Vakcinų kaina yra komercinė paslaptis
Nors koronaviruso pandemijos krizė jau baigėsi, liekamieji reiškiniai velkasi iki šiol. Ir kalba eina ne tik apie susiskaldžiusią visuomenę, bet ir apie finansinę reikalo pusę. Galima buvo suprasti, kodėl koronaviruso krizės įkarštyje valdžia slėpė vakcinų pirkimo kainas. Tačiau net ir praėjus kuriam laikui, tos kainos išlieka didžiule paslaptimi. Kyla pagrįstas klausimas – kas gi taip uoliai slepiama ir kodėl? Nuo kada slapukavimas slepia kažką gero? Ir kaip su valstybės skaidrumu ir valdžios atskaitomybe žmonėms? Juk vakcinos buvo pirktos ne kieno kitų, o mūsų pačių pinigais.
„Lietuvos valdžia grasina pasitraukti, nes neranda dėl čekiukų už kurą, bet COVID vakcinų pirkimų sutartis slepia nuo visuomenės – 28 milijonų vakcinos dozių kaina yra „komercinė paslaptis“. O juk tai yra tie patys mokesčių mokėtojų pinigai“, – rašo Sveikatos teisės institutas, iniciavęs COVID-19 finansų tyrimą.
Žinoma, tyrimas tyrimu, tačiau realių atsakymų jis neatskleidė, mat visi valdžios atstovai vakcinų kainą slepia it kokią karinę paslaptį. Žinoma ir visuomenei atskleidžiama tik dalis finansavimo, ir tai – labai nedidelė, tarkime pervežimo paslaugų įkainiai.
Sveikatos apsaugos ministerija pateikė informaciją, kad tyrimo metu Lietuvoje sunaudota daugiau kaip 4,5 mln. COVID-19 vakcinų dozių. Vakcinų transportavimas 2021–2022 m. Lietuvos biudžetui kainavo – 781 758 Eur, o sandėliavimas – 117 172 Eur.
100 eurų išmokoms senjorams už skiepą iš Sodros lėšų buvo skirta 16 mln. eurų. Skatinamosioms išmokoms už gydytojo paslaugų suteikimą sumokėta 14 537 Eur.
Bendrai asmens sveikatos priežiūros specialistams už skiepijimą išmokėta 222 277 Eur[1].
„Politinė atsakomybė už sutikimą sudaryti Lietuvai nenaudingas sutartis tenka S. Skvernelio vyriausybei, kuri be diskusijų pritarė EK pasiūlytam vakcinų įsigijimo mechanizmui, ir I. Šimonytės kabinetui, kuris įsigytas vakcinas siekė bet kokia kaina „sunaudoti“, tuo tikslu pasitelkdamas ir politinio spaudimo priemones, tokias kaip Galimybių pasas“, – rašo Sveikatos teisės institutas[2].
Vakcinas už mūsų pinigus pirko, o paskui dalį išdovanojo
Negana to, kad lietuviai, sumokėję už vakcinas, neturi teisės sužinoti, kiek jos kainavo, dar gi dalis jų buvo išdovanota skurdesnėms pasaulio šalims. Žinoma, filantropija ir valstybių mastu yra dalykas geras, bet net ir dovanojimo atvejais žmonėms pateikiamos kažkokios ataskaitos. Ši vakcinų pirkimo, utilizavimo ir išdovanojimo akcija yra sunkiai protu suvokiama, juolab, kad neaišku, kur nusėda kiekvieno mūsų pinigai.
Šių metų kovo mėnesį utilizuota buvo jau 3 milijonai vakcinų, dar 1,8 mln. vakcinų buvo išdovanota kitoms šalims.
Tiesa, dar 2020 metų gale planuojant centralizuotą vakcinų pirkimą, Vyriausybė informavo, kad vakcinų pirkimui planuojama skirti daugiausia 100 milijonų eurų.
Tuometinis premjeras S. Skvernelis galimai per neatsargumą leptelėjo, kad visų septynių vakcinos gamintojų siūlomos kainos yra labai skirtingos – nuo 2,9 iki 18 eurų.
2021 metų gale farmacijos bendrovės „Pfizer“ ir „Moderna“ pakėlė COVID-19 vakcinų kainas Europos Sąjungai, pranešė laikraštis „Financial Times“.
Pasak pranešimo, „Pfizer-BioNTech“ vakcinos nuo COVID-19 kaina siekė 19,50 euro, o „Moderna“ – 21,49 euro.
Vadovaujantis tokiais skurdžiais viešai prieinamais duomenimis, galima daryti prielaidą, kad dabar kone pusė milijono Lietuvos padovanotų vakcinų galėjo atsieiti nuo 1,5 iki 10,7 milijono eurų.
Jei iš viso Lietuva pasaulio šalims jau yra padovanojusi 2,2 mln. vienetų vakcinos, jos mokesčių mokėtojams galėjo atsieiti maždaug nuo 6,3 iki 47,3 mln. eurų[3].
Čekučių skandalas augina A. Tapino prezidentinius reitingus
Na, o kol vakcinų pirkimo reikaliukai grimzta užmarštin, ant čekių skandalo aukštyn plaukia visuomenininkas ir žurnalistas Andrius Tapinas.
Naujausi apklausų duomenys rodo įspūdingą jo šuolį tarp visų, kuriuos lietuviai matytų šalies vadovo kėdėje. Jis surinko 4,9 proc. apklausos dalyvių balsų ir yra ketvirtoje vietoje. Jį lenkia tik ilgalaikiai lyderiai – dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda, socialdemokratų lyderė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis[4].
R. Karbauskis jau pareiškė reikalausiantis atsakomybės iš savo čekučių skandalo herojų
Nėra partijos, kurios nebūtų palietęs kvitukų skandalas. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis, skirtingai nei mūrų už savo ministrus stojanti premjerė, sako, kad į savo partijos narius, kurie srėbė savivaldos pinigus, žiūri itin rimtai ir jau pareikalavo jų atsakomybės.
„Dėl buvusio kandidato į Jonavos merus Gintaro Stašionio. Jis priėmė sprendimą laikinai suspenduoti narystę partijoje, kol kompetentingos institucijos nustatys ir išsiaiškins – yra politiko kaltės, ar ne.
Pasitvirtinus nemaloniems įtarimams – sprendimas bus trumpas ir vienareikšmis. Nei aš, nei partija netoleruosime piktnaudžiavimo rinkėjų politikams patikėtomis pareigomis“, – rašo R. Karbauskis[5].
Partijos Jonavos skyriaus pirmininkas Arvydas Gasys taip pat malasi skandalo mėsmalėje, bet sako, kad jo ataskaitas kažkas klastojęs. Jis esą neturi nieko bendro su dalimi kvitų, kurie buvo pateikti savivaldybės buhalterijai. Dėl to kreiptasi į prokuratūrą. Žinoma, kol kas sunku spręsti, ar tai tiesa, ar tiesiog bandymas išplauti savo mundurą. Jei tai tiesa, ko gero, tai galimai bus vienintelis atvejis, kai kažkas kitas pateikinėjo kvitus už politiką, o šis, gavęs išlaidų kompensaciją, netyčia nepastebėjo gerokai didesnės sumos, nei planavo gauti.
