Kas trečias Lietuvos gyventojas smulkią elektroniką vis dar tvarko netinkamai
Kas trečias Lietuvos gyventojas smulkius elektroninius prietaisus su integruotomis ar neišimamomis baterijomis vis dar išmeta netinkamai arba kaupia namuose. Tai parodė Pavojingųjų atliekų tvarkytojų asociacijos (PATVA) užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.
„Kaip rodo statistika, vienas gyventojas šiandien vidutiniškai turi apie 10 įvairiausių elektronikos prietaisų, turinčių integruotas baterijas – elektronines cigaretes, įkraunamus žibintuvėlius, bevieles ausines, išmaniuosius įrenginius ir pan. Deja, bet didelę dalį šių prietaisų, jiems sugedus ar tapus nebereikalingiems, gyventojai išmeta netinkamai.
Tai kelia pavojų, nes ličio jonų baterijos gali būti pažeistos atliekų mechaninio apdorojimo metu, pradėti kaisti ir tapti gaisro priežastimi. Didžiausia rizika kyla tada, kai jos atsiduria tarp lengvai degių atliekų – popieriaus ir plastiko pakuočių“, – sako PATVA direktorius Marius Busilas.[1].
Apklausos duomenimis, apie 15 proc. gyventojų smulkią elektroniką išmeta į mišrių atliekų, plastiko ar popieriaus konteinerius arba viešose vietose esančias šiukšliadėžes. Dar apie 15 proc. nebenaudojamus prietaisus tiesiog laiko namuose. Pasak M. Busilo, ir toks pasirinkimas nėra saugus, nes senstančios ličio jonų baterijos ilgainiui tampa mažiau stabilios.
Netinkamą rūšiavimą lemia informacijos ir patogumo stoka
PATVA tyrimas atskleidė, kad dažniausiai gyventojai smulkią elektroniką netinkamai išmeta ne dėl nenoro rūšiuoti, o dėl praktinių priežasčių. Beveik trečdalis respondentų teigė, kad tokių atliekų susikaupia per mažai, todėl jų vežti į surinkimo vietas nepatogu. Dar 26 proc. nurodė, jog šalia namų trūksta elektronikos atliekų surinkimo vietų, o 24 proc. prisipažino nežinoję, kad smulkiai elektronikai yra skirti specialūs konteineriai.
Elektronikos atliekų perdirbimo bendrovės „EMP Recycling“ generalinis direktorius Darius Valeika sako, kad gyventojai jau žino, kur priduoti stambiąją buitinę techniką, tačiau su smulkiais įkraunamais prietaisais vis dar susiduria su neaiškumais. Pasak jo, belaidės ausinės, elektriniai dantų šepetėliai, išmanieji laikrodžiai ar kiti nedideli įrenginiai pernelyg dažnai atsiduria buitinių atliekų konteineriuose vien todėl, kad telpa į juos.
Tyrimas taip pat parodė, kad maždaug kas šeštas gyventojas elektroniką išmeta į baterijoms skirtas dėžutes, nors jos tam nėra pritaikytos. Be to, 8 proc. apklaustųjų mano, kad atliekos vis tiek vėliau sumaišomos, o 7 proc. teigia, jog rūšiavimas jiems atrodo pernelyg sudėtingas. M. Busilas pabrėžia, kad šis mitas neatitinka tikrovės – tinkamai surinkta elektronika yra perdirbama, o jos medžiagos grįžta į gamybą.
Daugėjant baterijų sukeltų gaisrų, gyventojai raginami keisti įpročius
PATVA ir elektronikos atliekų tvarkytojai ragina gyventojus smulkią elektroniką, baterijas bei laidus pristatyti į specialias surinkimo vietas prekybos centruose, atliekų aikštelėse arba perduoti licencijuotiems elektronikos atliekų tvarkytojams. Pasak M. Busilo, paprasta taisyklė padeda išvengti klaidų – jei prietaisas turi bateriją, yra įkraunamas, šviečia, groja ar veikia be nuolatinio elektros lizdo, jo negalima mesti į buitinių atliekų konteinerį.
Baterijų keliamą pavojų patvirtina ir statistika. Europoje jų sukelti gaisrai laikomi viena didžiausių atliekų sektoriaus rizikų, o Lietuvoje tokių incidentų kasmet daugėja. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2023 metais dėl baterijų kilo 12 gaisrų, 2024 metais – 21, o 2025 metais – jau 33.
Pasak M. Busilo, vieni problemiškiausių išlieka netinkamai išmetamos elektroninės cigaretės, tačiau ne mažesnę grėsmę kelia ir kiti smulkūs įkraunami elektronikos prietaisai, kurie vis dar pernelyg dažnai atsiduria bendruosiuose atliekų konteineriuose.
