<h2>Kinija ir toliau spaudžia Lietuvą: nusprendė neleisti importuoti gyvulinės kilmės produktų bei alaus</h2>
<p>Kinijos ir Lietuvos konfliktas tęsiasi, o dėl jo ir toliau kenčia Lietuvos verslas. Trečiadienį pranešta, kad situacijai tarp Pekino ir Vilniaus išliekant įtemptai, Kinija nusprendė neleisti importuoti lietuviškos jautienos ir jos produktų, taip pat, stabdomas pieno produktų bei alaus importas. Tokią informaciją paskelbė pati Kinijos generalinė muitinės administracija, o pagrindine produktų importo stabdymo priežastimi įvardintas dokumentų trūkumas.</p>
<p>Ši žinia jau pasiekė ir Lietuvos Maisto ir veterinarijos tarnybą. Jos vadovas Mantas Staškevičius teigia, kad buvo gauta nota, kurioje nurodyta informacija apie trūkstamus dokumentus. Vis dėlto, pats M. Staškevičius tikina, kad visa Kinijos reikalaujama informacija buvo pateikta, o ir bendradarbiaujant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, analogiškų sunkumų kilę nebuvo.</p>
<blockquote>
<p>„Kinijos kompetentingos institucijos atstovai 2020 metais vykdė nuotolinį auditą Lietuvos tiek jautienos, tiek žuvų produktų. Buvome pakankamai gerai įvertinti, visa informacija buvo pateikta“, – pasakoja M. Staškevičius[1]. </p>
</blockquote>
<p>Nors iš pradžių žiniasklaidoje cirkuliavo informacija apie tai, kad Kinija atsisako tik lietuviškos jautienos, greitai faktai buvo patikrinti ir tapo aišku, kad importas stabdomas ir pieno produktams bei alui. Vis dėlto, M. Staškevičiaus teigimu, paskutines gyvūninės kilmės produktų siuntas Lietuvos įmonės į Kiniją išsiuntė dar pernai lapkritį:</p>
<blockquote>
<p>„Nuo praėjusių metų spalio-lapkričio mėnesių, kas liečia gyvūninės kilmės produktus, turbūt visos įmonės, kurios turėjo leidimus į šią šalį, sustabdė ir nei žuvies, nei pieno, nei jautienos produktų jau nesertifikuojam, praktiškai įmonės atsisakė siųsti, jos diversifikuoja ir ieško kitų tinkamų rinkų“, – sako M. Staškevičius.</p>
</blockquote>
<p>Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas tokią informaciją patvirtina ir teigia, kad jau nuo pernai rudens Lietuva neeksportuoja gyvūninės kilmės produktų į Kiniją, įmonėms pačioms atsisakius juos siųsti[2]. Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai rekomenduoja imtis kitų rinkų paieškų, tačiau užsimena, kad situaciją bus siekiama ištaisyti užmezgant diskursą su Kinijos institucijomis ir pakartotinai teikiant dokumentus.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mehrshad-rajabi-p7mkoyvsnli-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kinija reikalauja, kad Lietuva ištaisytų savo klaidas</h2>
<p>Kinija savojo sprendimo dėl jautienos, pieno produktų bei alaus importo iš Lietuvos stabdymą plačiai nedetalizuoja, tačiau laikosi pirminės pozicijos bei teigia, kad Lietuva turi ištaisyti savo klaidas. Šiuo atveju, galime priminti, kad Lietuvos bei Kinijos konfliktas kilo po to, kai mūsų šalyje nuspręsta atidaryti Taivano atstovybę būtent Taivano, o ne sostinės Taibėjaus vardu.</p>
<p>Kinijos manymu, toks žingsnis prieštarauja „vienos Kinijos politikos“ principui, nes verčia galvoti, kad Taivanas yra nepriklausoma teritorija. Vis tik, santykiai su Kinija ir prieš tai buvo įtempti: pernai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija.</p>
<p>Sustabdžius produktų importą iš Lietuvos, Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas komentarų pagailėjo:</p>
<blockquote>
<p>„Lietuvai reikėtų pripažinti faktus, ištaisyti savo pačios klaidas ir sugrįžti prie teisingo Vienos Kinijos principo laikymosi užuot painiojus tai, kas yra teisinga ir kas yra neteisinga“, – tepasakė jis. </p>
</blockquote>
<p>Užsienio spaudoje skelbiama, kad Kinijos Lietuvai įteiktame dokumente rašoma, jog neva jautienos importas iš Lietuvos Kiniją pasiekęs tebuvo 2019-ųjų rugpjūtį, o vėliau, jokių produktų sulaukta nebuvo. Be to, kinų muitinės tarnybos skelbia, kad buvo problemų ir pažeidimų, susijusių su alaus importo prekėmis iš Lietuvos, jų galiojimo datomis. Skelbiama, kad produktų galiojimo datos buvo keistos, kinai produktų neįsileidžia dėl saugumo, o Lietuvos atsakingoms įstaigoms tokie nusižengimai nerūpi[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/alejandro-luengo-jl0tmfyodbm-unsplash-2.jpg" alt="" /></p>
<div data-v-751a4529="">
<h2>Lietuvos valdžia didelio praradimo neįžiūri</h2>
</div>
<p>Lietuvos valdžia dėl tokio didžiulio Kinijos spaudimo ir netekties verslui situacijos ir toliau nedramatizuoja. Kaip ir anksčiau, laikomasi retorikos, kad verslas dėl pašlijusių ryšių su Kinija niekaip nenukenčia. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad didžioji dalis produkcijos, kuri keliaudavo į Kiniją, dabar tikrai ras naujas rinkas.</p>
<blockquote>
<p>„Čia Užsienio reikalų ministerija padės ir prisidės visomis savo išgalėmis“, – teigia ministras, kuris šiuo metu vieši Australijoje[4]. </p>
</blockquote>
<p>G. Landsbergis taip pat pažymi, kad politikai gali atverti tam tikras duris, tačiau kai kurie procesai priklauso ir nuo verslo įdėtų pastangų. Užsienio reikalų ministras Australijoje aptaria verslo santykius su Okeanijos regionu. Australija, kuri taip pat patiria Kinijos terorą, palaiko Lietuvą šiame konflikte, tačiau akcentuoja, kad remia „vienos Kinijos politiką".</p>
<p>Vis tik, vizito Australijoje metu pavyko pasiekti ir tam tikrų pergalių. Australijos užsienio reikalų ministrė Marise Payne pranešė, kad Australija ketina atidaryti vyriausybinės prekybos ir investicijų agentūros atstovybę Vilniuje[5]. Vis dėlto, tai menka paguoda, vertinant ženklų Kinijos rinkos praradimą verslininkams.</p>
<p>Europos Komisijos duomenimis, Lietuvos eksportas į Kiniją gruodį, palyginti su tuo pat mėnesiu užpernai, krito 91 procentu. Kinija yra didžiausia pasaulyje jautienos importuotoja, tačiau importas iš Lietuvos yra sąlyginai minimalus: Kinijos muitinės duomenimis, šalis pernai importavo iš viso 2,36 mln. tonų jautienos, įskaitant vos 775 tonas iš Lietuvos.</p>
