Nuo legendinių ąžuolų – į ateities miškus
Nuo Stelmužės iki Punios šilo – garsiausių Lietuvos ąžuolų genetinis paveldas sulaukė svarbaus žingsnio išsaugojimo link. Iš šių medžių surinktų gilių išauginti pirmieji ąžuoliukai jau pasodinti bandomuosiuose želdiniuose, kurie ateityje padės išsaugoti vertingą genetinę įvairovę ir prisidės prie atsparesnių Lietuvos miškų formavimo.
Idėja rinkti giles gimė vykdant Aplinkos ministerijos projektą, kurio metu visoje Lietuvoje buvo inventorizuota apie 350 įspūdingiausių ąžuolų. Valstybinių miškų urėdijos specialistai pastebėjo, kad 2024-ieji buvo išskirtiniai – paprastieji ąžuolai derėjo gerokai gausiau nei įprastai. Jei įprastais metais surenkama apie 10 tonų gilių, tąkart jų derlius siekė net apie 65 tonas[1].
Tokia reta proga paskatino Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto bei Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkus kartu su VMU imtis iniciatyvos ir surinkti giles nuo vertingiausių šalies medžių.
Atrinkti garsiausi Lietuvos ąžuolai
Iniciatyvai atrinkti 69 išskirtiniai ąžuolai – tiek valstybės saugomi gamtos paveldo objektai, tiek selekciškai vertingi medžiai. Daugiausia dėmesio skirta didžiausią kamieno apimtį turintiems ir gerai išsivysčiusiu stiebu pasižymintiems ąžuolams, augantiems Lietuvos miškuose.
Tarp atrinktųjų – žinomiausi šalies gamtos simboliai: Stelmužės, Glitiškių, Alkūnų, Mingėlos, Lūžgalių, Tverečiaus bei Storasis Punios šilo ąžuolai. Šie medžiai vertinami ne tik dėl įspūdingo amžiaus ar dydžio – jie laikomi gyvais Lietuvos istorijos liudininkais ir svarbia šalies gamtos bei kultūros paveldo dalimi.
Surinktos gilės buvo saugomos ir daiginamos Valstybinių miškų urėdijos Dubravos regioninio padalinio kryžminimo stacionare, kur specialistai užtikrino tinkamas jų laikymo ir auginimo sąlygas. Iš jų išauginti sodinukai šių metų pavasarį pasodinti dviejuose bandomuosiuose želdiniuose – Vaišvydavos ir Betygalos girininkijose. Daugiau kaip penkių hektarų plote iš viso pasodinta beveik 9 tūkst. įvairių genotipų paprastojo ąžuolo sodmenų.
Projektas padės išsaugoti vertingą genetinį paveldą
VMU teigimu, šis projektas svarbus ne tik siekiant išsaugoti istorinius medžius, bet ir dėl jų genetinės vertės. Bandomuosiuose želdiniuose augantys senųjų ąžuolų palikuonys leis stebėti skirtingų genotipų savybes, o ateityje padės atrinkti klimato kaitai, ligoms ir kitoms nepalankioms aplinkos sąlygoms atsparesnius medžius.
Šiuo metu Lietuvos miško sėklinės bazės objektų sąraše registruota daugiau kaip 700 rinktinių ąžuolų, tačiau senųjų gamtos paminklų išsaugojimas išlieka vienu svarbiausių uždavinių. Nors prireiks dar ne vieno dešimtmečio, kol šiandien pasodinti ąžuoliukai taps brandžiais medžiais, jau dabar kuriamas pagrindas tam, kad garsiausių Lietuvos ąžuolų genetinis paveldas būtų išsaugotas ir perduotas ateities kartoms.
