Kinija remia Rusiją ir mokosi apsaugoti savo ekonomiką nuo sankcijų
Kinija remia Rusijos ekonomiką nuo karinio konflikto Ukrainoje pradžios, pirkdama rusišką naftą ir dujas bei tiekdama jai įvairias prekes – nuo mikroelektronikos iki skalbimo mašinų. Tačiau Pekinas taip pat gauna strateginę naudą – realią pamoką, kaip gyventi pagal Vakarų sankcijas, rašo Georgijus Kančevas straipsnyje „The Wall Street Journal“.[1]
Per kelis mėnesius po karo veiksmų Ukrainoje pradžios Kinijoje buvo sukurta tarpžinybinė grupė, kuri vis dar tiria Rusijai įvestų sankcijų poveikį ir reguliariai rengia ataskaitas šalies vadovybei. Tarpžinybinė grupė atsiskaito He Lifenui (He Lifeng), Kinijos vicepremjerui, atsakingam už ekonomikos ir finansų reikalus. Jis turi tiesioginę prieigą prie prezidento Si Dzinpingo (Xi Jinping) ir yra atsakingas už Kinijos ekonomikos apsaugą nuo Vakarų sankcijų, teigiama WSJ straipsnyje.
Šios grupės užduotis yra mokytis iš Vakarų sankcijų ir rasti būdų, kaip jas sušvelninti.
Tokie sprendimai būtų reikalingi, jei konfliktas dėl Taivano paskatintų Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes įvesti panašias sankcijas Kinijai.
Šiuo tikslu Kinijos pareigūnai reguliariai lankosi Maskvoje, kad susitiktų su Rusijos centrinio banko, Finansų ministerijos ir kitų agentūrų, dalyvaujančių kovojant su sankcijomis, atstovais, teigia su šiuo klausimu susipažinę žmonės.
D. Trumpo atėjimas Kinijai nieko gero
Minėtos grupės atsiradimas Kinijoje simbolizuoja naują ekonominio karo erą, kai ribos tarp ekonominės politikos ir geopolitinės strategijos tampa vis mažiau pastebimos.
Tikėtina, kad ši tendencija tik sustiprės per antrąją Donaldo Trampo (Donald Trump) kadenciją prezidento poste, nes jis planuoja smarkiai padidinti tarifų, kaip derybų ir prievartos įrankio, naudojimą.
„Kinams Rusija iš tikrųjų yra smėlio dėžė, kurioje jie stebi, kaip veikia sankcijos ir kaip jas valdyti. Jie žino, kad jei su Taivanu susiklostys nenumatyta situacija, prieš juos bus panaudotas panašus priemonių rinkinys“, – teigia Aleksandras Gabujevas, Berlyno Karengio Rusijos ir Eurazijos studijų centro direktorius.
Sukurta tyrimo grupė nereiškia, kad Kinija ruošiasi invazijai. Atvirkščiai, Pekinas ruošiasi ginkluoto konflikto „kraštutiniam scenarijui“ ir jo ekonominėms pasekmėms, teigia šaltiniai.
Kinija ypač susirūpinusi dėl savo užsienio valiutos atsargų, kurios yra didžiausios pasaulyje ir viršija 3,3 trln. JAV dolerių. Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkų veiksmai įšaldant Rusijos turtą prasidėjus kariniam konfliktui Ukrainoje paskatino Pekiną greitai ieškoti būdų, kaip diversifikuoti savo atsargas ir atsisakyti dolerinio turto, pavyzdžiui, JAV iždo obligacijų.[2]
Aktyviai veikiama nuo praėjusių metų
Si Dzinpingas 2023 metų rudenį surengė retą vizitą į Kinijos valstybinę užsienio valiutos administraciją, kur, pasak šaltinių, iškėlė klausimą, kaip apsaugoti nacionalinius rezervus. Tai patvirtina aukščiausiu lygiu padidėjęs dėmesys sankcijų rizikoms, susijusioms su aukso ir užsienio valiutos atsargomis.[3]
„Tačiau Pekinas „domisi beveik viskuo – nuo būdų, kaip apeiti sankcijas, iki visų rūšių teigiamų padarinių, tokių kaip paskatos plėtoti vidaus gamybą“, – patikino WSJ šaltinis.
Rusijos ir Kinijos santykiai į naują etapą įkopė prasidėjus karo veiksmams Ukrainoje. 2023 metais dvišalė prekyba pasiekė rekordinius 240 mlrd. JAV dolerių, prie ko ženkliai prisidėjo rusiškos naftos pardavimai. Tiesa, ir ši „draugystė“ yra vienpusė: Kinijai tenka maždaug trečdalis visos Rusijos prekybos, o Rusija turi tenkintis tik nedidele dalimi Kinijos eksporto. Didžiąją Rusijos eksporto dalį sudaro nafta ir gamtinės dujos, kurias Kinija gali įsigyti kitur .
Tai reiškia, kad įvedus panašias sankcijas Kinijai, Rusija negalės suteikti jos ekonomikai panašios paramos. Štai kodėl Si Dzinpingas nurodė valdininkams plėtoti prekybą ir gilinti ekonominius ryšius su Rusija, kad būtų užtikrinti dar glaudesni santykiai.
Nors JAV jau įvedė sankcijas Kinijai, įskaitant eksporto apribojimus naujausiems puslaidininkiams ir priemones prieš telekomunikacijų milžinę „Huawei“, krizė dėl Taivano gali sukelti visai kitokio masto ekonominį karą.[4]
Remiantis pernai paskelbta ekspertų grupių „Atlantic Council“ ir „Rhodium Group“ ataskaita, plataus masto finansinės Vakarų sankcijos sutrikdytų Kinijos finansų sistemą, sutrikdys prekybą ir sukeltų pavojų Kinijos užsienio bankų turtui bei rezervams, kurių vertė siekia 3,7 trln. JAV dolerių.
Svarbiausios kaimyninės šalies situacijos pamokos
Rusija į Vakarų sankcijas reagavo nukreipdama prekių srautus, įvesdama didžiules fiskalines paskatas ir apeidama eksporto kontrolę per kaimynines šalis. Šios priemonės stabilizavo šalies ekonomiką ir leido Maskvai tęsti kovą Ukrainoje, nepaisant to, kad sankcijos trukdo ilgalaikėms šalies augimo perspektyvoms.
Pasak analitikų, viena pagrindinių pamokų, kurią Kinija išmoko iš Rusijos patirties, buvo pasiruošimo svarba. Prieš konfliktą Rusija siekė diversifikuoti savo užsienio valiutos atsargas, dedolerizuoti ekonomiką ir pagerinti vidaus finansų sistemą. Nepaisant nevienareikšmių rezultatų, šie žingsniai padėjo jai apsaugoti ekonomiką ir išlošti laiko prisitaikyti prie pokyčių.
Kita pamoka Kinijai – koalicijų svarba ir ribotumas. Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Europos Sąjunga ir kitos sąjungininkės dirbo kartu, kad pašalintų pagrindinius Rusijos bankus iš SWIFT tarptautinės tarpbankinių mokėjimų sistemos ir nustatytų viršutinę naftos kainų ribą. Rusijai į tai atsakė santykių su Iranu, Kinija ir Šiaurės Korėja gerinimu. Tuo pat metu nesutarimai Vakarų koalicijoje, ypač dėl sankcijų naftai ir infliacijos baimės, apsunkino atsaką.
Ir kadangi Kinija turi daug didesnę įtaką pasaulio ekonomikai nei Rusija, daroma prielaida, kad pasaulinių sankcijų kaštai jos atžvilgiu bus daug didesni.
„Atlantic Council“ ir „Rhodium Group“ apskaičiavo, kad tokiu atveju kiltų pavojus mažiausiai 3 trln. JAV dolerių siekiantiems finansų ir prekybos srautams, kurie maždaug atitinka Prancūzijos metinį BVP.
„Viena iš sankcijų pamokų yra ta, kad pradėjus jas taikyti didelei ekonomikai, neišvengiamai susidursite su ekonominėmis ir politinėmis pasekmėmis savo šalyje“, – perspėjo Edvardas Fishmanas. Jis – buvęs JAV Valstybės departamento pareigūnas, knygos „Kliūtys: Amerikos galia ekonominio karo eroje“ autorius.
Be to, Kinija, kaip pagrindinė gamintoja, iš Rusijos patirties pasimokė apie galimus pavojus, susijusius su prisijungimu prie pasaulinių tiekimo grandinių.
Daugelį metų Rusija stengėsi, kad jos ekonomika būtų savarankiška. Kai įsigaliojo sankcijos, Maskva tapo labai priklausoma nuo Vakarų komponentų, kurių nebegalėjo gauti. Dėl to pritrūko ir laikinai buvo uždarytos ištisos pramonės šakos, pvz., sustojo automobilių gamyba. Kai vėliau jie buvo paleisti iš naujo, Rusijos automobilių gamintojai iš pradžių gamino automobilius be oro pagalvių ir kitų saugos sistemų, nes neturėjo reikiamų dalių ir komponentų.
„Sankcijos gali būti pražūtingos bet kuriam gamybos sektoriui, dalyvaujančiam pasaulinėse tiekimo grandinėse. Dėl to Kinija tampa itin pažeidžiama“, – patikino E. Fishmanas.
Tačiau tai, kaip Rusija apeina tokius apribojimus, tapo dar viena pamoka Pekinui. Nors daug didesnei Kinijos ekonomikai reikės daug daugiau pastangų, kad būtų išvengta tokių pasekmių, tačiau būtent tam kinai jau ir pradėjo ruoštis.
