Žiemą persekioja traumos, o blogiausia, kad naktį skausmą pakęsti dar sunkiau nei dieną
Sakoma, kad lietuviai kažką keisti savo gyvenime dažniausiai pradeda nuo Naujųjų metų. Turbūt jau ne vienas numatytus metų tikslus pradėjote įgyvendinti. Svarbiausi tikslai dažnai būna susiję su sveikatos gerinimu, sveikatinimo šaltinių ieškant sporto klubuose, pradedant intensyviai mankštintis ar atliekant kitus gyvenimo būdo pokyčius. Apie šiandieninį gyvenimo būdą, rutiną ir mūsų kasdienių įpročių poveikį sveikatai kalbamės su Utenos ligoninės Reabilitacijos skyriaus kineziterapeutu Rimvydu Aginiu.
Pas kineziterapijos specialistus žiemą dažniau lankosi traumas patyrę pacientai. Anot pašnekovo, dauguma, net ir vyresnio amžiaus žmonių, ir žiemą gyvena aktyviai – slidinėja, maudosi eketėse, važinėja dviračiais ir užsiima kitomis aktyviomis veiklomis. Taigi žiemos metu dažnai pagalbą tenka suteikti paslydusiems, persitempusiems sportuojant, traumuotomis čiurnomis, kulkšnimis, kelių, kryžminių raiščių patempimais, plyšimais ir su kitomis bėdomis susidūrusiais.
Kita dažniausia sveikatos problema, dėl kurios kreipiamasi pagalbos į kineziterapeutus, yra įvairios stuburo ligos – nuo osteochondrozės iki sudėtingiausių stuburo išvaržų.
„70 procentų ambulatorinių pacientų, kurie kreipiasi pagalbos į mus, skundžiasi stuburo skausmais, kaklo negalavimais, sėdmenų, šlaunų, kojų nutirpimais. Dieną dar žmogus gali lengviau pakęsti skausmą, tačiau labiausiai skausmai kankina nakties metu. Kai kamuoja skausmas, žmogus neišsimiega, atsiranda prasta psichoemocinė būsena, žmogų tai išvargina, tada ir kreipiamasi į gydytojus“, – teigė kineziterapeutas.
Pokyčių dažniausiai nutariama imtis tik tuomet, kai užklumpa ligos
Neretai būna atvejų, kai pas kineziterapeutą atėję žmonės negali pasilenkti, savarankiškai apsiauti ir užsirišti batų arba net negali sėdėti ir mažesnį skausmą junta tik stovėdami arba gulėdami.
„Kiekvienas pacientas ateina su savo istorija ir unikalumu. Vieni ligą, skausmą priima natūraliai, išgyvena kantriai, kiti ir menkiausią problemą dramatizuoja ir tikisi, kad juos gydymo įstaigoje pasitiks būrys medikų su nukeltomis kepurėmis ir ims šokinėti aplinkui. Būna visokių situacijų. Apie tai galima būtų rašyti knygą.
Bet dažniausiai žmogus ieško pokyčių, kai užklumpa liga, kai kamuoja skausmai“, – apie darbinę patirtį atviravo medikas ir džiaugėsi, kad kai kurie žmonės po keleto apsilankymų pas kineziterapeutą patiria kone stebuklą, vėl gali pakelti rankas ir savarankiškai nusiprausti.
Geriausi vaistai – oras, saulė ir vanduo
Anot kineziterapijos specialisto, dirbantiems sėdimą darbą ar mažai judantiems išvengti stuburo, sąnarių negalavimų beveik neįmanoma. Bet koks darbas savo pastovumu ar monotoniškumu vienaip ar kitaip kenkia fizinei, emocinei žmogaus sveikatai.
„Taigi dalinti patarimus, kaip išvengti sveikatos problemų, sudėtinga. Kiekvienam žmogui yra svarbūs 3 dalykai – oras, saulė ir vanduo. Po darbų reikia kuo daugiau laiko būti gamtoje, kuo daugiau vaikščioti, laiką leisti aktyviai. Tik reikia nepersistengti, neperdozuoti fizinio aktyvumo. Būtina įsiklausyti į savo kūną ir į jo siunčiamus signalus. Jeigu jaučiate negalavimą ar ant sprando „užlipusį meškutį“, negalite pasilenkti, sunku įlipti į automobilį, jaučiate nuolatinį nuovargį, neturite energijos, neišsimiegate, tai yra pirmas signalas, kuris rodo, kad gyvenate neteisingai, esate užsisėdėję. Jeigu sunku pabusti, kankina pastovus apatiškumas, dažnai kaltiname blogą orą, bet tai – organizmo metabolizmas, sustingimas ir dėl to atsirandantys sveikatos sutrikimai“, – teigė R. Aginis.
Tačiau užsiimti saviveikla, savigyda ar saviugda, anot jo, nereikėtų, tai būtų didelė rizika.
Sumažėjus aktyvumui, organizme atsiranda daug pakitimų: sutrumpėja raumenys, sutrinka sąnarių judesių amplitudės, sumažėja sąnarinių skysčių ir t. t. Pradėjus maksimaliai judėti didėja rizika patirti raiščių, sausgyslių, sąnarių traumas. Tokiu būdu mes nepadėsime, o tik pakenksime sau. Taigi pradėti keisti gyvenimo būdą reikia nuo konsultacijos su kompetentingu specialistu.
„Vertėtų kreiptis į gydytojus, sporto trenerius, kineziterapeutus ar sveikatos guru, kurie pirmiausiai įvertins žmogaus psichologiją, dienos ritmą, mitybos įpročius, fizines galimybes. Jei sutrikusi kraujotaka, aukštas kraujospūdis, mažas mineralų kiekis kraujyje ar pan., tai pradėjus intensyviai sportuoti galima sau tik pakenkti. Todėl pirmiausiai reikia atlikti tyrimus, kurių rezultatai leis spręsti apie žmogaus galimybes kažkokiai veiklai ar sportui“, – kalbėjo kineziterapijos specialistas.
Pietų pertrauka turi būti skiriama ne kavai, o išėjimui į lauką ar bent elementariems pratimams
Na, o tiems, kam dar nėra būtina pagalbos ieškoti gydytojo kabinete, kineziterapeutas pataria mankštintis, keisti gyvenimo būdą, didinti judesių raumenų amplitudę ir taip gerinti savijautą.
Internete taip pat gausu įvairių nuorodų, kurias atsidarę galime net ir būdami namuose atlikti jogos, gimnastikos, pilateso užsiėmimus, daryti mankštas ar tempimo pratimus. Pašnekovas pabrėžia, kad mankšta neturi kelti skausmo, priešingai, ji turi raminti ir didinti mobilumą.
„Jei po fizinių pratimų skausmas nepraeina, nemažėja, galbūt reikia parinkti kitokių pratimų kompleksą. Tuomet gydytojai ir yra tie žmonės, kurie padės pacientams rasti teisingą, sveikesnį gyvenimo būdą“, – sakė kineziterapeutas R. Aginis.
Dirbantiems sėdimą darbą ar gyvenantiems pasyviai, kineziterapijos specialistas pataria kasdien bent 5 minutes skirti mankštai. O nesudėtingus pratimus galima atlikti ir sėdint biure. Tačiau pirmiausiai reikėtų sureguliuoti dienos ritmą – darbo, poilsio režimą.
„Ilgą laiką sėdint sutrinka kraujotaka. Taigi pertraukas darbe geriau paskirti ne kavai gerti, o tam, kad išeitume pasivaikščioti ar pasimankštinti. Pratimai, kuriuos naudinga atlikti, yra elementarūs – pritūpimai, rankų pakilojimai, tempimo pratimai kojoms, rankoms, pečių juostai, kurie suaktyvina kraujotaką, atpalaiduoja. Deja, dažniausiai pietų pertraukos išnaudojamos tik pavalgymui. Pajudėję, pakvėpavę grynu oru tikrai į darbą grįžtume šviesesne galva“, – įsitikinęs kineziterapeutas R. Aginis.
Daugėja „ofisinių“ ligų, nes ilgai sėdint, sutrumpėja raumenys, išlinksta stuburas
Pašnekovas pastebi, kad pastaruoju metu daug atliekama klubo sąnario endoprotezavimo operacijų. Šių sąnarių patologijos, dėl kurių prireikia chirurginės intervencijos, dažnai vadinamos „ofisinėmis“ ligomis. Ilgai sėdint sutrumpėja raumenys, išlinksta stuburas, dėl to palaipsniui išryškėja įvairios sveikatos problemos. Pasak specialisto, neretai ilgai sėdintis žmogus ir baigęs darbą atsistojęs išeina sėdinčiojo pozoje, nes dėl sutrumpėjusių raumenų tiesiog nebegali išsitiesti.
Dėl kaklo trapecijos raumenų sąstingio atsiranda įvairūs neuropatiniai skausmai, naktiniai tirpimai ir pan. Internete gausu patarimų ir apie tai, kaip įsirengti patogesnę darbo vietą. Dabar tam yra įvairių priemonių, tokių, kaip sėdimieji kamuoliai vietoj įprastų kėdžių, ant kėdžių dedami dinaminiai balneliai, dinaminiai reguliuojamo aukščio darbo stalai, prie kurių galima dalį darbo dienos dirbti stovint ir judinant kojas, žingsniuojant vietoje, o kitą dalį dienos – sėdint. Kineziterapijos specialisto teigimu, gerokai pasenęs mitas, kad neva visą darbo dieną prie darbo stalo reikia išsėdėti tiesia nugara.
„Nugaros raumenis, stuburą reikia pajudinti. Taisyklingas sėdėjimas kėdėje svarbu, bet dinamika taip pat ne mažiau svarbi. Tačiau prie darbo stalo sėdėti ant kamuolių rekomenduojama tik pasitarus su specialistu. Nuspręsti, kad aš nuo šiandien pradedu sportuoti ar sveikai gyventi, taip pat negalima. Viskam reikia laipsniškumo, konsultacijų su specialistais“, – teigė kineziterapeutas R. Aginis.
Pacientų amžius jaunėja: kompiuteriai, telefonai ir įvairiausios virtualios pramogos tik augins vis jaunesnių pacientų skaičių
Ryškėja tendencija, kad pacientų, kurie skundžiasi sąnarių, stuburo ir kitomis ligomis, amžius vis jaunėja. Informacinės technologijos – kompiuteriai, telefonai, įvairiausios virtualios pramogos, anot kineziterapeuto, tik augins vis jaunesnių pacientų skaičių
„Vaikai dabar nebėra tokie disciplinuoti kaip anksčiau, jie prisitaikę prie šiuolaikinių technologijų, patogaus ir neretai pasyvaus gyvenimo būdo, todėl dažnai skundžiasi dėl netaisyklingos kūno laikysenos pakenkimų stuburui, raumenims ir pan. Tačiau yra ir aktyvių, sportuojančių vaikų. Dauguma klaidingai galvoja, kad keisti gyvenimo būdą reikia pradedant nuo sporto klubų ir pan. Pradėkime nuo savo prigimties, nuo paprastų dalykų. O lengviausia tai būtų padaryti paprasčiausiai įsigyjant augintinį, kurį reikės išvesti ryte ir vakare į lauką. Dienos ritmas, geras miegas, gera emocija ir yra pagrindas pokyčiui“, – teigė R. Aginis.
Kineziterapeuto profesija taip pat reikalauja ištvermės, fizinių duomenų, tvirtų rankų raumenų, stiprių plaštakų, jėgos, mat pacientus kartais tenka pakelti, paversti. Pašnekovas atviravo, kad jis po intensyvios darbo dienos jėgas atgauna atlikdamas tempimo pratimus ar užsiimdamas kita aktyvia fizine veikla. Taigi ir skaitytojams pataria po darbo neskubėti atsigulti ant sofos prie televizoriaus ar kibti į amžinai nesibaigiančius buities darbus, o bent 15 minučių skirti pasivaikščiojimui.
„Grynas oras pravalys kūną, protą ir sielą, o grįžus namo ir nebaigti darbai nebeatrodys taip tragiškai“, – pokalbį užbaigė sveikatos specialistas.
