- Seimo nario alga dvigubai lenkia vidutinį atlyginimą Lietuvoje
- Tikina, jog turi taupyti, o algos – neadekvačios bei nekonkurencingos
- Seimo nariai uždirba ne tik iš įprasto atlyginimo, bet ir užimdami papildomas pareigas
Seimo nario alga dvigubai lenkia vidutinį atlyginimą Lietuvoje
Lietuvos politikai laikas nuo laiko vis paaimanuoja, jog esą uždirba neadekvačiai mažus pinigus, nors atlieka itin sunkų ir atsakingą darbą – yra Seimo nariai. Toks nusivylimas dėl „į rankas“ gaunamo atlyginimo išlieka ir dabar, nors „plikas“, be įvairių dalyvavimų komitetuose ir kitų skiriamų lėšų, atlyginimas viršija 2 180 eurų „į rankas“. Jis yra kone dvigubai didesnis už vidutinį atlyginimą arba beveik 5 kartus didesnis už minimalų atlyginimą Lietuvoje. Lyginant su kitomis šalimis, seimūnai gyvena netgi geriau už švedus ar danus.
Net ir krizei alsuojant į nugarą, kai jau buvo galima pastebėti neadekvačiai augančias visų prekių ir paslaugų kainas, o daug žmonių neteko darbo arba galėjo tik pasvajoti apie algos padidėjimą, Seimo nariai nepamiršo skųstis savo padėtimi.
Štai Antanas Matulas sakė, jog į parlamentarų atlyginimus reikėtų žiūrėti kitaip, nes jie esą patiria papildomų išlaidų[1]:
„Pradedantis Seimo narys gauna apie 2 000 eurų, su stažu – daugiau. Paprastam žmogui tai skamba pakankamai solidžiai, bet vis dėlto dėl važinėjimo kiekvieną savaitę, priiminėjimo žmonių <…> susidaro išlaidų tokių, kur gyvendamas Vilniuje ar Pasvalyje tu neturėtum. Bet išgyventi tikrai galima ir tikriausiai neturėtų būti, kad vieni uždirba pernelyg daug, o kiti – pernelyg mažai.“
Tiesa, kodėl politikas paminėjo važinėjimo ar žmonių priiminėjimo išlaidas, taip ir lieka neaišku. Mat parlamentinei veiklai vykdyti Seimo nariai gauna papildomas, į atlyginimą neįskaičiuotas lėšas.
Vos per tris mėnesius politikai savo veikloms išleidžia po kelis tūkstančius eurų. Mokesčių mokėtojų pinigais padengiamos ne tik kuro, transporto priemonių remonto, nuomos sąskaitos, bet ir gėlės, suvenyrai, mobiliųjų telefonų ir kompiuterinės įrangos pirkimai. Netgi savo veiklos reklamavimas ar rengiamos ekskursijos yra padengiamos iš tam numatyto papildomo biudžeto. Tad iš tiesų Seimo nario atlyginimas taip ir lieka nepaveiktas dėl atliekamų pareigų ir vykdomos papildomos veiklos.
Tikina, jog turi taupyti, o algos – neadekvačios bei nekonkurencingos
Nors seimūnai gali džiaugtis tokiais atlyginimais, kokių nėra mačiusi didesnė dalis Lietuvos gyventojų, jie netgi tvirtina, jog turėjo pradėti taupyti, kad išgyventų ir nepritrūktų pinigų. Pavyzdžiui, Aušrinė Norkienė dar praėjusiais metais skundėsi, kad atsisakė ėjimo į visokius renginius, A. Matulas išjungė šaldiklį ir pakeitė lemputes, o Aurelijus Veryga taupo atostogoms, nes negali į jas iškeliauti vos to panorėjęs.
Pati premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad Lietuva kuria pigią valdžią, mokėdama Seimo nariams tik tokį atlygį, koks yra dabar. Ji negailestingai rėžė[2]:
„Nenormalus ir Seimo narių atlyginimas. Todėl, kad mes tokiais būdais sukuriame pigią valdžią. Ir tuomet į tas pozicijas veržiasi žmonėms, kuriems tas atlyginimas atrodo kažkoks tai didelis gyvenimo pasiekimas ir kurie ne visada supranta savo atsakomybę. Tai man atrodo, čia per ilgą laiką Lietuvos politika pati save nusipigino ir šitą problemą reikia spręsti.“
Tačiau sunku pritarti mintims, jog Seimo narių atlyginimas yra pernelyg mažas, kai į jį pažvelgiame ne tik lygindami su Lietuvos gyventojais, bet ir su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Iš tiesų parlamentarų atlyginimai yra daugmaž ES viduryje, lyginant santykį su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu. Pavyzdžiui, Lietuva lenkia Švediją, Lenkiją, Kiprą, Slovėniją, Daniją, Liuksemburgą ir kitas valstybes.
Seimo nariai uždirba ne tik iš įprasto atlyginimo, bet ir užimdami papildomas pareigas
Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, jog anaiptol ne visi seimūnai uždirba kiek daugiau nei 2 180 eurų „į rankas“. Toks atlyginimas skiriamas politikos naujokams, kurie dar neužima jokių papildomų pareigų ir dar nepretenduoja į priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.
Net ir nepersistengdamas, neužimdamas jokių papildomų pareigų, Seimo narys gali džiaugtis vis didėjančia alga. Priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą auga kasmet, už tas pareigas, kurios nurodytos Valstybės tarnybos įstatyme.
Vieneri tarnybos Lietuvos valstybei metai pakelia Seimo nario algą 1 procentu jo pareiginės algos. Tad turint 10 metų stažą yra gaunamas 10 procentų priedas, o sukaupę 20 metų stažą gali džiaugtis 20 procentų priedu. Tiesa, šis priedas negali viršyti 30 procentų pareiginės algos, tačiau akivaizdu, jog kuo ilgiau Seime išbūna politikai, tuo jų alga būna vis didesnė.
Taip pat svarbu paminėti, jog skirtingas algas gauna ir Seimo Pirmininkė, jos pavaduotojai, komitetų pirmininkai ir jų pavaduotojai, pakomitečių ir nuolatinių komisijų pirmininkai bei jų pavaduotojai, frakcijų vadovai, seniūnai ir jų pavaduotojai. Beje, frakcijų vadovų bei jų pavaduotojų algos taip pat proporcingai kyla, priklausomai nuo frakcijos narių kiekio. Tad skųstis, jog atlyginimai yra per maži, nekonkurencingi ar apskritai sunku iš jų išgyventi, vargu ar galima.
Žemiau pateikiame pilną Seimo narių atlyginimų sąrašą[3], kad galėtumėte susidaryti aiškesnį įspūdį. Atlyginimai nurodyti „ant popieriaus“ ir be priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Kadangi didelė dalis parlamentarų yra išdirbę gan solidų metų skaičių, jų algos, žinoma, iš tiesų yra dar didesnės.
- Seimo Pirmininkas gauna 4 798,80 Eur
- Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas gauna 4 315,20 Eur
- Seimo Pirmininko pavaduotojai, opozicijos lyderis gauna 4 166,40 Eur
- Komitetų pirmininkai gauna 4 036,20 Eur
- Komitetų pirmininkų pavaduotojai gauna 3 813,00 Eur
- Pakomitečių ir nuolatinių komisijų pirmininkai gauna 3 757,20 Eur
- Nuolatinių komisijų pirmininkų pavaduotojai gauna 3 645,60 Eur
- Frakcijų vadovai, kai frakcijų dydis yra nuo 7 iki 10 narių:
seniūnai gauna 3 720,00 Eur
seniūnų pavaduotojai gauna 3 645,60 Eur - Frakcijų vadovai, kai frakcijų dydis yra nuo 11 iki 20 narių:
seniūnai gauna 3 757,20 Eur
seniūnų pavaduotojai gauna 3 701,40 Eur - Frakcijų vadovai, kai frakcijų dydis yra nuo 21 iki 30 narių:
seniūnai gauna 3 850,20 Eur
seniūnų pavaduotojai gauna 3 738,60 Eur - Frakcijų vadovai, kai frakcijų dydis yra nuo 31 iki 40 narių:
seniūnai gauna 3 980,40 Eur
seniūnų pavaduotojai gauna 3 850,20 Eur - Frakcijų vadovai, kai frakcijų dydis yra daugiau kaip 40 narių:
seniūnai gauna 4 073,40 Eur
seniūnų pavaduotojai gauna 3 943,20 Eur - Seimo nariai gauna 3 608,40 Eur
Kaip jau minėta, tai tėra „pliki“ skaičiai, į kuriuos neįrašyti priedai už tarnybą Lietuvos valstybei, tad kiekvienu atveju politikų atlyginimai kiek skiriasi.
Pavyzdžiui, trečią praėjusių metų ketvirtį sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atlyginimas siekė 5 385 eurus „ant popieriaus“ arba 3 257 eurus „į rankas“. O tuo tarpu užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atlyginimas buvo 4 999 eurai „ant popieriaus“ arba 3 024 eurai „į rankas“. Premjerė I. Šimonytė lenkia šiuos politikus keliais šimtais eurų, nes praėjusių metų trečią ketvirtį uždirbdavo 5 791 eurą „ant popieriaus“ arba 3 503 eurus „į rankas“.
Primename, jog valdantieji dar Seimo rudens sesijos metu pasiūlė plačiai nuskambėjusią valstybės tarnybos reformą, kuri užtikrintų, jog jau nuo kitos kadencijos parlamentarai uždirbtų kone dvigubai daugiau nei šiuo metu. Jei tokie planai būtų sėkmingai įgyvendinti, Seimo nariai galėtų džiaugtis rekordiniu atlyginimu. Tokiu būdu parlamentarų algos taptų pačios didžiausios visoje Europos Sąjungoje, jei skaičiuosime lygindami santykį su vidutine alga šalyje.
