<h2>Žiūrimi filmai gali paveikti mūsų pasaulėžiūrą bei pasąmonę</h2>
<p style="text-align: justify;">Kinas yra viena universaliausių meno forma. Mums nereikia daug papildomų žinių, išsilavinimo ar suvokimo tam, kad galėtumėme mėgautis gera istorija. Vos tik pasinėrę į ekrane mums pateikiamą siužetą, mes įsitraukiame ir pasineriame į realybės įkvėptas fantazijas: tapatinamės su vienais veikėjais ir nekenčiame kitų, mėginame atrasti panašumų ir paralelių su savuoju gyvenimo, o gal, tiesiog viską užmiršę pradedame gyventi netikrame pasaulyje.</p>
<p style="text-align: justify;">Būtent tai yra aspektai, į kino teatrus sutraukiantis milijonus žmonių visame pasaulyje, priverčiantys savaitgalio vakarus leisti gero kino draugijoje – tai yra filmų magija, priversti mus pažvelgti į save, o jei reikia, suteikti pabėgimo galimybę taip atrandant naujas istorijas bei išpildant savo slapčiausias fantazijas.</p>
<p style="text-align: justify;">Iš tiesų, kaip jokia kita meno rūšis, kinas sujungia daug meno formų: muziką, vizualizaciją ir sukuria puikų galutinį produktą, pritraukiantį mases[1]. Be literatūros, tai viena galingiausių terpių, kuriose galime emociškai pasinerti į meno pasaulį. Juk neretai filmas mus gali sugraudinti, priversti sustoti ir susimąstyti, pralinksminti.</p>
<p style="text-align: justify;">Nesvarbu, ar stebime istorijas kino teatruose, ar jaukiai susispietę savo namų svetainėje, akimirka, kai sulaikome kvapą, pergyvename ir su nerimu stebime veikėjų veiksmus jaudina ir skatina vėl ir vėl sugrįžti į filmų pasaulį. Štai dėl kokių patirčių kino aistruoliai eina į kiną ir būtent tokių akimirkų turėtų siekti filmų kūrėjai.</p>
<p style="text-align: justify;">Šiais laikais technologiniai ir audiovizualiniai įrenginiai mums padeda susikurti vis įstabesnes kino patirtis, o kino pramonė yra viena įtakingiausių industrijų pasaulyje. Laisvą minutę mes žiūrime savo mėgstamus serialus, penktadienio vakarą draugų kompanijose juokiamės iš komedijų scenarijaus, su nerimu žiūrime naujausią siaubo filmą, o norėdami susimąstyti, įsijungiame psichologinį trilerį – kiekvienas filmas yra atskira istorija, gali atspindėti visuomenę, jos aktualijas, problemas ir pasiekti mus gana individualiai ir asmeniškai.</p>
<p style="text-align: justify;">Garso ir vaizdo istorijos ne kartą buvo naudotos paveikti žmones: tiek psichologiškai, tiek politiškai. Pavyzdžiui, net nacių lyderis Adolfas Hitleris Antrojo pasaulinio karo metais sėkmingai naudojo filmus kaip propagandos įrankius, o tokie faktai tik parodo didžiulę filmų galią, kuri gali prisidėti net prie revoliucijos pradžios.</p>
<p style="text-align: justify;">Technologijų įtakai vis augant, politiniai ir ekonominiai lyderiai naudoja kiną keisdami ir formuodami žmonių požiūrį savo arba tam tikrų idėjų labui ir šiandien, tačiau ir mes patys kiną pasitelkiame savoms reikmėms. Iš tiesų, geras filmas gali įvairiais būdais linksminti, lavinti ir įkvėpti žiūrovą, atverti duris į kitokį pasaulio suvokimą ar tiesiog fantazijų šalį, kurioje galime tapti tokiais, kokiais norime.</p>
<p style="text-align: justify;">Juk romantiniai filmai gali priminti, kodėl meilė yra svarbi, jie priverčia mus verkti ir juoktis iš mūsų pačių romantinių patirčių. Detektyvai ar trileriai mus įspėja apie pavojus, verčia apgalvoti visas rizikas ir nepasitikėti kiekvienu sutiktuoju. Kai kuriais atvejais, filmai netgi gali pažadinti empatijos jausmą, susidomėjimą pasauliu, kuris plyti už įprastų mūsų kasdienio gyvenimo ribų.</p>
<p style="text-align: justify;">Juk kiekvienas filmas yra sukurtas tam tikroje kultūroje, jie nėra visiškos iliuzijos, o veikiau sąlyginis atspindys. Kaip meno kūriniai, filmai yra neatsiejama mūsų dalis: jie atspindi tai, kuo mes tikime ir kaip žvelgiame į save bei aplinkinius žmones. Filmuose lengviau pamatyti mūsų pačių problemas, rūpesčius, trūkumus, kartu ir stipriąsias puses: tai pastebėję ekrane, mes galime iššifruoti savo elgesio tikrovėje problemas – kai filmuose prieštaraujama mūsų įsitikinimams, mes imame juos kvestionuoti ir realiame gyvenime[2].</p>
<h2>Trapi riba tarp fantazijos ir realybės gali išnykti</h2>
<p style="text-align: justify;">Filmų industrijai plečiant įtaką, kinas tapo vienu paprasčiausiai prieinamu pabėgimo nuo realybės ir atsipalaidavimo būdu. Dažnai ir patys filmų kūrėjai siūlo alternatyvius, eskapizmo polėkį slepiančius filmus, kuriuose žiūrovai gali ieškoti prieglobsčio: idealaus praeities gyvenimo išsiilgę žiūrovai gali atsigręžti į istorinius filmus ar serialus, tuo tarpu pabodę nuo savo gyvenimo realijų atsisuka į fantastinių filmų frančizę[3].</p>
<p style="text-align: justify;">Pakankamai katartinio tono filmai ypač patrauklūs auditorijai, kuri dievina neo-noir kūrinius. Jie gali padėti kovojant su depresija, nes leidžia mums susitapatinti su veikėju asmeniškai. Tuo tarpu, kiek kritiškai, o gal ir prieštaringai vertinami filmai, iškelia visuomenės normų, standartų ir pasaulėžiūros problemas.</p>
<p style="text-align: justify;">Net iš pirmo žvilgsnio gana lengvabūdiškas romantinis filmas „Pretty Woman” savo laiku sukėlė nemenkus debatus apie teisinę sistemą, prostituciją ir su tuo siejamas socialines problemas. Nors šiais laikais, daugelis filmą skuba priskirti seksistiniai kategorijai, nes jo scenarijus remiasi stereotipiškomis klišėmis apie moters ir vyro padėtį visuomenėje, kiti įžvelgia ir tam laikui nebūdingą politinį ir socialinį atbudimą bei teisingumą, ypač atskleidžiant lyčių nelygybės, nematomas socialinės bei ekonominės kliūties klausimus, trukdančius moterims gauti visokeriopas teises ir laisves.</p>
<p style="text-align: justify;">Šiuo atveju, filmų stebėjimas, manoma, gali būti lyg terapinis seansas tiek suaugusiesiems, pavargusiems nuo kasdienybės problemų ir įsipareigojimų, tiek ir vaikams, tik pradedantiems suprasti ribą tarp realybės ir fantazijų. Juk filmai gali pakeisti mūsų požiūrį, tai, kaip mes mąstome ir jaučiame, ir netgi vertybes – pamatę, kaip kiti gyvena savo gyvenimą kino teatro ekrane, galime pradėti žvelgti į dalykus iš kitos perspektyvos ir geriau suprasti kitus žmones, galiausiai praplėsti žinias apie mus supantį pasaulį.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jonas-leupe-dzmnjkfduvi-unsplash.jpg" alt="Filmai" /></p>
<p style="text-align: justify;">Panašiai kaip sapnai ar svajonės, filmai sukelia filosofines mintis ir klausimus apie mūsų gyvenimą, egzistenciją, kurie šiaip mūsų neaplanko. Susiedami save, savo patirtis ir gyvenimą su stebimu ekrane veikėju, mes kuriame asmeninius filmo įvykių vaizdinius ir interpretuojame juos pagal savo gyvenimą[4].</p>
<p style="text-align: justify;">Išmokę iškart atpažinti šias filmo sukeltas emocijas, galime jas toliau analizuoti ir rasti atsakymus į kai kuriuos filmo metu iškilusius klausimus, o lygindami save su veikėjais galime apmąstyti savo veiksmus ir galbūt nuspręsti, kaip geriau elgtis panašioje situacijoje ateityje.</p>
<p style="text-align: justify;">Išgalvotų veikėjų stebėjimas ekrane gali padėti mums emociškai išsilaisvinti, net ir tiems, kuriems gali kilti sunkumų išreiškiant savo emocijas: juk filmo metu daug papraščiau netikėtai nusijuokti ar nubraukti ašarą.</p>
<p style="text-align: justify;">Tuo labiau, kad net liūdnas filmas gali padėti mums atrasti ir krislelį šviesos – stebėdami sunkų veikėjo gyvenimą, mes galime geriau įvertinti savąjį, pasidžiaugti menkesnėmis problemomis, juk kitų tragedijos verčia labiau vertinti savo gyvenimą.</p>
<p style="text-align: justify;">Vis tik, kad ir kaip įsitraukiame į savo mėgstamo serialo ar naujausio filmo siužetą, svarbu pažymėti, kad jos nėra geresnės už tikrovę[5]. Filmai yra kuriami tam, kad perteiktų istoriją, tačiau mūsų kasdienybės veiklos ir potyriai, nors ir nėra pateikiami glamūriškai ar dramatiškai, yra nemažiau svarbūs ir įdomūs.</p>
<h2>Laisvalaikis, kuris gali mus užauginti kaip asmenybes</h2>
<p style="text-align: justify;">Vis tik, gali kilti klausimas, kodėl gi filmai tokie patrauklūs? Nes galime nugyventi daugybę skirtingų gyvenimų fantazijų pasaulyje? Todėl, kad galime įsigilinti į savo pasąmonę ir suvokti tolimiausius jos kampelius, o gal tiesiog dėl atsipalaidavimo ir smagaus laiko praleidimo būdo? Mūsų trauka kinui ir istorijoms net bėgant metams išlieka viliojanti ir nemažėjanti.</p>
<p style="text-align: justify;">Per pastaruosius 100 metų kino kūrėjai atrado sumanių būdų, kaip pritraukti ir išlaikyti mūsų dėmesį bei sujungti istorijas kino ekrane su mūsų gyvenimais. Psichologiniu požiūriu, filmų patrauklumą atskleisti galima žvelgiant per mūsų prigimties prizmę – mes esame linkę svajoti ir įsivaizduoti fantazijų pasaulius ir įvairius nuotykius.</p>
<p style="text-align: justify;">Kita vertus, nuo vaikystės mes esame skatinami mėgti istorijas – iš pradžių jų klausytis, o vėliau ir žiūrėti bei skaityti. Taip yra ir su kino šedevrais – prieš mūsų akis vystosi istorijos plotai, o geros istorijos ir jausmas, lyg pats dalyvautum jose gali būti tinkamas raktas į filmų pasaulį ir meilę jam.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/alex-avalos-dnunjiucg5c-unsplash.jpg" alt="Filmai" /></p>
<p style="text-align: justify;">Vieni gali teigti, jog filmai yra pagrindinė šiuolaikinės visuomenės meno forma. Šiais laikais retai galima rasti žmogų, kuris nežiūri filmų ar serialų. Kino kūrėjai randa kūrybingą ir viliojantį pasakojimo būdą, sukurdami įtraukią patirtį, kuri visapusiškai stimuliuoja ir žadina mūsų smegenis.</p>
<p style="text-align: justify;">Valandą ar dvi, kartais net ir visą savaitgalį, mes galime pasinerti į fantazijų pasaulį, būti įdomių įvykių ir istorijų liudininkais, užjausti, verkti ir juoktis su veikėjais ir stebėti savo vidaus metamorfozes. Iš tiesų, filmai mums atveria duris į pasaulį, kurį pasiekti įprastai gali būti keblu.</p>
<p style="text-align: justify;">Tam tikra prasme, filmai yra tarsi narkotikai, jie atveria duris į slaptą ir fantastinį pasaulį bei sukelia priklausomybę[6]. Gerai yra tai, jog tai visiškai sveika priklausomybė, todėl galime nesibaiminti ir su meile kinui nekovoti.</p>
