Rusija nesulaukė G-20 lyderių pasmerkimo, Ukraina dėl to pyksta
Sekmadienį pasibaigė Indijos sostinėje Delyje vykęs G-20 šalių aukščiausiojo lygio susitikimas. Jo metu šalys paskelbė apie ne vieną svarbų sprendimą, tačiau vienu jų ypač pasipiktino Ukraina.
Kijevas gana priešiškai sureagavo į tai, kad bendroje G-20 lyderių deklaracijoje nebuvo tiesiogiai pasmerkta Rusijos invazija į Ukrainą. Kita vertus, Rusija džiūgauja ir šį sprendimą laiko svarbia pergale[1].
Delyje vykusiame G-20 šalių aukščiausiojo lygio susitikime, priešingai nei praėjusių metų susitikime Indonezijoje, karas Ukrainoje nebuvo pagrindinis darbotvarkės klausimas.
Ši tema vis dėlto buvo paliesta, bet valstybių atstovų nuomonės itin išsiskyrė. Tik po ilgai trukusių derybų buvo pristatyta deklaracija, kurios tonas Rusijos atžvilgiu buvo stebėtinai neutralus.
„Mes raginame visas valstybes laikytis tarptautinės teisės principų, įskaitant teritorinį vientisumą ir suverenumą, tarptautinės humanitarinės teisės ir daugiašalės sistemos, kuria užtikrinama taika ir stabilumas. Mes palankiai vertiname visas atitinkamas ir konstruktyvias iniciatyvas, kuriomis remiama visapusiška, teisinga ir ilgalaikė taika Ukrainoje. Branduolinių ginklų naudojimas ar grasinimas juos panaudoti yra nepriimtinas“, – sakoma deklaracijoje[2].
Tai nustebino ne vieną. Juk Vakarų valstybės anksčiau siekė, kad šiame dokumente Rusija, kaip ir pernai, būtų griežtai pasmerkta. Vis dėlto, dalis G-20 lyderių jau reikalavo atlaidesnės pozicijos, taip siekiant akcentuoti ekonominį stabilumą ir globalią taiką.
Nors G-20 susitikimo šeimininkas Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi džiaugėsi po sunkių derybų priimta deklaracija, ji užkliuvo Ukrainos valdžiai.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad tokia deklaracija „nėra kuo didžiuotis“, taip pat pabrėžė, kad Ukrainos dalyvavimas susitikime būtų padėjęs valstybėms geriau suprasti tikrąją padėtį, į kurią yra patekusi karo kamuojama šalis.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olegas Nikolenko socialinėje žiniasklaidoje net pasidalino pakeista pareiškimo versija: jis išbraukė frazę „karas Ukrainoje“ ir pakeitė ją raudonomis raidėmis parašyta fraze „karas prieš Ukrainą“, o frazė „visos valstybės turėtų susilaikyti nuo grasinimo jėga ar jos panaudojimo“ taip pat buvo pakeista į „Rusija turėtų nuo to susilaikyti“.
Rusija teigia, kad pasiekė svarbią diplomatinę pergalę
Ukrainai pykstant, Rusija džiūgauja, jog Delyje vykęs G-20 susitikimas tapo tikra sėkme. Šiame susitikime Rusijos prezidentą pakeitė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas – keliauti į užsienį Vladimiras Putinas negali dėl jam dar šiais metais išduoto arešto orderio.
Rusiją susitikime Indijoje atstovavęs S. Lavrovas šį vizitą įvertino kaip sėkmę ir svarbią Maskvos diplomatinę pergalę[3].
„Mums pavyko užkirsti kelią Vakarų bandymams „ukrainizuoti“ aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkę“, – teigia Rusijos diplomatijos vadovas, pasidžiaugęs, kad deklaracijoje Rusija net nėra minima.
Rusijos užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad G-20 vadovų deklaracijoje išskirta eilutė apie Ukrainą iš tiesų gali tikti bet kuriai pasaulyje egzistuojančiai krizei ir konfliktui spręsti.
„Tai labai svarbu, nes Vakarai, kaip žinote, vos tik kalbama apie Ukrainą, negali leistis į intelektualias diskusijas, o tik reikalauja nutraukti Rusijos agresiją ir atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą“, – sako S. Lavrovas.
S. Lavrovas tikina, kad sėkmės G-20 susitikime Rusijai pavyko pasiekti dėl BRICS – Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos – šalių įtakos: būtent šio sparčiai augančio šalių bloko plėtra „užkirto kelią Vakarų bandymams“ manipuliuoti G-20 darbotvarke.
Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad Rusija blokuos bet kokią G-20 aukščiausiojo lygio susitikimo galutinę deklaraciją, jei joje nebus atspindėta pačios Maskvos pozicija dėl Ukrainos ir kitų krizių pasaulyje.
Artimiausi Ukrainos partneriai deklaraciją vertina palankiai, nutarimu džiaugiasi ir Kinija
Europos Sąjungos (ES) pareigūnai žiniasklaidai teigė, kad diskusijos dėl galutinio komunikato tęsėsi iki pat paskutinės minutės, o Indijos vyriausybės pareigūnas Amitabhas Kantas socialinėje žiniasklaidoje teigė, kad prieš galutinai patvirtinant komunikatą įvyko „200 valandų nepertraukiamų derybų, 300 dvišalių susitikimų ir 15 projektų“.
Vis dėlto, ištikimi Ukrainos partneriai ir kitos pasaulio šalys G-20 deklaraciją vertina įvairiai. Indijos užsienio reikalų ministras Subrahmanyamas Jaishankaras teigia, kad Kinija, viena pagrindinių Rusijos sąjungininkių, remia šį dokumentą, nors pats Kinijos prezidentas Xi Jinpingas susitikime ir nedalyvavo, ten pasiuntė šalies premjerą.
Indijos pareigūnai teigia, kad rengiant deklaraciją buvo glaudžiai bendradarbiauta su Brazilija, Pietų Afrika ir Indonezija. Tai reikštų, kad šios valstybės neutralų Rusijos atžvilgiu deklaracijos toną remia ir palaiko.
Tuo tarpu Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas sako, kad deklaracijoje iš tiesų „labai griežtai kalbama apie neteisėtą Rusijos karą Ukrainoje“. Premjeras teigia, kad tai yra „geras ir stiprus rezultatas“.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas teigia, kad deklaracija pademonstruota „aiški pozicija dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, teigiant, kad šalių teritorinis vientisumas negali būti kvestionuojamas agresija“.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad G-20 susitikimas nebūtinai yra ta vieta, „kur galima tikėtis diplomatinės pažangos dėl karo Ukrainoje“. Jis taip pat teigia, kad paskelbta deklaracija „nėra diplomatinė pergalė Rusijai“[4].
Tuo tarpu JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas teigia, kad nepaisant „silpnesnių nei pernai formuluočių, bendras pareiškimas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą yra iškalbingas“.
Ukraina nebuvo pagrindinis G-20 susitikimo klausimas
Galbūt netikėta, bet Ukraina šiame aukščiausio lygio susitikime buvo diskusijų paraštėse. Tai priešingas scenarijus praėjusių metų susitikimo Balyje eigai, kai karas Ukrainoje ir Rusijos vykdoma agresija griežė pirmaisiais smuikais. Šiais metais, esminis diskusijų klausimas buvo ekonominių bendradarbiavimo santykių sustiprinimas, atnaujinimas bei plėtra.
Aukščiausiojo lygio susitikimo metu vykusiame renginyje „Pasaulinė infrastruktūros ir investicijų partnerystė bei Indijos, Artimųjų Rytų ir Europos ekonominis koridorius“ paskelbta apie susitarimą dėl Indijos, Artimųjų Rytų ir Europos ekonominio koridoriaus. Tai bus tarptautinio geležinkelio ir jūrų transporto projektas, kuris sujungs Indiją su Artimaisiais Rytais ir Europa.
Indija, Jungtinės Valstijos, Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Prancūzija, Vokietija, Italija, ir Europos Sąjunga atskirai, pasirašė susitarimo memorandumą, kuriuo įsipareigojo per ateinančius du mėnesius parengti veiksmų planą koridoriui sukurti.
Įgyvendinus šią iniciatyvą, Artimuosiuose Rytuose būtų nutiesti geležinkeliai, uostai, elektros ir duomenų perdavimo tinklai bei vandentiekio vamzdynai, o prekyba tarp Indijos ir Europos galėtų padidėti iki 40 proc[5].
