Naujausias kinų bandymas užkariauti kosmosą baigėsi nesekme
Sekmadienį, birželio 30 d., Kinijos privačios bendrovės „Space Pioneer“ stendiniai raketos-nešėjos „Tianlong-3“ bandymai baigėsi visiška nesėkme. Pasak „Reuters“, tai buvo pranešta pačios aviacijos ir kosmoso bendrovės paskyroje Kinijos socialiniame tinkle „WeChat“.[1]
Dėl „struktūrinio pažeidimo“, susijusio su korpuso pajungimu bandymų stendu ir per didele variklių trauka (po 110 tonų kiekvienas), raketa atitrūko nuo bandymų aikštelės ir nuskrido.
„Space Pioneer“ patikslino, kad po maždaug 50 sekundžių skrydžio kompiuterinė įranga išsijungė, o raketa sudužo maždaug 1,5 km atstumu nuo bandymų aikštelės, kalvotoje vietovėje netoli centrinėje Henano provincijoje esančio Gongyi, miesto, kuriame gyvena 800 tūkstančių žmonių.
Dėl didelio kuro kiekio įvyko sprogimas, tačiau informacijos apie aukas nebuvo gauta, pridūrė bendrovė. Gongyi ekstremalių situacijų valdymo agentūra pranešė, kad raketos pakopos dalys išsimėtė „saugioje zonoje“. Kai jos nukrito, kilo nedidelis gaisras, kuris buvo greitai užgesintas, o todėl aukų pavyko išvengti.
Naujų skraidančių objektų bandymai neretai baigiasi nelaimėmis
„SpaceNews“ pažymi, kad tokie bandymai dažnai perauga į įvairius incidentus: pavyzdžiui, 2020 metais sprogo „SpaceX Starship“ prototipas.[2]
„Tačiau situacija, kai raketa ištrūksta iš ją laikiusių spaustuvų ir nuskrenda, atrodo unikali“, – įsitikinęs straipsnio autorius.
„Mes kuo greičiau pašalinsime defektus ir pradėsime kurti bei bandyti naujus produktus“, – buvo nurodyta po incidento pasirodžiusiame „Space Pioneer“ pareiškime.
Privačios įmonės siekis sukurti daugkartinį kosminį aparatą
Dviejų pakopų „Tianlong-3“ raketa („Sky Dragon 3“) yra iš dalies grįžtanti raketa, kurią kuria privati bendrovė „Space Pioneer“, viena iš nedaugelio privačių raketų gamintojų Kinijoje. Ji siekia sukurti žemos orbitos palydovinio interneto tinklą. Raketos skersmuo yra 3, 8 m, ilgis – 71 metras. Pirmojo pakopa, kuri turėtų tapti daugkartinio naudojimo, turi devynis „Tianhuo-12“ tipo variklius, varomus deguonies ir žibalo mišiniu.
„Space Pioneer“ pažymėjo, kad raketa, kuri lyginama su „SpaceX Falcon 9“, galės į žemą Žemės orbitą pristatyti 17 tonų naudingų krovinių ir 14 tonų – į saulės sinchroninę orbitą. Palyginimu – raketa-nešėja „Falcon 9 Full Thrust“ į žemą Žemės orbitą gali pristatyti 22, 8 tonas.
2023 m. balandį „Space Pioneer“ paleido žibalo ir deguonies mišiniu varomą raketą „Tianlong-2“ ir tapo pirmąja privačia Kinijos įmone, kuriai tai pavyko. Birželį bendrovė paskelbė gavusi papildomą finansavimą, 207 mln. JAV dolerių siekiantį, finansavimą.
Kinija aktyviai vysto nacionalinę meteorologinių, telekomunikacijų ir navigacijos palydovų kūrimo programą, taip pat Mėnulio, asteroidų ir Marso tyrinėjimo technologijas. 2023 m. šalis paleido 67 kosminius aparatus. 2024 m. jų skaičius turėtų priartėti prie šimto.
Kinijos komercinės įmonės į šį sektorių veržiasi nuo 2014 m., kai valstybė leido privačias investicijas į kosmoso pramonę. Daugelis nusprendė gaminti palydovus, tačiau kai kurie, įskaitant „Space Pioneer“, sutelkė dėmesį į daugkartinio naudojimo raketų, kurios gali žymiai sumažinti kosminių misijų išlaidas, kūrimą.
Tokių įmonių bandymų poligonai daugiausia bazuojasi Kinijos pakrantės regionuose, netoli jūros, tačiau yra ir tokių, kurie įkurti šalies gilumoje. Pavyzdžiui, „Space Pioneer“ bandymų centras yra Gongyi mieste.
Falcon 9 – iš dalies daugkartinio panaudojimo, dviejų pakopų, vidutinių krovinių raketa-nešėja, gaminama JAV astronautikos bendrovės „SpaceX“. Ji gali gabenti krovinius ir įgulą į Žemės orbitą. Raketą sudaro dvi pakopos.[3]
