Prasideda daug žadantis BRICS susitikimas PAR
Antradienį prasideda ilgai lauktas BRICS šalių – Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos (PAR) – grupės aukščiausiojo lygio susitikimas, truksiantis tris dienas[1].
Į šį svarbų aukščiausiojo lygio susitikimą PAR ekonomikos ir finansų centre Johanesburge susirinks visi BRICS lyderiai, išskyrus Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, kuris susitikime dalyvaus vaizdo konferencijos būdu, o „gyvai“ Rusijai atstovaus šalies užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Tokio sprendimo Rusija ėmėsi ne todėl, kad pats V. Putinas atsisakė tiesiogiai dalyvauti susitikime. Kovo mėnesį Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė Rusijos prezidento arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais Ukrainoje. PAR, kaip viena iš TBT šalių, jau anksčiau paskelbė, kad dėl to negali užtikrinti Rusijos vadovo saugumo.
Tačiau net ir tokie trikdžiai, kaip manoma, nesutrukdys BRICS valstybėms susitikimo metu siekti sėkmingų alternatyvų Vakarų dominavimui, JAV ir partnerių primestai ekonominei ir politinei santvarkai bei planams strateginiu požiūriu išplėsti savo sparčiai augančią įtaką Afrikos, Artimųjų Rytų bei Lotynų Amerikos regionuose, kur ilgai gyvavusi Vakarų įtaka po truputį pradedama kvestionuoti.
Tokios diskusijos dėl pasaulinės santvarkos pokyčių vyks tiek įsisenėjusių, tiek ir naujų geopolitinių įtampų fone. Kinijos ir JAV santykių įšalas, Rusijos karas Ukrainoje ir grėsmė visai Rytų Europai, Afrikos valstybių baimė dėl Ukrainoje sulaikomų grūdų ir potencialios maisto krizės, globalios ekonominės sistemos atnaujinimas ir politinių jėgų balanso pokyčiai – visi šie ir daugiau klausimų turėtų atsidurti BRICS susitikimo darbotvarkėje.
Kita vertus, ekspertai akcentuoja, kad kiekviena BRICS valstybė aukščiausiojo lygio susitikimui kelia konkrečius tikslus. Šeimininkė PAR neslepia ambicijų įtvirtinti savo dominavimą Afrikoje, Rusija tikisi sulaukti partnerių paramos dėl karo Ukrainoje, Kinija ketina skatinti tolesnę BRICS plėtrą, kad įtvirtintų savo pasaulinę įtaką ir supergalios statusą, Indija siekia atsverti Kinijos ambicijas ir išlaikyti lyderystę Pietuose, o Brazilija planuoja išsivaduoti iš šalies izoliacijos ir atkurti savo, kaip vienos pagrindinių pasaulio veikėjų, poziciją.
Kiekviena BRICS valstybė turi savų planų ir ambicijų
Suvienytos nuovargio dėl ilgalaikio Vakarų šalių dominavimo globalioje ekonomikos ir politikos arenoje, BRICS šalių bendradarbiavimas žada daug. Tai ne tik politinių, tačiau ir ekonominių jėgų pasiskirstymas iš naujo; kartu tai ir nuorodą į galimai sparčiai besiformuojančią naują pasaulio santvarką ir milžiniškus pokyčius, kurių, kaip teigia ne vienas įtakingas ekspertas, reikėjo jau seniai.
Tačiau svarbu nepamiršti, kad suradusios bendrų vienybės taškų, kiekviena BRICS valstybė pirmiausia siekia savanaudiškos gerovės ir aukščiausiojo lygio susitikimui turi paruošusi savo planus ir darbotvarkes.
Susitikimo šeimininke tapusi PAR siekia tapti visos Afrikos lydere ir taip pelnyti savo vietą prie didžiųjų ir įtakingų pasaulio valstybių stalo. Kaip teigia Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) Afrikos programos direktorius Mvemba Phezo Dizolele, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šis susitikimas vyksta PAR susiduriant su įtampa dėl JAV įtarimų, kad ji tiekia Maskvai ginklus[2].
Šie įtarimai kilo po to, kai Pietų Afrikos vandenyse buvo užfiksuotas Rusijos laivas, tariamai gabenantis ginklus; jau kitu atveju, Pietų Afrikoje buvo pastebėtas besileidžiantis Rusijos lėktuvas, kuris, kaip pranešama, pasiėmė ginklų. PAR, nors ir vengianti pasmerkti Rusijos agresiją Ukrainoje, iki šiol jos atvirai nerėmė. Jei ši pozicija pakistų, Vakarų nemalonės (ir, žinoma, sankcijų) susilauktų ir ekonomikos atsigavimo šiuo metu aktyviai siekianti PAR.
Bene įtakingiausia ir galingiausia BRICS narė Kinija šiuo susitikimu planuoja dar labiau išplėsti savo įtaką pasaulyje ir dėl to, ypatingai žvalgosi į silpnas, besivystančias šalis. Tačiau ekspertai pažymi, kad bet kokios Kinijos ambicijos yra susijusios su noru suduoti lemiamą smūgį Amerikai: Pekinas į BRICS žvelgia kaip į galimybę įgyti tam tikrų svertų pasauliniu mastu, kurie ilgainiui galėtų padėti nukreipti pasaulio jėgų balansą iš JAV, į Kiniją.
Tačiau Kinija nėra vienintelė, turinti tokių milžiniškų ambicijų. Įdomu tai, kad didžioji dalis Indijos darbotvarkės BRICS aukščiausiojo lygio susitikime atitiks Kinijos darbotvarkę. Šios abi didžiosios globalių Pietų ekonominės veikėjos jau ne vienerius metus siekia įtvirtinti savo galią ir turi nemažai šansų tai padaryti. Tiesa, jei Kinija eina tiesia linija, Indija siekia išlaviruoti, nenutraukdama ryšių su Vakarais.
O žvelgiant į savo augančią ekonomiką ir glaudžius ryšius su Vakarais, Indija iš tiesų yra geroje padėtyje derėtis dėl bet kokių susitarimų BRICS susitikime: Delis turi alternatyvių partnerysčių, kurių BRICS narės, ypač Kinija ir Rusija, šiuo metu neturi. Labai tikėtina, kad dėl to, Indija taip ir nerems jokio BRICS siūlymo, kuris tiesiogiai kenktų JAV. Atsižvelgiant į tai, manoma, kad Indija bus viena iš tų BRICS šalių, kuri nepalaikys vienos bloko valiutos kūrimo idėjos. Be to, net ir remdama BRICS plėtrą, Indija turėtų laikytis atsargios pozicijos, siekdama užtikrinti, kad blokas pernelyg nepasiduotų Kinijos įtakai.
Viena labiausiai izoliuotų BRICS narių yra Rusija, kuri šiame susitikime sieks politinių tikslų, pasitelkdama rusišką propagandos mašiną. S. Lavrovas, PAR pakeisiantis V. Putiną, sieks įtikinti BRICS partnerius paremti Rusiją kare Ukrainoje. Turėdama savo tikslų, Maskva, manoma, parems BRICS bloko plėtrą, taip kartu siekiant pasipriešinti įsisenėjusiai JAV įtakai pasaulyje. Vis dėlto, pagrindinė Rusijos darbotvarkės tema bus prekybos santykių su Pietų Afrikos Respublika stiprinimas, didinant investicijas į šią Afrikos šalį.
Savo ruožtu Brazilijai šis aukščiausiojo lygio susitikimas yra galimybė vėl pristatyti save kaip tvirtą ir stabilią pasaulio valstybę ir tęsti savarankišką, nuo JAV įtakos nepriklausomą užsienio politiką. Ekspertai mano, kad Brazilija imsis lyderės vaidmens dėl naujos BRICS valiutos ir aktyvios bloko plėtros, kurią remia ir Brazilijos prezidentas Luizas Incaio Lula Da Silva. Tiesa, tam nepritaria jo užsienio reikalų ministerija, kuri baiminasi Vakarų izoliacijos. Nepaisant to, BRICS susitikimas Brazilijai gali tapti šansu sugrįžti į įtakingiausiųjų pasaulio šalių grupę. Be to, atsižvelgiant į Rusijos-Ukrainos karo eigą, Brazilija dabar gali tapti ir žemės ūkio galybe.
BRICS plėsis, į naująjį bloką prisijungti norinčias šalis vilioja ekonominės galimybės
Turėdamos individualių planų ir siekių, BRICS šalys kartu diskutuos ir bendrais klausimais. Vienas jų bus šio bloko plėtra. Pastaraisiais mėnesiais susidomėjimas BRICS itin išaugo: nuo Alžyro iki Argentinos, mažiausiai 40 šalių pareiškė norą prisijungti prie šios valstybių grupės. Jei tokios šalys kaip Iranas, Saudo Arabija, Argentina, Jungtiniai Arabų Emyratai, Alžyras, Bolivija, Indozenija, Egiptas, Etiopija, Kuba, Kongo Demokratinė Respublika, Komorai, Gabonas ir Kazachstanas dar tik išreiškė norą prisijungti prie grupės, Argentina, Iranas, Saudo Arabija ir Egiptas jau pateikė oficialius prašymus.
Pietų Afrikos Respublikos BRICS ambasadorius Anilas Sooklalas tarptautinei žiniasklaidai neseniai patvirtino, kad susidomėjimas BRICS naryste iš tiesų yra didžiulis.
„Dvidešimt dvi šalys oficialiai kreipėsi į BRICS šalis, norėdamos tapti visateisėmis narėmis. Tiek pat šalių neoficialiai teiravosi apie galimybę tapti BRICS narėmis. BRICS laikoma galinga jėga“, – sakė A. Sooklalas.
Šalys, norinčios prisijungti prie grupės, mano, kad platforma, įgyvendinanti vystymosi finansavimo ir prekybos didinimo tikslus, yra alternatyva tarptautinei tvarkai, kurioje dominuoja Vakarų galybės. Tačiau suvilioti gali ir ekonominės galimybės.
BRICS šalių bendras bendrasis vidaus produktas (BVP) šiuo metu yra didesnis už G-7 šalių BVP – pagal perkamosios galios paritetą. Nominaliąja verte BRICS šalys sukuria 26 proc. pasaulio BVP, nors turi tik 15 proc. balsų Tarptautiniame valiutos fonde (TVF).
Būtent dėl tokio disbalanso, tarp BRICS šalių didėja susirūpinimas dėl to, kad JAV, taikydama sankcijas Rusijai, gali panaudoti dolerį kaip ekonominį ginklą. Dėl to BRICS šalys individualiai ir bendrai stengiasi sumažinti savo priklausomybę nuo JAV ir jos valiutos, kartu didindamos dvišalę prekybą savo vietinėmis valiutomis ir plėtodamos idėją dėl vienos bendros valiutos sukūrimo[3].
Dėl tokių planų dar 2015 m. buvo įkurtas Naujasis plėtros bankas (NDB), dar žinomas kaip BRICS plėtros bankas, kurio būstinė yra Šanchajuje. Banko sukūrimu siekiama suteikti BRICS narėms didesnę vystymosi finansavimo kontrolę ir pasiūlyti alternatyvą JAV vadovaujamoms institucijoms, tokioms kaip TVF ir Pasaulio bankas. BRICS šalys taip pat jau sukūrė „BRICS Pay“ – mokėjimo sistemą, skirtą BRICS šalių tarpusavio sandoriams, kai nereikia vietinės valiutos konvertuoti į dolerius.
Įvertinus šiuos, jau padarytus darbus, daugelis ekspertų mano, kad suprantamas sekantis žingsnis būtų BRICS valiutos sukūrimas. Nors PAR jau pareiškė, kad šiame susitikime šiuo klausimu nebus diskutuojama itin detaliai, Rusijos ir Afrikos valstybių santykių tyrėjas Gustavo de Carvalho akcentuoja, kad tuomet, kai šis žingsnis bus žengtas, jis bus itin svarbus, nors kol kas ir atrodo, kad BRICS, kaip grupės, de-dolarizacijos iniciatyvomis siekiama ne galutinai pakeisti dolerį, o kurti alternatyvas ir apsisaugoti nuo JAV finansinių galios žaidimų.
Nesutarimų jau nestinga, tačiau potencialo – taip pat
Tiesa, net ir BRICS bloke ne viskas vien tik rožėmis klota. Įvairių valstybių bendradarbiavimas įprastai atneša naujų įtampų ir gali sukurti ne vieną konfliktą, o tai, kad bloke nestinga nesutarimų, matome ir dabar.
Indija ir Kinija konkuruoja dėl globalių Pietų lyderio vaidmens, Indija, PAR ir Brazilija nesako griežto „ne“ šiltiems santykiams su Vakarais, nors tam tikrai nepritaria nei Rusija, nei Kinija.
Galvos skausmu BRICS narėms tampa ir Rusijos karas Ukrainoje. Nors kai kurios šalys viešai yra neutralios, o privačiai, galbūt net remia rusų invaziją į kaimyninę šalį, kiekviena jų supranta, kad oficialiai išreikštas palaikymas Maskvai reikštų didžiulę Vakarų nemalonę, finansines sankcijas ir izoliaciją, o ekonomiškai silpnoms, besivystančioms šalims tai gali tapti savižudybe.
Tačiau tai tikrai nereiškia, kad vos susiformavęs BRICS darinys jau dabar ims byrėti. Nors ir turinčios savų skirtumų, dabar dauguma BRICS valstybių yra suvienytos kritiško požiūrio į Vakarus: jų politiką, ekonomiką, net kultūrą ir socialines normas.
Tokia vienybė jau dabar kelia nerimą Amerikai, kuri visomis išgalėmis siekia išsaugoti savo vienintelės pasaulio supergalios statusą ir hegemoniją. Tačiau jei BRICS ir toliau augs taip sparčiai, tai padaryti gali būti vis sudėtingiau.
O ekspertai yra linkę pabrėžti, kad šie numanomi pokyčiai ir versmai nėra tik laikinas geopolitinis ciklas. Naderas Mousavizadeh, buvusio Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus Kofi Annano patarėjas, o dabar, strateginio konsultavimo įmonės „Macro Advisory Partners“ vadovas teigia, kad tai, jog Vašingtono ir Pekino santykiai pastaraisiais metais tapo atvirai priešiški, bet nebe konkurenciniai, atvėrė erdvės ir kitoms šalims bei veikėjams plėtoti kitokius, efektyvesnius ir veiksmingesnius dvišalius santykius[4].
Iš tiesų, net dabar JAV prezidento Joe Bideno administracija dažnai kalba apie būtinybę nereaguoti, kai seni partneriai užima Kinijai arba Rusijai artimas pozicijas; verčiau pasirenkama privačiai išsakyti savo nuomonę ir pabrėžti ilgalaikius Amerikos vertybių pranašumus.
Tačiau tos vertybės dabar yra vis dažniau kvestionuojamos. Gali būti, kad Vakarų aukso amžius jau eina į pabaigą, o naujoji pasaulio santvarka, nors dar tik kuriama, tačiau žada daug naujų vėjų.
