Klimato aktyvistai ir toliau siautėja, dalis jų net gauna už tai atlyginimą

Visuomenė protestų nesupranta

Spalio viduryje klimato aktyvistų grupės „Just Stop Oil“ nariai atsidūrė pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre, kai Londono nacionalinėje galerijoje pomidorų sriuba apipylė garsiojo olandų menininko Vincento van Gogo paveikslą „Saulėgrąžos“. Stebint šį veiksmą sutrikusiems galerijos lankytojams, aktyvistai šaukė: „ar jums labiau rūpi paveikslo apsauga, ar mūsų planetos ir žmonių apsauga^[1]?“

Norvegijoje, Osle, trys moterys aktyvistės buvo sulaikytos po to, kai savo protesto taikiniu pasirinko visame pasaulyje žinomą Evardo Muncho šedevrą „Klyksmas“^[2].

Praėjusią savaitę vykstant COP27 klimato konferencijai Egipte, klimato aktyvistai iš ispanų protestuotojų grupės „Futuro Vegetal“, lipnios medžiagos mišiniu viename iš Egipto muziejų apipylė mumijos kopiją^[3].

Tokios istorijos pastaraisiais mėnesiais tapo beveik kasdienybe. Jeigu seniau aktyvistai savo susirūpinimą reikšdavo kovomis prieš tiesioginius aplinkos taršos objektus, dabar jaunieji klimato aktyvistai rado naują taikinį – didžiausius meno istorijos šedevrus.

Tačiau kodėl būtent menas? Klimato aktyvizmas gyvas jau ne vieną dešimtmetį. Aktyvistai protestavo ir prieš kailių fermas, ir prieš mėsos pramonę ar didžiausias naftos kompanijas. Tai logiški pasirinkimai – kova su tiesioginiu aplinkos teršėju ir kenkėju.

Tuo tarpu meno ir klimato kaitos sąsaja dažnam nėra pastebima, o be aiškios priežasties vykstantys protestai tik piktina visuomenę ir verčia nuvertinti tikrų aktyvistų darbą.

Tuo tarpu vis dažniau pasirodantys pranešimai apie pinigais galimai paperkamus protestuotojus ir neaiškius klimato aktyvistų organizacijų paramos šaltinius, į viešumą iškelia tik dar daugiau klausimų, į kuriuos rasti atsakymų tampa vis sudėtingiau.

 Sąsaja tarp meno ir klimato problemų – nepastebima

Vienas iš įprastai progresyvių ir aktyvių klimato kaitos šalininkų, JAV aktyvistas Danas Ratheris teigia, kad protestuoti prieš mūsų planetos naikinimą bandant sunaikinti meną yra destruktyvu.

Prieštarauti tokiai nuomonei yra sudėtinga. Nors klimato aktyvistai meną ir meno galerijas sieja su naftos gigantų pinigais, šis ryšis, jei ir egzistuoja, dažnai yra pernelyg tolimas ir daugeliui nesuprantamas. Dėl to klimato aktyvistų veiksmai daliai visuomenės atrodo ne kaip kova su naftos ar dujų pramone, bet kaip grynų gryniausias vandalizmas.

Žmonės visais laikais protestavo už tai, kas jų manymu yra svarbu, tačiau dažniausiai – protesto tikslai ir priemonės yra suprantami plačiajai visuomenei. Tuo tarpu protestas prieš meną atrodo ir keistas, ir beprasmis. Ar dėl mūsų planetos taršos kaltas dailininkas, nutapęs žymų paveikslą? Muziejai ir jų lankytojai? O gal žmogus, kuris po protestų akcijų vėliau turi valyti pomidorų sriuba suteptas sienas bei grindis?

Iš tiesų, visuomenės apklausos rodo, kad piliečiai nesuvokia tokios kovos už klimato gerovę. Dauguma respondentų, 46 proc. teigia, kad tokia agresyvi aktyvistų taktika mažina jų paramą pastangoms spręsti klimato kaitos problemas.

Imasi visų įmanomų priemonių, kad šokiruotų visuomenę

Margaret Klein Salamon, Klimato kaitos fondo vykdomoji direktorė, teigia, kad tokie klimato protestai vyksta tik todėl, kad aktyvistai galvoja, jog situacija yra tokia bloga, jog reikia imtis ypač drastiškų priemonių^[4].

Protestuotojai klausia: „Kas vertingiau, menas ar gyvybė?“ Tai itin klaidingas požiūris, nes menas iš esmės niekam nekenkia ir nieko nežudo. Priešingai, vaizduojamasis menas yra žmonijos pagrindas, padėjęs mums daug ką sužinoti apie save.

Kaip teigia JAV aplinkosaugos koalicijos vykdomoji viceprezidentė Danielle Butcher, garsių meno kūrinių niokojimas nėra veiksmingas protestas prieš klimato kaitą: meno kūrinių gadinimas, greitkelių uždarymas ir pieno pylimas ant grindų yra tiesiog privilegijuotas protestas, kuris neįkvepia žmonių imtis veiksmų prieš klimato kaitą.

 „Aktyvistai bando išniekinti turtą ir meno kūrinius būtent dėl to, kad tai šokiruoja. Pamačiau vaizdo įrašą, kuriame jie apipila van Gogho paveikslą sriuba, ir iškart susigraudinau. Buvo skaudu žiūrėti, ir manau, kad jie to ir siekia“, – teigia D. Butcher ^[5].

Aplinkosaugos koalicijos viceprezidentė prašo aktyvistų liautis naudoti tokią šokiruojančią taktiką ir pabrėžia, kad erzindami žmones, nepaskatins jų atkreipti dėmesį į problemą:

„Tai ne tie būdai, kuriais galima įtikinti žmones, kad esi teisus“, – sako ji.

Už protestus gauna atlygį

Analogiški protestai už kovą su klimato kaita vyksta ne tik meno galerijose.

Austrijoje aktyvistų grupės „Paskutinė karta“ nariai prisiklijuoja delnus prie kelio dangos ir taip stabdo eismą. Tačiau jei šie veiksmai jau nebestebina, nustebinti gali pranešimai, kad už tai, aktyvistai gauna atlyginimą^[6].

Dalis aktyvistų net išrašo sąskaitos faktūras ir pateikia jas „Neatidėliotinų klimato kaitos priemonių fondui“ .

Austrijoje kovotojai už klimato kaitą atskleidė, kad iš šio fondo gauna papildomą atlyginimą, jeigu 20 valandų per savaitę užsiima aktyvia veikla.

Kol kas nėra aišku, kas gi dar slypi už šio sandorio, tačiau jis yra vykdomas kontaktiniu adresu Vokietijoje.

Eismo stabdymo protestai vyksta ne tik Austrijoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje

O analogiški eismo stabdymo protestai vyksta ir Jungtinėje Karalystėje. Čia grupė „Just Stop Oil“ aktyvistai prisiklijavo judriame kelyje šiaurės Londone.

Į įvykio vietą atvyko Metropoliteno policija, kuri turėjo sustabdyti eismą abiem kryptimis. Vėliau paskelbta, kad policija sulaikė aktyvistus už tyčinį ir pavojingą eismo trukdymą^[7].

Ar protestuotojams ir Jungtinėje Karalystėje buvo sumokėta, neaišku, tačiau apmokamų aktyvistų grupuočių mastas gali apimti visą Europą ir turėti sąsajų su JAV.

Neseniai atskleista, kad Europos protestuotojus bent 1 mln. dolerių finansavo Kalifornijos filantropai, kurie remia Jungtinėje Karalystėje įsikūrusią „Just Stop Oil“ ir Italijos „Ultima Generazione“. 

Pasak Klimato kaitos fondo vykdomosios direktorės M. Klein Salamon, nuo 2020 m. „Just Stop Oil“ gavo 920 000 JAV dolerių, o „Ultima Generazione“ – 80 000 JAV dolerių.

M. Klein Salamon teigia, kad Europos klimato aktyvizmo judėjimai įgavo didesnį pagreitį nei JAV, iš dalies dėl to, kad žemyne protestams taikomos švelnesnės teisinės pasekmės. Dėl to JAV fondai yra linkę Europai atriekti dosnią finansinės paramos dalį^[8].

Ne mažiau nustebinti gali ir tai, kad protestus remia Aileen Getty, naftos magnato ir Getty muziejaus Los Andžele įkūrėjo J. Paulo Getty anūkė.

Ji 2019 m. įkūrė ne pelno siekiantį fondą „Climate Emergency Fund“ ir paaukojo 1 mln. dolerių iš savo asmeninio turto aplinkosaugos aktyvistų grupėms, įskaitant tai pačiai „Just Stop Oil“^[9].

Pikti kėslai ar naivus idiotizmas? 

Jei šie protestai mus piktina ar liūdina, vadinasi, tokia yra jų esmė. Protestuotojai nori įsiutinti, nes būtent taip įsiusti mes turėtume dėl klimato krizės. Vis gi, visuomenę tokie protestai veikia daugiau neigiamai, nei įkvepiančiai, o pačiam aktyvizmui, kuris iš esmės yra svarbi sociopolitinės visuomenės raiškos dalis, tai reiškia naują erą: aktyvizmas įžengė į šoko, o gal šleikštulio erą^[10].

Tai, žinoma, nepateisina vandalizmo. Be to, nepanašu į tai, kaip patys aktyvistai supranta ką daro. Dažnas jų cituoja keletą tyrimų, rodančių, kad radikalūs veiksmai gali padidinti aukas, visuomenės susitelkimą ir politinę paramą. Tačiau, jeigu vertintume dabartines visuomenės nuotaikas, nutiko visiškai priešingai.

Tokiu aktyvizmu nusivylę ir tie, kurie nukenčia, pavyzdžiui, meno įstaigos. Nors dažnas paveikslas, kurį kaip auką pasirinko protestuotojai yra apsaugotas stiklo gaubtu, ši apsauga nėra skirta apsaugoti nuo pavojingų medžiagų ir skysčių. Be to, incidentai dalį muziejų privertė padidinti apsaugos mastus.

Visa tai kainuoja daug, o meno galerijos ir muziejai ir taip yra organizacijos, kurios dažnai turi skolų, susiduria su finansiniais sunkumais, jų darbuotojai dirba ilgas valandas, tačiau uždirba mažai.

Negana to, protestai trikdo ir lankytojus. Menas yra privilegija, prieinama ne kiekvienam. Dalis muziejų svečių apsilankymui juose skiria papildomas savo lėšas, laiko resursus. Jeigu tokį apsilankymą aptemdo neaišku ko siekiantys klimato protestuotojai, žmonės nusivilia.

Pasaulis iš tiesų išgyvena klimato kaitos krizę, tačiau menas nėra priešas. Priešingai, atradę emocinę meno jėgą, geriau galime suvokti ir kasdienybės sunkumus^[11].