Rusija pateikė atsaką dėl arešto orderio V. Putinui, ginti „brangaus draugo“ stojo ir Kinija

D. Medvedevas grasina Tarptautiniam baudžiamajam teismui

Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas ir buvęs šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas „Telegram“ kanale atvirai išreiškė savo pasipiktinimą Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) sprendimu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui išduoti arešto orderį ir užsiminė apie tai, kad Kremlius į šią tarptautinę organizaciją Hagoje gali paleisti hipergarsinę raketą.

TBT arešto orderį Rusijos vadovui išdavė praėjusį penktadienį. Aukščiausiuose Vakarų politiniuose sluoksniuose bei tarptautinėje žiniasklaidoje plačiai aptartame dokumente teigiama, kad V. Putinas yra „atsakingas už karo nusikaltimą – neteisėtą vaikų deportaciją bei neteisėtą vaikų perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federaciją“.

Dar vienas arešto orderis paskirtas ir Rusijos prezidento kanceliarijos vaiko teisių įgaliotinei Marijai Aleksejevnai Lvovai-Belovai.

Į TBT orderį sureagavęs D. Medvedevas susitelkė ne į V. Putinui bent jau teoriškai gresiantį sulaikymą, tačiau į tai, kas jau tapo įprasta saugumo tarybos pirmininko pavaduotojui – grasinimus.

„Ponai, bijau, kad visi atsako prieš Dievą ir raketas. Visiškai įmanoma įsivaizduoti, kaip hipergarsinė raketa „Oniks“, paleista iš Rusijos karinio laivo Šiaurės jūroje, pataiko į teismo pastatą Hagoje. Bijau, kad ši raketa negali būti numušta“, – „Telegram“ rašė D. Medvedevas ir įspėjo Vakarus atidžiai „stebėti dangų“^[1].

Tačiau jei D. Medvedevas Hagos teismą dar spėjo pavadinti „apgailėtina tarptautine organizacija“, tai praėjusį penktadienį į arešto orderį V. Putinui reagavę Kremliaus pareigūnai šia tema išsiplėsti vengė.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova tiesiog atmetė TBT išduotą arešto orderį, sakydama, kad Rusija nepripažįsta šio teismo, todėl orderis yra „niekinis“^[2].

„Rusija nėra Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto šalis ir neturi įsipareigojimų pagal jį“, – sakė M. Zacharova.

Arešto orderis V. Putinui – simbolizmas

Nors Ukraina bei Vakarų partnerės arešto orderio V. Putinui skyrimą sutiko ypač palankiai, tiek patys politikai, tiek ir teisės ekspertai puikiai supranta, kad šis žingsnis yra veikiau simbolinis nei praktinis.

Kaip teigia TBT vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas, organizacija turėjo imtis veiksmų prieš Rusijos prezidentą dėl įtariamų karo nusikaltimų, tačiau šis žingsnis buvo „nesmagus“ ir „tikrai nebuvo palydėtas plojimais“^[3].

„Tai momentas, skirtas ne triumfui ir ne plojimams. Tai tikrai labai liūdna ir niūri proga, kad pirmą kartą Tarptautinio baudžiamojo teismo, bet kokio teismo teisėjai mano, jog būtina išduoti orderius nuolatinės Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos narės lyderiui ir aukštiems valstybės pareigūnams“, – sakė K. Khanas.

Sulaukęs TBT arešto orderio V. Putinas stoja į tokių lyderių gretas, su kuriais lygiuotis norėtų tik vienetai. Po Sudano prezidento Omaro al-Bashiro ir Libijos prezidento Muamaro Gaddafio, V. Putinas tapo tik trečiuoju prezidentu, kuriam yra išduotas TBT arešto orderis ir pirmuoju vienos iš penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių vadovu^[4].

TBT orderis įpareigoja 123 valstybes nares suimti Rusijos prezidentą ir perduoti jį Hagos teismui, jei jis įžengs į jų teritoriją. Vis dėlto, tai kelia daugybę techninių klausimų: neabejojama, kad V. Putinas artimiausiu metu nesirengia keliauti nei į Vakarų valstybes, nei į kitas TBT jurisdikcijoje esančias teritorijas.

Būtent dėl to reali galimybė, kad Rusijos prezidentas bus suimtas yra ypač menka. Rusija nepripažįsta šio teismo jurisdikcijos, jam neišduoda ir savo piliečių. Pats TBT pirmininkas Piotras Hofmanskis pripažino, kad nors teisėjai išdavė orderius, jų vykdymas priklausys tik nuo tarptautinės bendruomenės.

Pagal Romos statuto tarptautinio baudžiamojo teisingumo sistemą TBT neturi savo pajėgų, kurios galėtų užtikrinti orderių vykdymą. Statutas neleidžia, kad asmuo būtų teisiamas „už akių“.

Taigi, vienintelė reali galimybė V. Putiną atvesdinti į teismą Hagoje, tai sulaikyti jį užsienyje. Kai įtariamasis išvyksta į užsienį, šalims narėms sistemingai siunčiami priminimai apie TBT arešto orderius. Jei šalis nevykdo prašymo bendradarbiauti, byla dėl šalies neveiksnumo gali būti perduota tam pačiam teismui.

Nuo karo Ukrainoje pradžios pernai vasarį, V. Putinas iš Rusijos buvo išvykęs keletą kartų. Viena iš svarbiausių jo kelionių buvo į Tadžikistaną: ši šalis yra TBT narė ir Romos statuto valstybė, todėl V. Putinas teoriškai galėtų būti sulaikytas joje.

Kinija ragina gerbti valstybių vadovų teisinį imunitetą, stiprina ryšius su Rusija

O pirmadienį į Maskvą ilgai laukto vizito atskrido Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. Kinija jau anksčiau kreipėsi į TBT, prašydama vengti vadinamųjų „dvigubų standartų“ ir gerbti valstybių vadovų teisinį imunitetą.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wangas Wenbinas teigė, kad teismas turėtų laikytis „objektyvios ir nešališkos pozicijos ir gerbti valstybių vadovų imunitetą nuo jurisdikcijos pagal tarptautinę teisę“^[5]. W. Wenbinas taip pat paragino TBT vengti situacijos politizavimo, pabrėždamas, kad Ukrainos „konfliktą galima išspręsti tik dialogu ir derybomis“.

Tokia Kinijos parama Rusijos lyderiui negali pernelyg stebinti. Pirmadienį pradėjęs trijų dienų vizitą Maskvoje Kinijos vadovas Xi Jinpingas nevengė išreikšti savo prielankumo Rusijos lyderiui, kurį pavadino „brangiu draugu“^[6].

Susitikimu akivaizdžiai džiaugiasi ir V. Putinas, kuris užsiminė, jog Kinijos bei Rusijos „bendradarbiavimas tarptautinėje arenoje stiprina pagrindinius pasaulinės tvarkos ir daugiapoliškumo principus“.

„Kinija pastaraisiais metais padarė milžinišką vystymosi šuolį. Tai kelia tikrą susidomėjimą visame pasaulyje, o mes net šiek tiek pavydime“, – sakė V. Putinas.

Savo ruožtu komunistinės Kinijos vadovas išreiškė viltį, kad strateginė Kinijos ir Rusijos partnerystė palaikys „tarptautinį sąžiningumą ir teisingumą“ bei paskatins bendrą šalių „klestėjimą ir vystymąsi“.

Nors karo Ukrainoje tema pirmąją susitikimo dieną buvo paliesta menkai, V. Putinas sakė, kad atidžiai išnagrinėjo Kinijos pasiūlymą nutraukti karą Ukrainoje.

„Jūs taip pat žinote, kad mes visada esame atviri derybų procesui. Mes, žinoma, aptarsime visus šiuos klausimus, įskaitant jūsų iniciatyvas, kurias vertiname pagarbiai“, – ypač nuolankiai su Kinijos lyderiu bendravo V. Putinas^[7].

Tuo tarpu Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas paskelbė, kad platesnės derybos dėl Ukrainos klausimo yra numatytos antradienį.