Kinija sparčiu žingsniu žengia link dar vienos pandemijos bangos
2022 m. pabaigoje Kinija pagaliau atsisakė beveik trejus metus vykdytos „nulinės COVID-19“ politikos. Tai daugiau nei 1,4 mlrd. kinų suteikė galimybę palikti karantino įstaigas ar savo gyvenamuosius rajonus, susitikti su artimaisiais, keliauti.
Vis dėlto, galimybė keliauti gali būti apsunkinta dėl aibės skirtingų pasaulio valstybių sprendimų. JAV, Kanada, kai kurios Europos Sąjungos (ES) šalys jau paskelbė, kad norintys keliauti kinai, turės atlikti koronaviruso testus.
Toks sprendimas priimtas dėl to, kad „nulinę COVID-19“ politiką Kinijoje atšaukus, šalyje kilo didžiulis chaosas, masiškai išaugo sergančiųjų skaičius, o užsienio valstybės yra įsitikinusios, kad komunistinė Kinijos valdžia siekia slėpti tikruosius viruso išplėtimo mastus.
Pasauliui baiminantis, kad 2020 m. scenarijus vėl pasikartos ir teigiant, kad Pekinas nepakankamai skaidriai informuoja apie sparčiai didėjantį COVID-19 atvejų skaičių, medicinos ekspertai ir mokslininkai vis dažniau prabyla apie tai, kad staigus susirgimų šuolis gali būti tiek perteklinės vakcinacijos, tiek ilgalaikio karantino padarinys.
Pastebimas įdomus paradoksas, kai ilgą laiką vakcinacijos ir sėkmingo pandemijos valdymo pavyzdžiu laikyta Kinija dabar ir vėl tapo ta, kurios visas pasaulis bijo ir siekia nuo jos apsisaugoti.
Tuo tarpu Kinijos vyriausybei griežtai kritikuojant užsienio valstybių kinams taikomus COVID-19 tyrimų reikalavimus, šalyje ir toliau nesiliauja protestai, o dalis kinų teigia, kad valdžiai nesilaikant įsipareigojimų, jų laikytis nežada ir nuo drakoniškos kontrolės pavargusi visuomenė.
Pasaulio lyderiai ir PSO Kiniją ragina neslėpti informacijos
Pastaruoju metu Kinijoje sparčiai daugėja užsikrėtimų koronaviruso skaičius. Šį staigų šuolį paskatino dar praėjusį mėnesį visoje šalyje sušvelninta ilgą laiką galiojusios, vadinamosios „nulinės COVID-19“ politikos atšaukimas.
Skirtingos pasaulio šalys nerimauja, kad situacija, kurią dabar matome Kinijoje primena tą, kurią stebėjome 2019 m. pabaigoje ir 2020 m. pradžioje, dar prieš koronavirusui pasiekiant kiekvieną pasaulio kampelį.
Kol skirtingos valstybės su nerimu seka įvykius Kinijoje, pati Kinija situaciją šalies viduje vertina kitaip, neviešina sergančiųjų ar mirusiųjų skaičiaus ir viešina, kad šiuo metu milijardinėje šalyje serga vos vienas kitas pilietis.
Vis dėlto, pasaulis mano, kad Kinijos pareigūnai greičiausiai nepakankamai įvertina protrūkio mastą ir galimai net slepia tikruosius užsikrėtimo mastus. Tokią nuomonę pateikė ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekstremalių situacijų direktorius Mike’as Ryanas, kuris teigia, kad PSO vis dar neturi tikslių ir išsamių duomenų iš Kinijos:
„Manome, kad šiuo metu Kinijoje skelbiami skaičiai neatspindi tikrojo ligos poveikio, susijusio su hospitalizavimu, hospitalizavimu intensyviosios terapijos skyriuose, ypač su mirtimi“, – teigia PSO ekstremalių situacijų direktorius[1].
Pastarosiomis dienomis Kinija kasdien praneša apie kelis mirties nuo COVID-19 atvejus ir deklaruoja, kad iš viso nuo pandemijos pradžios mirė 5 258 žmonės. Tačiau Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi sveikatos duomenų įmonė „Airfinity“ dar praėjusią savaitę prognozavo, kad Kinijoje kasdien nuo COVID-19 miršta apie apie 9 tūkst. Kinijos piliečių.
Augant nerimui, PSO net susitiko su Kinijos pareigūnais aptarti sparčiai išaugusį COVID-19 atvejų skaičių ir paragino kinų kolegas aktyviau dalintis duomenimis realiuoju laiku, taip kitoms pasaulio valstybėms suteikiant galimybę greičiau reaguoti į nuolat kintančią situaciją.
„PSO dar kartą paprašė reguliariai dalytis konkrečiais ir realiuoju laiku gaunamais duomenimis apie epidemiologinę padėtį – įskaitant daugiau genetinės sekos nustatymo duomenų, duomenis apie ligos poveikį, įskaitant hospitalizacijas, hospitalizacijas intensyviosios terapijos skyriuose ir mirtis“, – sakoma pranešime[2].
Kinijos ligoninės ir morgai jau perpildyti
Kurį laiką pandeminė situacija didžiojoje pasaulio dalyje buvo visiškai stabilizuota, tačiau dabartinis infekcijų skaičiaus augimas Kinijoje vėl sukėlė susirūpinimą bei skatina nerimą, dėl Kinijos valdžios skaidrumo. Oficialūs Kinijos pateikiami duomenys apie susirgimus ir mirtis yra nedideli, tačiau žiniasklaida ir socialiniai tinklai atskleidžia, kad šalies ligoninės ir morgai yra tiesiog perpildyti.
Pats Kinijos prezidentas Xi Jinpingas menkina dabar susiklosčiusią COVID-19 situaciją ir sako, kad jo šalis „nusprendė teikti pirmenybę žmonių gyvenimui“. Jis taip pat paragino žmones išlikti stiprius vykstančių iššūkių akivaizdoje.
„Nepaprastomis pastangomis įveikėme precedento neturinčius sunkumus ir iššūkius, ir tai nebuvo lengva kelionė niekam. Dabar įžengėme į naują COVID-19 atsako etapą, kuriame išlieka sunkių iššūkių. Bet vilties šviesa yra tiesiai priešais mus. Dėkime papildomų pastangų, kad išsilaikytume, nes atkaklumas ir solidarumas reiškia pergalę“, – tegia Kinijos prezidentas[3].
Vis dėlto, pro griežtus komunistinės valdžios cenzūros blokus pasaulinį internetą pasiekia nepatvirtinti vaizdo įrašai, kurie atskleidžia, jog šalį ištiko tikra krizė. Skirtinguose vaizdo įrašuose matyti, jog šalies sveikatos apsaugos sistema tiesiog griūva, ligoninės nebegali priimti visų pacientų, o krematoriumuose ar laidojimo namuose driekiasi eilės.
Pavyzdžiui, pietvakariniame Čengdu mieste esančios didelės ligoninės darbuotojai teigia, kad jie buvo „nepaprastai užversti COVID-19 pacientais“, o vienas greitosios pagalbos automobilio vairuotojas prie ligoninės sakė, kad dirba šį darbą jau 30 metų ir iki šiol nematė tokio užimtumo[4].
Ligoninių darbuotojai taip pat atskleidžia, kad gydymo įstaigos stokoja specialių COVID-19 skirtų vaistų atsargų ir gali suteikti vaistų tik nuo tokių simptomų kaip kosulys.
Situacija prasta ne tik ligoninėse, bet ir laidojimo namuose. Pavyzdžiui, didžiausiuose Čengdu laidojimo namuose procesijos vyksta be perstojo, iš netoliese esančio krematoriumo be sustojimo rūksta dūmai, prie įvažiavimo driekiasi eilės, morguose kaupiasi kūnai.
Kinija buvo vakcinacijos ir ribojimų laikymosi lyderė, tačiau dabar – šalies vėl baiminamasi
Kai kurie tarptautiniai sveikatos ekspertai pažymi, kad staigus Kinijoje taikytų apribojimų panaikinimas, kuris įvyko po plataus masto protestų prieš juos, nebuvo sumanus žingsnis. Ilgą laiką valdytas ir slopintas virusas dabar plinta greitai ir laisvai, o šiai situacijai nepasiruošė nei valdžia, nei sveikatos apsaugos specialistai, nei patys piliečiai.
Ilgą laiką pavyzdžiu, kaip kovoti su virusu buvusi Kinija dabar vėl sulaukia pagrįstų ir nepagrįstų kaltinimų bei įtarimų. Negana to, keičiasi ir ekspertų bei žiniasklaidos taikytas naratyvas.
Kalbama, kad ilgi karantino mėnesiai išsekino kinų organizmus, tad pagaliau galėdami laisvai mėgautis gyvenimu, vos patekę į viešą vietą jie suserga. Kiti spekuliuoja, kad masinė vakcinacija taip pat neprisidėjo prie organizmo sustiprinimo. Ironiška, tačiau būtent dėl aktyvios vakcinacijos kinai buvo ypač giriami dar tada, kai pandemija kaustė visą pasaulį.
Negana to, žiniasklaida, o ypač amerikiečių, dabar jau dvejoja ir Kinijos vakcinų kokybe, nors anksčiau tokių klausimų nekėlė[5]. Dabar Kinijos specialistai patys pažymi, kad daugėja dezinformacijos dėl jų mokslininkų darbo, tačiau pačiame pasaulinės pandemijos pike, tokie kaltinimai galimai sąmoningai buvo sulaikomi, taip siekiant nepakenkti bendram pasaulio piliečių požiūriui į skiepus.
Kinijai vėl grimztant į pandemijos bedugnę, pasaulis, o ypač Vakarai, vėl prisimena, kad virusas išplito būtent Kinijoje. Į šalies ir jos piliečių pusę skrieja nerimastingi žvilgsniai ir net ksenofobiški komentarai.
Tuo tarpu ES, tarsi prisidėdama prie Vakarų abejonių kinų vakcinomis, dabar jau pati siūlo savas vakcinas Pekinui. Ironiška, jog Briuselio pareigūnai tikisi, kad, pavyzdžiui, „Pfizer“ skirta vakcina galėjo išgelbėti kinus nuo dar vienos tragedijos[6].
Kelionės bus ribojamos, o Kinijos valdžia dėl to neslepia nepasitenkinimo
Nors „nulinės COVID-19“ politikos atšaukimas daugybę kinų paskatino planuotis tolimas keliones į JAV ar Europą, tokiems planas kelią užkirsti gali nauji kelionių ribojimai. Dabar, atnaujinant tarptautines keliones, aibė pasaulio šalių keliautojams iš Kinijos ima taikyti būtino testavimo dėl COVID-19 priemonę.
ES narės Prancūzija, Italija, Ispanija, Švedija, Jungtinė Karalystė, JAV, Kanada, Japonija ir Australija jau paskelbė, kad reaguodamos į padažnėjusius užsikrėtimo atvejus, sugriežtino taisykles keliautojams iš Kinijos[7].
Trečiadienį ES valstybės narės net susitarė „labai skatinti“ reikalavimą, pagal kurį visi keliautojai, atvykstantys iš Kinijos, nepriklausomai nuo pilietybės, privalėtų pateikti neigiamą COVID-19 testą. Toks testas turėtų būti atliktas likus ne daugiau kaip 48 valandoms iki skrydžio.
Tačiau pati Kinija su kitų šalių politika nesutinka ir pagrasino net imtis atsakomųjų priemonių dėl tokių sprendimų.
„Manome, kad kai kurių šalių taikomi įvažiavimo apribojimai, nukreipti prieš Kiniją, neturi mokslinio pagrindo, o kai kurie pertekliniai veiksmai yra dar labiau nepriimtini. Griežtai pasisakome prieš bandymus manipuliuoti COVID-19 priemonėmis politiniais tikslais ir imsimės atsakomųjų priemonių remdamiesi abipusiškumo principu“, – skelbia užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Mao Ning.
Protestai tęsiasi, kinai pavargo nuo valdžios kontrolės ir melo
Tačiau Kinijos valdžia turi didesnių problemų, nei tik kovoti su testavimo reikalavimą pristačiusių valstybių politika. Remiantis socialinėje žiniasklaidoje skelbiamais vaizdo įrašais, masiniai protestai prieš komunistinę valdžią ir toliau tęsiasi, o per pirmąjį 2023 m. protestą demonstrantai net apvertė policijos automobilį: tokį įsiūtį paskatino iki Kinijos Naujųjų metų įvestas ir visoje šalyje galiojantis fejerverkų draudimas.
Dalis ekspertų mano, kad protestai pasiekė „lūžio tašką“, o tai reiškia, kad šalyje gali įsivyrauti neramumų metas, kuris ypač nepatikti turėtų šalies prezidentui ir visai komunistų partijai.
Dabartiniai šalyje vykstantys protestai vis dar yra iššaukti griežtos pandemijos valdymo politikos. Kaip teigia Henano einamųjų reikalų komisaras Li Fatian, „nulinė COVID-19 politika tęsėsi trejus metus, todėl visiškai aišku, kad pastaraisiais metais visoje šalyje vykę draudimai, didelio masto nedarbas ir nežmoniški karantino režimai sukėlė daug nerimo ir pykčio“[8].
„Visuomenėje yra daug priešiškumo. Dabar vyriausybė staiga panaikina visus apribojimus, o žmonės vis dar baiminasi mirti nuo šio viruso, todėl galbūt jiems reikia tai daryti tam, kad išsilietų. Pasiekėme tai, ką galima pavadinti lūžio tašku“.
