Klimato aktyvistai stoja į kovą prieš naftos verslą
Pastaraisiais mėnesiais žiniasklaidą ir socialinius tinklus vis drebina viena ar kita klimato aktyvistų akcija. Vieni aktyvistai prisiklijuoja prie garsiausių meno kūrinių įtakingiausiose ir turistų labiausiai lankomose galerijose. Kiti – ant brangiausių pasaulyje meno šedevrų išdrįsta net išpilti pomidorų sriubos skardinę ar švystelėti bulvių košės.
Už didelę dalį tokių išsišokimų yra atsakinga aktyvistų grupė „Just Stop Oil“, kurios atstovai teigia, kad jų tikslas yra „užtikrinti, kad vyriausybė įsipareigotų nutraukti visų naujų licencijų ir leidimų iškastinio kuro žvalgybai, plėtrai ir gavybai Jungtinėje Karalystėje išdavimą“.
Iš tiesų neseniai Jungtinės Karalystės vyriausybė pradėjo naują naftos ir dujų žvalgybos Šiaurės jūroje prie rytinės Anglijos pakrantės licencijavimo etapą[1].
Dar pavasarį judėjimas skelbė, kad per kelis mėnesius trukusią protesto kampaniją, kurios metu aktyvistai blokavo naftos terminalus, į akcijas įsitraukę asmenys buvo sulaikyti daugiau nei 1 000 kartų. Vis dėlto, jei naftos terminalų blokavimas atrodo logiškas žingsnis klimato aktyvistams, atakos, nukreiptos prieš žinomiausius meno kūrinius – stebina.
Visuomenei sunku pastebėti ryšį tarp meno ir kovos prieš klimato taršą
Į „Just Stop Oil“ ar kitų panašių grupių veiklą kritikos strėlės skrieja būtent dėl to, kad plačiajai visuomenei sudėtinga pastebėti ryšį tarp meno ir kovos prieš klimato taršą. Be to, dalis kritikų akcentuoja, kad toks aktyvizmas išskirtinai siejamas su viduriniaja klase ir jos privilegija bei performatyvizmu.
Patys aktyvistai atsikerta, kad iškastinio kuro bendrovės jau seniai naudojasi muziejais ir meno galerijomis meno plovimo tikslais: etiškai priimtinu meno ir kultūros finansavimo procesu, kuriuo siekiama sušvelninti labai neetišką įmonių veiklą. Nors dalis meno institucijų nutraukė ryšius su naftos kompanijomis, kitos bendradarbiavimo mastus tik dvigubina[2].
Atakoms pasirenkami žinomiausi meno kūriniai
Jungtinės Karalystės aplinkosaugos ir klimato išsaugojimo aktyvistų grupės „Just Stop Oil“ nariai neseniai priklijavo save prie meno galerijų sienų šalia dviejų paveikslų. Tokios akcijos kartojosi tiek Kelvingrovo meno galerijoje ar muziejuje Glazge, tiek Kurtauldo institute Londone.
Netrukus po šio skandalo „Just Stop Oil“ išplatino pareiškimą, kuriame vienas iš protestuotojų, Louisas McKechnie, teigė, jog „nemoralu, kad kultūros institucijos stovi ir stebi, kaip mūsų visuomenė ritasi į žlugimą. Galerijos turėtų užsidaryti. Meno institucijų direktoriai turėtų raginti vyriausybę nedelsiant sustabdyti visus naujus naftos ir dujų projektus. Mes arba priešinamės, arba esame bendrininkai[3]”.
Aktyvistų išpuoliams pasirinktų meno galerijų atstovai vėliau pranešė, kad kūriniai nebuvo sugadinti, bet vienas žinomiausių akcijai pasirinktas kūrinys, Vincento van Gogo „Žydintys persikų medžiai“, buvo pašalintas iš ekspozicijos. Vėliau, Kurtauldo instituto galerijos atstovai žiniasklaidai atskleidė, kad paveikslas, pirminiu vertinimu, nesugadintas, tačiau prieš grąžinant kūrinį į ekspoziciją, bus privaloma iš naujo apdoroti rėmą.
Tačiau netrukus istorijų apie analogiškus klimato aktyvistų veiksmus pasipylė it iš gausybės rago. Du aktyvistai prisitvirtino prie Horatio McCulloch paveikslo. Tiesa, pranešimų apie H. McCulloch paveikslo sugadinimą gauta nebuvo.
Tuomet vienas iš aktyvistų kalbėjo:
„Esu menininkas, myliu meną, bet užuot leidęs laiką kurdamas meną, imuosi tokių veiksmų, leidžiu laiką kamerose ir už jų ribų, o mūsų teisinė sistema mane baudžia už tai, kad prašau vyriausybės leisti mano kartai turėti ateitį. Šiuos meno kūrinius laikome šventais, bet kas yra švenčiau už pačią gyvybę? Šis peizažas buvo nutapytas 1860 m., per patį aukštumų valymo įkarštį, kai ištisas smulkaus ūkininkavimo bendruomenes iškeldino nauja žemvaldžių klasė, negailestingai siekusi savo privačių interesų. Tik susitelkę ir pasipriešinę kaimelio gyventojai išsikovojo teises.“
Paveikslą apipylė pomidorų sriuba
Iš tiesų aktyvistai veikia ypač organizuotai. Tokios akcijos tampa vis dažnesne mada ir tendencija. Londono nacionalinėje galerijoje aplinkosaugos aktyvistai pomidorų sriuba apipylė vieną iš V. van Gogo paveikslų „Saulėgrąžos“.
Trafalgaro aikštėje įsikūrusi galerija pranešė, kad protestuotojai nežymiai apgadino rėmą, tačiau paveikslas nenukentėjo.
Praėjus kelioms valandoms po išpuolio paveikslas vėl buvo eksponuojamas. Paveikslo vertė siekia 84,2 mln. dolerių.
Pareiškime visuomenei „Just Stop Oil“ teigiama, kad jos aktyvistai ant paveikslo užpylė dvi skardines „Heinz“ pomidorų sriubos, reikalaudami, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė sustabdytų visus naujus naftos ir dujų projektus.
Ši „akcija“ įvyko praėjus savaitei po to, kai naujoji Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministrė Suella Braverman paskelbė grasinimą klimato protestuotojams, kaltindama juos naudojant „partizaninę veiklą“:
„Nesvarbu, ar esate „Just Stop Oil“, „Insulate Britain“, ar „Extinction Rebellion“, jūs peržengiate ribą, kai pažeidžiate įstatymą, todėl mes ir toliau sodinsime jus už grotų“, – sakė ji.
Klimato aktyvistai tokių kalbų nepabūgo:
„Toliau duokite mums naujos naftos ir dujų, ir toliau gausite sriubos“, – skelbia jie.
Prisiklijavo ir prie „Paskutinės vakarienės“, ir bulvių koše apipylė C. Monet garsųjį kūrinį
Vėliau, Karališkojoje akademijoje penki „Just Stop Oil“ aktyvistai dažais apipurškė akademijos sienas ir prisiklijavo prie paveikslo „Paskutinė vakarienė“, kurį, kaip manoma, 1500 m. nutapė Leonardo da Vinčio mokinys Giampietrino, rėmo. Tuomet aktyvistai ragino meno institucijų direktorius, darbuotojus ir narius prisijungti prie koalicijos „Just Stop Oil“ ir imtis taikaus pilietinio pasipriešinimo.
O vienas iš paskutinių išsišokimų įvyko dar praėjusį sekmadienį, kai pora aktyvistų, protestuodami prieš klimato kaitą, Vokietijos Barberini muziejuje apipylė Claude’o Monet paveikslą „Les Meules“.
Kūrinys buvo padengtas iš pradžių neidentifikuota tiršta medžiaga, o paskui, aktyvistai rankomis prisiklijavo prie sienos po paveikslu. Netrukus po išpuolio, grupuotės atstovai patvirtino, kad mišinys buvo bulvių košė.
Barberini muziejus vėliau pranešė, jog paveikslas buvo apsaugotas stiklu ir bulvių košė žalos jam nepadarė.
„Nors suprantu aktyvistų susirūpinimą klimato katastrofos akivaizdoje, mane šokiruoja priemonės, kuriomis jie bando suteikti svorio savo reikalavimams“, – sakoma muziejaus direktorės Ortrud Westheider pareiškime[4].
Performatyvus aktyvizmas tampa nauja privilegijuoto jaunimo mada
Organizacijai „Just Stop Oil“, jos padaliniams ar kitoms panašioms struktūroms pastaruoju metu tikrai netrūksta dėmesio. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo paskutinių aktyvistų „išsišokimų“, o šia tema pasisakyti, regis, skuba visi. Vis dėlto, daugiausiai girdimi yra kritiški balsai ir nuomonės, teigiančios, jog yra nesuprantama, kaip aktyvistai dėl klimato kaitos kaltina meno galerijas ir pasirenka pulti konkrečius, didžiulės vertės paveikslus.
Pavyzdžiui, V. van Gogo kūriniai atakuoti jau ne kartą, nors pats menininkas buvo žinomas kaip sunkiai besiverčiantis, gamtą mylintis ir kuklumą vertinantis asmuo.
Kai kurios konkrečiai atakuotos galerijos taip pat, bent jau viešai, nėra susijusios su naftos verslu.
Tokios akcijos visuomenėje sukuria pasipiktinimą ir neigiamą klimato aktyvistų įvaizdį. Jeigu dalis dėl mūsų aplinkos susirūpinusių asmenų kovoja tiesiogiai su milijardinės vertės pramone ir energetikos milžinėmis, kiti pasirenka antraeilius veikėjus, kurie su „nešvariais“ pinigais nėra susiję tiesiogiai ir net ir norėdami negali užkirsti kelio konkrečių valstybių vyriausybių sprendimams.
Kritikai tokius aktyvistų veiksmus vadina vandalizmu
Dalis kritikų tokius aktyvistų veiksmus vadina vandalizmu. Polina Lee, žiniasklaidoje kritikuojanti klimato aktyvistų išpuolius prieš muziejus, teigia, kad menas nėra aplinkos priešas[5].
Kiti pabrėžia ir tai, kad tokie išsišokimai yra tik pasiturinčiosios visuomenės dalies privilegija: rasinės ar ekonominės mažumos, nepaisant savo pažiūrų, negali sau leisti tokių išsišokimų, nes teisėsaugos atsakas gali būti žymiai brutalesnis nei naktis praleista areštinėje.
Dėl to savo „tiesas“ įprastai reiškia baltieji, viduriniosios klasės atstovai, kurie siekdami paneigti savo privilegijuotą gyvenimą bando eiti prieš srovę, tačiau net ne visada supranta prieš ką ir su kuo kovoja. O tokie aktyvistų veiksmai visuomenėje juos padaro keistuoliais ir vandalais.
Net ir daliai žmonių, susirūpinusių dėl klimato kaitos, tokią aktyvistų poziciją suprasti tampa sunku.
Socialinės ir kultūrinės asociacijos ASCA atstovė Nadia Bouchaalah teigia, muziejų ir meno kūrinių naudojimas siekiant atkreipti dėmesį į klimato kaitos pavojų atitolins visuomenę nuo šio klausimo ir duos priešingą rezultatą.
