Klausimas, į kurį vis dar ieškoma atsakymo: kodėl dar nerastas priešnuodis vėžiui?

Nuo vėžio nėra apsaugotas niekas, tačiau vaistų šiai ligai vis dar neturime

Vasario 4 d. buvo minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Netrukus, pasaulį apskriejo žinia, kad vėžio diagnozę išgirdo ir Jungtinės Karalystės karalius Karolis III. Tai tik parodo, kad nuo šios ligos neapsaugotas niekas: senas ar jaunas, turtingas ar vargšas.

Kasdien pasaulyje vėžinio susirgimo diagnozę išgirsta dešimtys, o gal net šimtai tūkstančių žmonių. Lietuvoje 2022 m. nustatyta beveik 15 tūkst. naujų vėžio atvejų^[1], o tai reiškia, kad mūsų šalyje kasdien vėžio diagnozę išgirsta maždaug 40 šeimų.

Po širdies ir kraujagyslių ligų, vėžys yra antra pagrindinė mirtingumo priežastis visose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Vien 2020 m., kai pasaulį sukaustė pandemija ir ligų diagnostikai koją kišo karantininiai ribojimai, Europoje buvo nustatyta beveik 3 mln. naujų vėžio atvejų^[2].

Vėžio diagnozę išgirsta ir senjorai, ir jauni bei iš pažiūros visiškai sveiki žmonės, net vaikai. Priklausomai nuo vėžio rūšies, gali būti taikomas skirtingas gydymas būdas, kurio sėkmė priklauso nuo organo, kurį paveikė vėžys, ligos stadijos, savalaikės diagnostikos ir kitų veiksnių.

Tačiau vaisto nuo vėžio vis dar nėra. Nors ištisus dešimtmečius viso pasaulio mokslininkai siekia sukurti stebuklą ir pagaliau atrasti medikamentą, galintį sėkmingai įveikti vėžį, to padaryti nepavyksta.

Dirbtinio intelekto, kosminių kelionių ar kalbų apie Marso kolonizavimą laikais, tokia sąlyginė medicininė pažanga dalį pasaulio visuomenės verčia kalbėti apie galimą sąmokslą. Galbūt vaistas jau egzistuoja, tačiau didžiajai farmacijai jis tiesiog neparankus?

Vėžio susirgimai tampa vis dažnesni jaunų žmonių tarpe, tačiau dalies jų galima išvengti

Per pastaruosius tris dešimtmečius pasaulyje padaugėjo jaunesnių nei 50 metų žmonių, kuriems diagnozuojamas vėžys. Žurnale „BMJ Oncology“ paskelbtame tyrime teigiama, kad 1990-2019 m. vėžio atvejų tarp 14-49 m. amžiaus žmonių padaugėjo beveik 80 proc. nuo 1,82 mln. iki 3,26 mln.

Ekspertai mano, kad iš dalies šį padidėjimą galima paaiškinti gyventojų skaičiaus augimu, bet ir gerokai ankstesni tyrimai taip pat rodė, kad vėžys vis dažniau diagnozuojamas jaunesniems nei 50 metų žmonėms, o tai verčia sunerimti.

Tarptautinė mokslininkų komanda, atlikusi šį tyrimą, nurodė, kad pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys vėžį šioje amžiaus grupėje, yra prasta mityba, rūkymas ir alkoholis.

2019 m. nuo vėžio mirė šiek tiek daugiau nei 1 mln. jaunesnių nei 50 metų asmenų, o tai yra net 28 proc. daugiau nei 1990 m.

Mirtiniausi vėžiniai susirgimai buvo krūties, trachėjos, plaučių, žarnyno ir skrandžio. Tais metais krūties vėžys buvo dažniausiai diagnozuojamas per tris dešimtmečius.

Ši vėžio rūšis dažnai diagnozuojama ir Lietuvoje, kur kasmet nustatoma apie 1600 krūties vėžio atvejų. Daugiau nei trečdaliui moterų diagnozuojamas jau išplitęs vėžys, o jų 5 metų išgyvenamumas siekia tik 29 proc. Tai vienas prasčiausių rezultatų Europoje.

Gydytojai teigia, kad Lietuva atsilieka nuo tarptautinių gydymo standartų maždaug 3 metais. Tai reiškia, kad pacientės, palyginti su kitomis Europos šalimis, iš esmės negauna egzistuojančio efektyviausio gydymo, o tai lemia didelį nepagydytų atvejų skaičių ir daugybę mirčių.

Tačiau sparčiai auga ir kitų vėžio rūšių diagnozės. Pasaulyje daugėja nosiaryklės, prostatos vėžio atvejų. Be to, žurnale „BMJ Oncology“ skelbtame tyrime teigiama, kad kuo labiau išsivysčiusi šalis, tuo didesnė tikimybė, kad joje bus daugiau jaunesnių žmonių diagnozių.

Tai gali reikšti, kad turtingesnėse šalyse vėžys aptinkamas anksčiau, tačiau tik kelios šalys atlieka tam tikrus vėžio tyrimus jaunesniems nei 50 m. žmonėms.

Atsižvelgiant į turimus duomenis, sudaryta prognozė, kad iki 2030 m. jaunesnių nei 50 metų amžiaus žmonių vėžio atvejų skaičius pasaulyje padidės dar 31 proc., daugiausia tarp 40-49 metų amžiaus žmonių.

Tiesa, beveik pusę visų mirčių nuo vėžio pasaulyje lemia veiksniai, kurių galima išvengti: nesveikas gyvenimo būdas, nesaugūs lytiniai santykiai, rūkymas, alkoholis, nutukimas. Tyrimu nustatyta ir tai, kad vyrams dėl išorinių veiksnių kyla didesnė rizika mirti nuo vėžio.

Liga tampa vis dažnesnė, bet jos gydymo progresas lėtas

Taigi, vėžio diagnozė pasaulyje tampa itin dažna, tačiau kodėl iki šiol nėra atrastas vaistas? Šis klausimas kilo daugeliui žmonių, kuriuos vienaip ar kitaip paveikė ši liga.

Juk pirmasis Pasaulinis vėžio kongresas vyko dar 2000 m. Jį organizavo Tarptautinė sąjunga prieš vėžį (UICC). Minimų metų vasario 4 d. jo dalyviai pasirašė istorinį dokumentą, kuriame raginama imtis bendrų pasaulinių veiksmų prieš šią ligą. Būtent šiam įvykiui paminėti kongresas vasario 4-ąją ir paskelbė Pasauline kovos su vėžiu diena^[3].

Nors prieš daugiau nei du dešimtmečius pasaulis nutarė imtis bendrų veiksmų siekiant pažaboti vėžį, esminis lūžis taip ir neįvyko. Žinoma, medicina bei ligų diagnostika padarė milžinišką pažangą, o vėžys dabar jau tikrai nebėra galutinė ir mirtina diagnozė. Tiek viešojoje erdvėje, tiek ir daugelio aplinkoje galima rasti ne vieną įkvepiančią sėkmingos kovos su šia liga pavyzdį.

Tačiau daugelis, ypač tų, kurie su liga susidūrė asmeniškai, tikisi daugiau. Mokslininkai nuolat vykdo įvairius tyrimus bei studijas, tačiau jos dažnai atsiduria moksliniuose žurnaluose, bet dar negali būti pritaikomos praktikoje.

Pavyzdžiui, neseniai buvo išbandyta vėžio vakcina su pelėmis, kurioms išsivystė augliai. Medžiaga sėkmingai pasiekė naviką, mokslininkai net ėmė kalbėti apie vakcinas žmogui, galinčias išgydyti vėžį. Jos gali būti paruoštos iki 2030 m. 

„Moderna“ atstovas Polas Burtonas teigė, kad bendrovė per penkerius metus gali turėti vaistą nuo daugelio ligų, įskaitant vėžį, o šiuo metu dirba ties vaistu nuo įvairių rūšių navikų sukeliamo vėžio.

Ekspertų teigimu, tokią itin sparčią pažangą lėmė tai, kad koronaviruso pandemijos tyrimai suteikė mokslininkams didelį postūmį. Tai reiškia, kad maždaug 15 metų pažanga buvo padaryta per 1-1,5 metų.

Vienas vaistas nuo vėžio gali būti neįmanomas dalykas

Vis tik, praktinėje medicinoje vaistai nuo vėžio dabar nėra taikomi. Kodėl? Esmė slypi vėžio kompleksiškume. Vėžys yra ne viena liga, o daugiau nei 200 ligų, jis gali būti susijęs su 500-1000 skirtingų genų mutacijomis^[4].

Būtent todėl, šiandien vėžio potipiai vis dažniau apibūdinami pagal jų genetinius ar molekulinius žymenis. Pavyzdžiui, kalbant apie krūties vėžį, galima kalbėti apie BRCA1 arba BRCA2 genų mutacijas.

Viena bendra vėžio diagnozės ypatybė yra tai, kai vėžys iš esmės yra mūsų kūno ląstelės, praradusios normalią savo augimo kontrolę. Žmogaus kūno ląstelės atlieka skirtingas funkcijas, bet susirgus vėžiu, viena iš šių ląstelių nepaiso organizmo kontrolės mechanizmų ir nekontroliuojamai dauginasi. Tokios nevaldomos ląstelės gali keliauti per kraujo ar limfinę sistemą, įsiskverbti į audinius ir ten išsiplėsti, supyktybėti. Tada atsiranda labai rimtos ligos versijos.

Kalbant apie vaistą nuo vėžio, būtina kalbėti ir apie ligos stadiją ir daugybę kitų dalykų. Kai vėžys plinta, jis vadinamas metastaziniu. Medikai pirminį naviką pavadina pirminiu, o antrinius vadina būtent metastazėmis. Kalbama ir apie vėžio laipsnius, jo agresyvumą, vystymosi stadijas.

Sukurti medikamentą, kuris veiktų atsižvelgiant į visus šiuos veiksnius, yra ypač sudėtinga, o galbūt net neįmanoma. Be to, ir kiekvieno ligonio reakcija į vaistą gali būti skirtinga, o šalutiniai poveikiai gali būti net mirtini.

Vaistas jau yra, tačiau jį pristatyti visuomenei būtų nenaudinga?

Dalis pasaulio visuomenės vis dėlto tiki, kad vaistai nuo vėžio, galbūt net skirtingi medikamentai, skirtingoms organų grupėms, paveikiamoms mutacijų, jau yra sukurti, tačiau sąmoningai yra slepiami.

Tokios nuomonės besilaikantys dažnai teigia, kad didžiosios farmacijos kompanijos jau rado vieną vaistą, kuris tinka visiems vėžiniams susirgimams gydyti, bet jį slepia, nes gali daugiau uždirbti iš ilgesnio gydymo^[5]. Tai galėtų būti ypač naudinga šalyse, kur sveikatos apsaugos sistema yra pagrįsta verslo pagrindu – Amerikoje.

Gandai apie tai iš tiesų sklando jau gana seniai, o jų pavyzdžių yra randama ir daugiau nei prieš 100 metų. Tačiau jeigu šios kalbos yra visiškas melas, kodėl jos vis tiek išlieka tokios girdimos?

Manoma, kad taip yra dėl to, kaip žiniasklaidoje vaizduojamas mokslas: dažnai mes taip ir nežinome apie ankstyvuosius mokslinių tyrimų etapus arba projektus, kurie nepasiteisino, tik apie proveržius.

Tačiau net ir tada, tokie pasiekimai nėra išsamiai pristatomi, nėra pasakoma, ką iš tiesų jie reiškia. Dažnas, su mokslu ir medicina menkai ką turintys asmuo tiesiogiai supranta, kad proveržis reiškia vaistą nuo vėžio, bet taip nėra.

Mokslinis procesas yra ilgas, sudėtingas ir dažniausiai baigiasi nesėkme. Visiškai naujo vaisto kūrimas gali užtrukti 10-15 metų, tačiau atsižvelgiant į vėžio kompleksiškumą, galimai reikėtų kalbėti apie konkretų vaistą nuo krūties arba prostatos vėžio.

Be to, atsižvelgiant į didelį pasaulinės visuomenės pasipiktinimą greitai sukurtomis, tačiau prieštaringai saugumo atžvilgiu vertinamoms COVID-19 vakcinomis, būtinas ilgas procesas, siekiant išsiaiškinti kaip vaistas veikia visą paciento organizmą, ar jis per daug nekenkia kitoms, dar sveikoms ląstelėms, ar jis gali sąveikauti su kitais vaistais, koks yra jo šalutinis trumpalaikis bei ilgalaikis poveikis?

Kita vertus, pagrindinis argumentas kalbant apie vėžio gydymą yra tas, kad farmacijos bendrovės uždirba per daug pinigų iš lėto vėžiu sergančių žmonių gydymo, kad galėtų mums pristatyti greitesnę, vienkartinę gydymo versiją, kuri farmacininkams nekrautų didelių turtų.

Atsižvelgiant į farmacijos kompanijų generuojamas pajamas ir biudžetus, tokia pozicija gali būti suprantama ir ši teorija tikrai nėra visiškai neįtikima.

Tačiau ilgesnio vėžio gydymo pelningumas gali būti susietas ir su kitomis ligomis. Jei ekonomiškai naudingiau ilgai gydyti vėžį, tą patį galima pasakyti ir apie kitas ligas, nuo kurių jau buvo sukurti vaistai.

Pavyzdžiui, nuo cistinės fibrozės, visą gyvenimą trunkančios genetinės ligos, kuri su amžiumi sunkėja ir riboja gyvenimo trukmę, buvo sukurtas vaistas „Kaftrio“. Tai ne visiems tinkamas vaistas, tačiau jis gali gerokai sumažinti pacientams reikalingų vaistų skaičių, sutrumpinti ligoninėje praleidžiamą laiką ir pailginti jų gyvenimo trukmę. Ar kada ateis ir vaistų nuo vėžio eilė, kol kas dar neaišku.