- Klaipėdos miesto poliklinikai – kaltinimai dėl neteisingo lėšų panaudojimo
- Poliklinika lėšų grąžinti neturi iš ko
- Tvarka pasikeitė, poliklinika nėra tikra dėl ateities
- Situacija Klaipėdos poliklinikoje susidomėjo STT ir FNTT
Klaipėdos miesto poliklinikai – kaltinimai dėl neteisingo lėšų panaudojimo
Klaipėdos miesto poliklinikai susidūrė su nemaloniais kaltinimais ir milžiniškais finansiniais iššūkiais. Teigiama, kad įstaigai gali tekti grąžinti beveik 319 tūkst. eurų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo lėšų. Po įvykusio neplaninio patikrinimo, tokios sumos reikalauja Klaipėdos teritorinė ligonių kasa[1].
Klaipėdos miesto savivaldybės teigimu, įtarimų, kad lėšos gali būti panaudotos nepagrįstai, kilo po to, kai teisėsauga ėmėsi tirti 2019–2022 metais šios poliklinikos gydytojų išrašytų medicinos pagalbos priemonių skyrimo detales.
Skelbiama, kad 14 poliklinikos gydytojų, 2019–2022 metais išrašydami hidrokoloidinius tvarsčius šlapiuojančioms žaizdoms, galimai nesilaikė numatyto reikalavimo, kad tvarsčių dydis turi būti proporcingas žaizdos dydžiui. Pacientai galimai nežinojo, kad jiems išrašomi kompensuojami pleistrai.
Be to, kai kurie pacientai teigė niekada žaizdų neturėję arba žaizdos sugijo per žymiai trumpesnį laiką nei jiems buvo išrašomi kompensuojami tvarsčiai.
Poliklinika lėšų grąžinti neturi iš ko
Kaip teigia į situaciją reaguojantis Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, ši informacija nedaro garbės joje dalyvavusiems medikams ir gresia didžiulėmis neplanuotomis išlaidomis gydymo įstaigai.
„Poliklinika savivaldybę informavo, kad neturi galimybių padengti tokių lėšų. Tikimės, kad visos aplinkybės bus nuodugniai išsiaiškintos iki galo ir rastas tinkamiausias sprendimas, kad nebūtų išbalansuoti poliklinikos finansiniai srautai ir užtikrintas sklandus paslaugų teikimo organizavimas“, – sako Klaipėdos meras.
Klaipėdos meras taip pat išreiškė pasipiktinimą dėl to, kad įstaiga dabar negauna Ligonių kasų finansavimo naujai įdarbintiems medikams.
„Praėjusią savaitę išgirdome rimtą problemą, kad Ligonių kasa atsisako finansuoti naujų specialistų darbą. Sveikatos apsaugos ministerijos pozicijos negaliu suprasti. Išgirdau motyvus, kad egzistuoja ministerijos pozicija, jog iki praėjusių metų lapkričio turi būti pateiktas visas poreikis. Nesuprantama, nes juk teigiama, kad reikia mažinti paslaugų poreikį ligoninėse“, – sako meras A. Vaitkus.
Šiuo metu įstaigoje nefinansuojamos pulmonologo, nefrologo, reumatologo ir abdominalinio chirurgo paslaugos. Šie specialistai taip pat neturi teisės siųsti pacientų tyrimams, išrašyti kompensuojamų vaistų.
Savivaldybės teigimu, šiuo metu nefinansuojamos specialistų paslaugos bus apmokamos iš pačios savivaldybės biudžeto, nors viliamasi, kad už tai galiausiai sumokės valstybė.
Savo ruožtu Klaipėdos vicemerė Vaida Raugelė teigė, kad savivaldybė laikosi pozicijos, jog žala pirmiausiai turi būti įrodyta, o tada išieškoma iš ją padariusių asmenų, o ne pačios gydymo įstaigos.
Tvarka pasikeitė, poliklinika nėra tikra dėl ateities
Pasidomėjus, kodėl poliklinika įdarbino specialistus nebūdami garantuoti, jog turės finansavimą, poliklinikos vadovas Jonas Sąlyga ir jo pavaduotojas medicinai Algirdas Pūras aiškino, kad anksčiau buvusia tvarka leista metų eigoje papildyti sutartis su Ligonių kasa. Kada tvarka pasikeitė jie nežino, meras taip pat teigia, kad atsakymo iš Ligonių kasos negavo.
Vis dėlto, tiek savivaldybė, tiek miesto poliklinika viliasi, kad situacija kuo greičiau išsispręs, pažymima, kad poliklinikos pacientais dabar yra apie 35 tūkst. klaipėdiečių, kurių dauguma yra pakankamai ligoti, pagyvenę žmonės, tad paslaugas jiems būtina užtikrinti laiku ir efektyviai.
Savo ruožtu pati Ligonių kasa sureagavo į Klaipėdos žiniasklaidos priemonių užklausą. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pranešime teigiama, kad sudarant sutartis ir su viešosiomis, ir su privačiomis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis vadovaujasi vienodais principais.
„Jos sudaromos remiantis Sveikatos draudimo įstatymu, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų sąrašu, Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašu. Pagal šiuos teisės aktus, įstaiga, pageidaujanti sudaryti sutartį nuo ateinančių kalendorinių metų, prašymą sutarčiai sudaryti ar ją papildyti naujomis paslaugomis turi pateikti iki einamųjų metų lapkričio 1 d.“, – teigiama Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pranešime[2].
Uostamiesčio teritorinės ligonių kasos taip pat teigia, kad jei poliklinika reikiamą prašymą papildyti sutartį naujomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis pateiks iki lapkričio 1 dienos, jis bus vertinamas pagal paminėtus teisės aktus.
Situacija Klaipėdos poliklinikoje susidomėjo STT ir FNTT
Pačios poliklinikos atstovai pabrėžia, kad įstaiga, kaip juridinis asmuo, nepadarė veiksmų, dėl kurių būtų pagrindas taikyti civilinę atsakomybę ir reikalauti atlyginti galimai padarytą žalą, tad ligonių kasų yra prašoma atsisakyti reikalavimo grąžinti lėšas, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas[3].
O šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) poliklinikoje toliau atlieka ikiteisminius tyrimus dėl galimo piktnaudžiavimo, kyšininkavimo, papirkimo ir stambaus masto sukčiavimo bei dokumentų klastojimo.
Klaipėdos miesto poliklinikos vadovas J. Sąlyga spaudos konferencijos metu informavo, kad gegužę įstaiga sulaukė informacijos, kad į kasų fondą turėtų grąžinti 130, o rugpjūtį – 170 tūkst. eurų. Šios sumos įstaigai esą yra per didelės ir sudaro mėnesinį algų biudžetą.
J. Sąlygos teigimu, yra žinoma, kad dėl neteisingai panaudotų lėšų yra įtariama viena gydytoja vien pleistrų galėjo išrašyti už 170 tūkst. eurų, kiti 14 medikų – už 130 tūkst. eurų. Vis tik, visi šie medikai vis dar dirba, nes jų kaltė dar nėra įrodyta.
