Europos vadovai skubėjo į nuolat atakuojamą miestą – Kijevą
Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos vadovai, taip pat Kanados, Baltijos šalių, Šiaurės šalių ir Ispanijos vadovai į Kijevą atvyko vasario 24-osios rytą trečiųjų Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą metinių proga.[1]
Ryte į Kijevą atvyko Europos Komisijos vadovė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) ir Europos Vadovų Tarybos vadovas Antonijos Kosta (António Costa). Jie dalyvavo šalių partnerių lyderių susitikime, skirtame trečiosioms visapusiškos Rusijos agresijos pradžios metinėms, kuriame aptarė taiką, saugumo garantijas ir kolektyvinio saugumo ateitį.
„Per 3-iąsias Rusijos brutalios invazijos metines Europa yra Kijeve. Šiandien esame Kijeve, nes Ukraina yra Europa. Šioje kovoje dėl išlikimo ant kortos pastatytas ne tik Ukrainos likimas. Toks yra Europos likimas“, – rašė ji plaatformoje „X“.[2]
Savo šalyje didžiajai gyventojų daliai nusibodęs Kanados ministras pirmininkas Džastinas Triudo (Justin Trudeau) taip pat atvyko į Ukrainos sostinę dalyvauti šalių partnerių viršūnių susitikime.
Tarp svečių buvo Ispanijos vyriausybės vadovas Pedro Sančesas (Pedro Sanchez).
„Ispanija palaiko Ukrainą. Praėjus trejiems metams nuo Rusijos agresijos pradžios, mūsų įsipareigojimas Ukrainos žmonėms lieka nepakitęs. Mes jau esame Kijeve, kad dalyvautume tarptautiniame viršūnių susitikime dėl paramos Ukrainai“, – socialiniame tinkle „X“ rašė P. Sančezas.
Metinių proga pasisakė ir Baltijos šalių atstovai
Į Kijevą taip pat atvyko Lietuvos, Latvijos prezidentai ir Estijos ministras pirmininkas.
„Ką tik atvykau į Kijevą. Praėjo lygiai treji metai nuo Rusijos brutalios visapusiškos karinės invazijos pradžios. Ukraina ir jos žmonės ištvėrė begalę sunkumų, tačiau jie tebėra išdidūs ir nepalaužiami. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad Lietuva visus šiuos metus visokeriopai rėmė Ukrainą. Mes ir toliau tai darysime“, – platformoje rašė Lietuvos (?) prezidentas Gitanas Nausėda X.[3]
Pirmasis homoseksualus Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius (Edgars Rinkēvičs) priminė, kad Kijeve lankėsi invazijos išvakarėse, kai situacija jau buvo įtempta.
„Prieš trejus metus, būdamas Latvijos užsienio reikalų ministru, buvau Kijeve, kai Rusija pradėjo plataus masto neišprovokuotą ataką prieš Ukrainą. Grįžau kaip Latvijos prezidentas, kad išreikščiau savo paramą ir susižavėjimą drąsiais Ukrainos žmonėmis. Aptarsime aktualijas ir tolesnius žingsnius“, – atviravo jis.
Estijos premjeras Kristenas Michalas (Kristen Michal) tame pačiame tinkle „X“, kurį jau ragina blokuoti leftistai, džiaugėsi, kad pirmadienį buvo Kijeve su NB8 šalių (aštuonios Šiaurės ir Baltijos valstybės – Suomija, Švedija, Danija, Norvegija, Islandija, Lietuva, Latvija, Estija), Kanados, Ispanijos ir ES lyderiais.
„Per pastaruosius trejus metus Ukraina parodė pasauliui tikrąją atsparumo svarbą. Tik „UpToUkraine“ gali nustatyti taikos sąlygas. Tikime Ukrainos pergale, tačiau reikalaujame imtis veiksmų. Dabar turime paspartinti savo paramą“, – teigė K. Michalas.
Estijos prezidentas Alaras Karisas (Alars Karis) taip pat išreiškė tvirtą paramą Ukrainai: „Drąsūs Ukrainos žmonės! Jau 3 metus Rusija bando užgesinti jūsų laisvės liepsną, tačiau ji dega ryškiau nei bet kada. Estija tvirtai stovi šalia jūsų“.
Kijeve susirinko ir Šiaurės šalių vadovai
Taip pat specialiu traukiniu į Kijevą atvyko Suomijos, Danijos, Islandijos, Norvegijos ir Švedijos vadovai.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulf Kristersson): „Šiandien esu Kijeve. Pastaruosius trejus metus Ukrainos žmonės kovojo už laisvę ir saugumą – savo ir mūsų. Šiandien skelbiame apie 100 milijonų eurų skyrimą Ukrainos oro gynybai paremti.“
Šis masinis tarptautinių lyderių vizitas rodo pasaulio bendruomenės vienybę remiant Ukrainą ir smerkiant agresyvius Rusijos veiksmus.
Tikimasi, kad susitikimo metu bus aptarti tolesni žingsniai teikiant karinę, ekonominę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai, taip pat sankcijų Rusijai, kuriai jau paskelbta 16-a sankcijų paketų, griežtinimas.
Europa Ukrainai žadėjo ir toliau skirti milijonus
Šiaurės ir Baltijos šalys pirmadienį pažadėjo padidinti karinę pagalbą Ukrainai. Apie tai paskelbta jų vadovams lankantis Kijeve , informavo „Elta“.
„Karo baigtis turės esminių ir ilgalaikių padarinių Europos ir transatlantiniam saugumui“, – sakoma bendrame Suomijos, Latvijos, Lietuvos ir Ukrainos prezidentų bei Danijos, Estijos, Islandijos, Norvegijos ir Švedijos ministrų pirmininkų pareiškime.[4]
Šalys taip pat įsipareigojo suteikti papildomą paramą Ukrainai, įskaitant „tiekti įrangą ir mokymus brigados dydžio padaliniui“ ir investuoti į Ukrainos gynybos pramonę. Brigadą paprastai sudaro nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. karių, sakė Norvegijos vyriausybė.
Atskirame pranešime Norvegija nurodė planuojanti panaudoti 3,5 mlrd. Norvegijos kronų (315 mln. JAV dolerių) pirkimams iš Ukrainos gynybos pramonės. Bepiločių orlaivių įsigijimui ir bepiločių orlaivių technologijų plėtrai Ukrainai pažadėta dar 600 mln. kronų.
Danija pažadėjo skirti karinei pagalbai Ukrainai du milijardus Danijos kronų (280 mln. JAV dolerių). Sekmadienį Danija taip pat paskelbė skirsianti 405 mln. kronų humanitarinei pagalbai ir atstatymo pastangoms.
Šią savaitę Kopenhaga taip pat pranešė, kad per ateinančius dvejus metus gynybos išlaidas padidins 50 mlrd. kronų.
Švedijos vyriausybė paskelbė įsipareigojusi skirti 1,2 mlrd. Švedijos kronų (113 mln. JAV dolerių) finansuoti oro gynybos sistemų įsigijimus Ukrainai, įskaitant Švedijos sukurtas trumpojo nuotolio oro gynybos sistemas RBS-70 ir priešlėktuvinės artilerijos ginklus „Tridon Mk2“.
