai dėvėdavo uniformas. Jas sudarė iš šiurkščios pilkai mėlynos spalvos dryžuotos medžiagos pasiūtas „kostiumas“ ir klumpės. Tokia uniforma tapo standartine koncentracijos stovyklos apranga.
Kiekviena iš šių dryžuotų uniformų buvo pažymėta ženkleliu, nurodančiu kalinio kategoriją, ir identifikaciniu numeriu, kuris pakeitė jo vardą. Labiausiai paplitęs ženklelis Aušvice buvo geltonas trikampis, žymintis žydų kilmės kalinius. Atsižvelgiant į didelį Aušvico kalinių mirtingumą, naujiems kaliniams dažnai būdavo išduodamos senos uniformos ir batai, kuriuos paliko nužudytieji. O kai pritrūkdavo ir šių, buvo naudojami civiliai drabužiai, ant kurių dažais būdavo pažymimi įprasti ženkleliai[3].
Juodai balti dryžiai simbolizavo kalėjimo grotas
Viktorijos epochoje, kai keleto šalių teismų sistemose buvo taikomos pailgintos laisvės atėmimo bausmės, tikrieji drabužiai buvo sukurti būtent kalėjimo kaliniams, kurie išsivystė į įvairias šiuo metu naudojamas kalėjimo uniformas[4].
Tuo metu gerai visiems žinomos juodai baltai dryžuotos kalėjimo uniformos kilmė siekia Auburn kalėjimo sistemą, kuri prasidėjo Niujorke 1820-aisiais. Šioje sistemoje kaliniai turėjo tylėti ir vaikščioti mažais žingsneliais tarsi jų kojos būtų surakintos (angl. „locksteps“). Visi vilkėjo juodai baltas dryžuotas uniformas, simbolizuojančias kalėjimo grotas[7].
Palyginimui galima pasakyti, kad horizontalios juostos kaliniams asocijavosi su tuo, kad jie neturi galimybės išeiti iš kalėjimo[6].
Dėl uniformų kaliniai iš karto buvo atpažįstami kaip nusikaltėliai, todėl kaliniui pabėgus, visuomenė galėjo lengvai atskirti jį nuo nenusikaltusių gyventojų. Galų gale, dvidešimtojo amžiaus viduryje, 1970 metais, šios juostelės „nukrito“ ir norma tapo vienspalviai ar oranžiniai kombinezonai. Tačiau pastaraisiais metais dryžuota kalėjimo uniforma sugrįžo, nes vis daugiau kalėjimų atsisako būtent oranžinio kombinezono[7].
Kitų šaltinių teigimu, išskirtinės kalėjimo aprangos dryžiai buvo panaikinti 1904 m. „Juostelės tapo kaip daugelio kalinių gėdos ženklas, pažeminimas ir dirginimas“ (Niujorko kalėjimų departamento ataskaita, 1904: 22)“. Tačiau tai nebuvo griežtai reglamentuota ir Šiaurės Karolinoje dryžuota uniforma išliko iki 1958-ųjų. Vis tik galiausiai dryžiai išnyko, nes pasikeitė požiūris į nesmurtinius nusikaltėlius, kurie tapo kalinių dauguma[9].
Nuo dryžių perėjo prie džinsinių darbo drabužių
Įdomu tai, kad dryžuotas uniformas šioje valstijoje pakeitė spalvų sistema, t.y. uniformos spalva priklausė, nuo to, kurioje įstaigoje kali nusikaltėlis: pilka uniforma – griežto režimo kaliniams, ruda – vidutinio sunkumo ir žalia – žemo nusikaltimo lygio kaliniams. Taip pat panaikinus dryžuotą audinį, palaipsniui didžioji dalis JAV valstijų perėjo prie džinsinio stiliaus darbo drabužių arba chaki spalvos federalinėje sistemoje. Pastarosios ir šiais laikais vis dar kai kur naudojamos.
Tačiau taip dažnai mūsų įsivaizduojami oranžiniai kalinių kombinezonai net ir šiandien nėra visur dėvimi. Niujorko valstija iš tikrųjų netgi draudžia kaliniams vilkėti oranžinę spalvą: sukuriamos uniformas, kurios yra „medžiotojo žalios“ spalvos. Prie jos leidžiama dėvėti savo marškinėlius, jei jie nėra mėlyni (kalinių sargybinių uniformų spalva), juodi (per sunkiai įžiūrimi), pilki (juos dėvi kiti pareigūnai) arba oranžiniai (spalva, kurią dėvi pataisos greitojo reagavimo komanda arba riaušių malšintojai)[9].
Oranžinės uniformos nėra taip plačiai paplitusios kaip gali atrodyti
Vis tik aštuntajame dešimtmetyje įkalinimo įstaigose kai kurie kaliniai buvo pradėti rengti oranžinėmis uniformomis, bet dažniausiai tik specialiose sulaikymo situacijose (pvz., laikinoje įstaigoje) arba tranzitui. Pavyzdžiui, Kalifornijoje kaliniai turi dėvėti oranžinę arba raudoną uniformą tik tada, kai yra kur nors vežami.
Oranžinės spalvos uniforma gali atrodyti labiau paplitusi nei yra iš tiesų, nes kaliniai dažnai jas vilki, kai išeina į viešumą. Pavyzdžiui, kartais šerifai kalinius aprengia oranžinės spalvos kombinezonu, kai jie eina prieš žurnalistus, taip pat tokią uniformą jie dėvi ir teisme.
Filmai, kaip, pavyzdžiui, „Con Air“, kuriuose grupė oranžiniais drabužiais apsirengusių nuteistųjų užgrobia lėktuvą, taip pat padėjo skleisti įspūdį, kad oranžinė spalva yra nauja juoda-balta.
Pastaraisiais metais daug dėmesio sulaukė ir Gvantanamo įlankos kalinių, vilkinčių oranžinės spalvos uniformą, nuotraukos, nors vyriausybės pareigūnai teigia, kad dauguma ten kalinių dėvi baltus drabužius[10].
Parduotuvės darbuotojas oranžiniu kombinezonu apsimetė kaliniu
Po vieno įvykio, nutikusio JAV, galima suprasti, kodėl ryškiai ornažinės uniformos nėra taip dažnai dėvimos kaip mums kartais gali pasirodyti O kai kur jos netgi draudžiamos.
JAV parduotuvės „Spencer Gifts“ administracijos teigimu, oranžinės spalvos uniformos su žyma „Pataisos darbų departamentas“ ir antrankiai, yra pats populiariausias Helowyno šventės kostiumas.
Tikrasis Niu Džersio Pataisos darbų departamentas ir vietos policija paragino kompaniją, kurios tinklas apima 900 parduotuvių visoje šalyje, nepardavinėti tokių kostiumų ir nesiūlyti jų oficialiame kompanijos internetiniame tinklapyje.
Tokį reikalavimą paskatino įvykęs incidentas, kai kalėjimo apsaugos darbuotojas nedarbo metu vietiniame prekybos centre pastebėjo ramiai užkandžiaujantį vyriškį, vilkintį kalinio uniformą, ir iškvietė policiją. „Pabėgęs kalinys“, „Spencer Gifts“ parduotuvės vadybininkas, kaip tik pietavo, kai policijos pareigūnai atskubėjo jo suimti.
„Jeigu žmogus tikrai pabėgtų iš kalėjimo, ar jis ramiai sėdėtų prekybos centre ir užkandžiautų?, – klausė Chrisas Strano, „Spencer Gifts“ rinkodaros skyriaus vadovas. – Mes nemanome, kad šis kostiumas kaip nors kenkia visuomenei, todėl ketiname ir toliau jį pardavinėti. Jeigu žmogus apsivilktų gorilos kostiumą, ar kas nors kviestų Gyvūnų kontrolės departamento darbuotojus, kad jie neva sutramdytų pabėgusią beždžionę?“[11]
XIII amžiuje uždrausti dryžiai XX a. tapo kankinių simboliu
Per pastaruosius 30 metų kalinių uniformos retkarčiais pasirodo meno kūriniuose. Pavyzdžiui, Irenos Palka piešinyje, kuris kabo Aušvico stovyklos vietoje pastatytoje Tėvo Kolbės bažnyčioje, kaip tik ir vaizduojamas katalikų holokausto kankinys Tėvas Kolbė, kuris mirė po mirtinos injekcijos. Tėvas Kolbė pasisiūlė užimti kito kalinio, kuris iš pradžių buvo pasirinktas mirti, vietą. Minėtame paveiksle Tėvas Kolbė vilki dryžuotą chalatą, Kristus dėvi dryžuotą audinį per juosmenį, o už jų stovintys kaliniai – taip pat dryžuotas uniformas.
Taigi, su šiuo vaizdu dryžių ir Katalikų bažnyčios istorija tarsi apsuko pilną ratą – dryžiai, kuriuos popiežiaus uždraudė XIII amžiuje, XX a. amžiuje buvo tarsi išaukštinti per juos dėvintį Bažnyčios kankinio vaizdavimą. Su šiuo paveikslu kalinių uniformos įgyja papildomos reikšmės – jos nebėra vien apie laisvės praradimą. Čia dryžuota uniforma reiškia ne tik tėvo Kolbės, bet ir visų Holokausto aukų kankinystę[12].
