G. Thunberg iš prestižinio universiteto gaus garbės daktarės laipsnį
Garsioji Švedijos klimato kaitos aktyvistė Greta Thunberg, kuri didžiausio populiarumo ir globalaus susidomėjimo sulaukė dar 2019 m., po savo karštos kalbos, kuria užsipuolė aplaidžiai į klimato kaitą žiūrinčius ir į Jungtinių Tautų (JT) aukščiausiojo lygio susitikimą susirinkusius pasaulio lyderius, dabar bus pagerbta išskirtiniu garbės daktarės laipsniu.
Jau netrukus, gegužės mėnesį, viena garsiausių pasaulyje klimato aktyvisčių bus apdovanota vieno geriausio Suomijoje Helsinkio universiteto teologijos fakulteto garbės daktarės laipsniu.
20-metė švedų klimato aktyvistė pirmadienį buvo įtraukta tarp 30 kitų asmenų, kuriems bus suteiktas doctor honoris causa – pačiu aukščiausiu universiteto ir akademinės bendruomenės bei nusipelniusių asmenų pripažinimo laipsniu.
Tai reikšmingas pripažinimas bet kuriam asmeniui, nes tarp kitų garsių pavardžių, įtrauktų į garbės daktaro laipsnį gausiančių sąrašą, yra ir Suomijos prezidentas Saulis Niinisto, kuriam bus suteiktas filosofijos garbės daktaro vardas[1].
Tokia universiteto garbės daktaro laipsnio suteikimo ceremonija yra Suomijos šimtmečius trunkančios jubiliejų ceremonijos, kurios metu apdovanojami asmenys už profesinius ir meninius pasiekimus, dalis.
Nors neabejojama, kad G. Thunberg džiaugiasi tokiu prestižiniu dėmesiu, tai nebus jos pirmasis daktaro laipsnis: anksčiau jai buvo paskirtas Belgijos Monso universiteto garbės daktarės laipsnis.
Garsioji aktyvistė – įtakingų galių įrankis
Nepaisant savo jauno amžiaus G. Thunberg vardas yra žinomas bene visame pasaulyje. Žinoma, dažniausiai tai yra siejama su aktyvistės veikla siekiant sustabdyti klimato kaitą, jai pagyrų nestokoja ir pasaulio lyderiai bei jos bendraamžiai.
Tačiau ne visi yra tokie geranoriški jos atžvilgiu. Bėgant metams augo ne tik G. Thunberg gerbėjų, bet ir jos kritikų gretos. Jau tuomet, kai dar būdama paauglė, ji garsiai iškeikė pasaulio lyderius, kreipdamasi į juos piktu „kaip jūs drįstate?“, ji užsitraukė ir pačių įtakingųjų ir galingųjų rūstybę.
Tačiau ne visi suskubo tiesiogiai užsipulti jauną merginą, kuri nenori, kad artimiausiu metu žmonės išnyktų it kokie dinozaurai. Dalis pastebėjo, kad už G. Thunberg, jos retorikos ir net tokio staigaus išpopuliarėjimo slypi jėgos, kurioms jos išdėstoma kritika ir naratyvas yra parankūs.
Kaip teigia Alabamos universiteto Geologijos mokslų katedros docentas daktaras Matthew Wielicki, G. Thunberg „greičiausiai yra nekaltas veidas viešųjų ryšių mašinos, kuri ją naudoja politinei darbotvarkei propaguoti“.
Pasak M. Wielicki, švedų aktyvistės retorika dažnai yra gerokai persūdyta: nors bene plika akimi matome, kad Žemė šyla ir anglies dioksido išmetimas prie to prisideda, tai galimai nesukelia tokios egzistencinės grėsmės kaip nuolat teigia G. Thunberg.
„Man jos tikrai gaila. Nemanau, kad ji suvokė, koks didelis šis dalykas bus. Aišku, ji nenorėjo apie tai kalbėti, bet neatrodo, kad ji tikrai žino, ką pasakyti“, – situaciją, kurioje dabar yra atsidūrusi G. Thunberg apibūdina M. Wielicki[2].
Kiek aršiau nusiteikę G. Thunberg kritikai teigia, kad nors aktyvistė ir yra tikra mokslo bei faktų šalininkė ir gynėja, ji pati vis dėlto menkai išmano, ką klimato tyrimai iš tikrųjų sako apie visuotinio atšilimo poveikį Žemei.
Tokia nuomone dalinasi ir CO2 koalicijos vykdomasis direktorius Gregoris Raitstounas, kuris pažymi, kad svarstant, kokią įtaką iš tiesų G. Thunberg daro su klimato kaita susijusiems klausimams, jos atsakymai nerodo, kad ji išmano temas, kuriomis nuolat kalba.
„Tai tiesiog juokinga. Užuot kreipęsi į ekspertus, pavyzdžiui, CO2 koalicijos atstovus, jie remiasi neišsilavinusia mergina, kuri nesugeba gerai sujungti sakinių“, – sakė G. Wrightstone’as.
Klimato kaitos aktyvistai kuria naują religiją
Klimato kaita jau ne vienerius metus beveik tiesiogine prasme yra karšta tema. Plačiai kalbama apie būtinybę imtis priemonių stabdant tai, su kuo dar galime kovoti. Visgi, daugėja ir tų, kurie klimato kaita ir aktyvistų retorika netiki.
Iš tiesų, nuomonių įvairovės šia tema tikrai netrūksta: vieni yra įsitikinę, kad klimato kaitos retorika yra pasitelkiama pasaulio lyderių, kad nukreiptų mūsų visų dėmesį bei galėtų mus kontroliuoti.
Kiti įžvelgia realią aplinkosauginę grėsmę, tačiau lygiai taip pat mato ir pavojingų sąmokslo užuomazgų.
Dar kiti netiki, kad ledynai tirpsta, o gyvūnų rūšys nyksta, dalis netiki ir pačiu klimatu, orą įžvelgia kaip dar vieną valdžios sąmokslo programą ir net lietų ar sniegą sieja su kokios nors partijos ar politinės jėgos pastangomis pakenkti, išplėsti kontrolę ir imti kontroliuoti žmonių mintis.
Dalis akcentuoja ir tai, kad klimatas keičiasi taip, kaip keičiasi viskas aplinkui ir pabrėžia, kad net kraštovaizdį, kuriame dabar gyvename, suformavo klimato kaita.
Tačiau jeigu tai procesas, kurio mes negalime kontroliuoti, tuomet tikrieji klimato aktyvistų siekiai lieka labai migloti, o niūrūs perspėjimai yra ne kas kitas, kaip manipuliacija ir grasinimai[3].
Be to, gasdinti gali ir tai, kad klimato aktyvistai tarsi sukūrė aplinkosauginėmis idėjomis grįstą judėjimą, turintį visus tradicinės religijos bruožus[4].
JAV administracija demonstruoja stebėtiną veidmainiškumą
Įdomu ir tai, kad aktyvistams kalbant apie siaubingą klimato kaitos grėsmę žmonijai, daugelis pasaulio lyderių dažnai yra linkę pasitelkti šią retoriką siekiant pritraukti atitinkamą dėmesį ar rinkėjų auditoriją.
Tačiau tokia retorika dažnai yra greitai pamirštama, jei minėti politikai jau atsiduria valdžioje, o tai simbolizuoja tam tikrą hipokritiškumą. Tai pastebėti galima žvelgiant į JAV.
Dabartinis JAV prezidentas Joe Bidenas prieš keletą metų kalbėjo apie tai, kad „klimato kaita yra aiškus pavojus, kuris kelia grėsmę bendruomenių sveikatai“.
2020 m. vykusiame susitikime su visuomene J. Bidenas, tuomet dar tik kandidatas į prezidentus, paklaustas vienos renginio dalyvės apie naftos gręžimą Aliaskoje atsakė:
„Jokio gręžimo federalinėse žemėse, taškas, taškas, taškas“, – sakė jis ir pridūrė, kad naftos gręžimas Arktyje yra „didelė katastrofa“[5].
Tačiau visiškai neseniai J. Bideno administracija galiausiai pasirašė „ConocoPhillips“ leidimą naujam milžiniškam naftos gręžimo projektui – „Willow oil“ – ne kur kitur, bet būtent Arktyje.
Pačiam J. Bidenui tikriausiai nereikia priminti, kad nacionalinis naftos rezervatas neabejotinai bus plėtojamas būtent federalinėje žemėje.
Per ateinančius tris dešimtmečius, pagal „Willow oil“ projektą bus išgaunama maždaug 575 milijonai barelių naftos. Administracijos skaičiavimais, sudeginus visą šią naftą per metus bus išmetama apie 10 milijonų tonų anglies dioksido arba apie 300 milijonų tonų, per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį: tai skačiai, prilygstantys dviejų naujų anglimi kūrenamų elektrinių įtraukimui į JAV elektros energijos sistemą kiekvienais metais.
Tačiau JAV vyriausybė plačiau apie „Willow oil“ projektą kalbėti nėra linkusi. Vietoje to piliečiai visame pasaulyje yra kviečiami gyventi tvariau, užmiršti plastikinius puodelius ir rinktis mažiau taršias transporto priemones, vis dar daugeliui taip ir neįperkamas.
