Kurį laiką nebrangusių maisto produktų kainos vėl šoktelės į viršų – labiausiai tą pajus pieno ir kavos mėgėjai
Nauji metai – naujos ir didesnės išlaidos būtiniesiems maisto ir buities produktams. Tačiau lietuvių pirkėjai jau pripratę, kad tie produktai, be kurių kasdien neįmanoma apsieiti, brangsta ne dienom, bet valandom, tad kasmetinis kainų kilimas jau nebenustebins. Visgi, verslai jau grūmoja pirštu ir įspėja veržtis diržus, mat nuo naujų – 2025 metų – labiausiai brangs pieno produktai ir kava.
Šiemet pirkėjai pastebėjo, kad prekių kainos nebeauga taip greitai, kaip anksčiau, ir kai kurios net atpigo. Tačiau metų pabaigoje kainos vėl pradėjo kilti, ir ekonomistai prognozuoja, kad tai tęsis ir kitais metais – ypač brangs pieno produktai, kava ir kakavos gaminiai[1].
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis nurodo, kad per pastaruosius 5 metus maisto kainos padidėjo perpus – net 50 proc., o šiemet jos buvo šiek tiek pigesnės dėl atpigusių grūdų.
Priklausomai nuo darbo ir energetikos sąnaudų, kai kurios maisto kainos gali vėl kilti. Kainų specialistai taip pat prognozuoja, kad pirmoje metų pusėje pabrangs produktai dėl atlyginimų ir mokesčių augimo.
Savo ruožtu ūkininkų atstovai pabrėžia, kad maisto kainoms įtakos turi ir orai, ir geopolitinė situacija. Jei energetikos išteklių kainos liks stabilios, žaliavos brangimo tikimybė bus maža, tačiau karai ir kiti pasauliniai veiksniai gali kelti grėsmę kainoms.
Akcentuojama, kad kitais metais labiausiai brangs pieno produktai, ypač sviestas ir grietinėlė, taip pat kava ir kakavos gaminiai. Ekonomistai prognozuoja, kad šių produktų kainos augs dėl žaliavinio pieno kainų šuolio ir aukštų kainų pasaulio rinkose. Be to, kitos priežastys, kaip atlyginimų ir mokesčių augimas, taip pat gali prisidėti prie kainų didėjimo.
Kainos kils ir dėl naujų akcizų degalams
Tuo tarpu tai – dar ne pabaiga. Nuo naujų metų žadama kelti akcizus degalams, ko pasekoje, brangs absoliučiai viskas. Visgi, akcentuojama, kad mokesčiai keliami vardan to, kad daugiau tautiečių persėstų į viešąjį transportą, tačiau galiausiai galima sulaukti priešingo efekto – mokesčių į valstybės biudžetą esą gali suplaukti mažiau[2].
Išaušus 2025-iesiems litras dyzelino brangs 16 centų, o benzino – 8 centais. Tuo tarpu Lietuva pagal kuro kainas išsiverš į priekį ir aplenks savo kaimynes Lenkiją ir Latviją.
Verslininkai ir degalinių atstovai jau baiminasi, kad mokesčių didinimas gali sumažinti degalų pardavimus Lietuvoje, ko pasekoje mažės ir įmokų surinkimas į valstybės biudžetą. O štai ekonomikos ekspertai dar ragina pasidžiaugti dangaus nerėžiančiomis kainomis iki naujų metų.
Ar pabrangus degalams vežėjai paprasčiausiai mažins atstumus? Ne, priešingai. Akcizų augimas gali nulemti degalų „migraciją“ į kaimynines šalis, kuriose šie bus pigesni. Taigi, išloš kaimyninės Latvija ir Estija.
Nuo kitų metų pradžios didės degalams taikomi akcizai, įsigalios anglies dvideginio kintama akcizo dedamoji, bus didinama atsinaujinančių išteklių dalis degaluose.
Nusigyvenome: maisto produktai pigesni net statybos prekių parduotuvėse
Tuo tarpu Lietuvoje gyventi gera – kol maisto prekių parduotuvėse būtiniausių produktų kainos sparčiai kyla, jos gerokai žemesnės statybų prekių parduotuvėse kaip antai „Depo“. Kai kurie maisto produktai čia kone perpus pigesni, o kai kurie gyventojai tvirtina čia vykstantys įsigyti „Dvaro“ pieno produktų palankesnėmis kainomis.
Kad lietuviai prekybos centruose palieka gerokai didesnes sumas nei kitų Vakarų valstybių gyventojai (pavyzdžiui, vokiečiai ar anglai) rodo ir gyventojų atliktas „tyrimas“. Pavyzdžiui, šokoladas „Milka“ vokiškame prekybos tinkle kainavęs daugiau nei perpus pigiau nei mūsiškiuose. Vokietijos prekyvietės palepina ir gerokai pigesnėmis cheminėmis buities priemonėmis.
Nors ekonomistai svarsto, kad vykti apsipirkti į Lenkiją – nebeapsimoka, Pricer.lt komandai pavyko įrodyti kitaip. Nepaisant didesnio kiekio krepšelio ir kuro sąnaudų, lietuviams, apsipirkusiems kaimyninėje šalyje pavyko sutaupyti beveik 100 eurų.
Šiemet Kalėdos bus gerokai brangesnės – lapkritį brango būtiniausių prekių krepšelis
O štai artėjant didžiausioms metų šventėms ir gyventojams pradedant po truputį galvoti, ką reikės padėti ant šventinio stalo, atliktas lapkričio mėnesio kainų tyrimas tiesiog šaukte šaukia, kad šiemet šventinės vaišės bus dar brangesnės.
Šių metų lapkričio mėnesį pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvoje pabrango 1,92 Eur (2,9 %) lyginant su spalio mėnesiu ir 4,08 Eur (6,3 %) palyginti su 2023 m. lapkričio mėn. Palyginti su 2021 m. lapkričiu prieš prasidedant karui Ukrainoje, krepšelis brango 13,60 Eur (24,46 %), o su 2023 m. gruodžiu – 4,13 Eur (6,34 %)[3].
Remiantis lapkričio mėnesio duomenimis, lėčiausiai kainos kilusios prekybos tinkle „Norfa“ (1,87 Eur), o sparčiausiai – „Maximoje“, kur kainos pakilo per 5,1 euro.
Tuo tarpu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad infliacija Lietuvoje yra žemiausia visoje ES – jos lygis siekia vos 0,6 proc.[4]
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, lapkritį metinė infliacija Lietuvoje pašoko iki 1,3 procento, o toliau išliks didelis atotrūkis tarp prekių ir paslaugų kainų pokyčių
