- Augant kibernetinių nusikaltimų skaičiui, „Telegram“ ir kitos susirašinėjimo programos tapo nauju taikiniu
- „Telegram“ pavojai: sukčiavimo metodai ir vartotojų apsaugos priemonės
- Kaip apsisaugoti nuo kibernetinių sukčių: Lietuvos bankų asociacijos patarimai ir rekomendacijos
Augant kibernetinių nusikaltimų skaičiui, „Telegram“ ir kitos susirašinėjimo programos tapo nauju taikiniu
Kibernetinių nusikaltimų, įvykdytų naudojant susirašinėjimo programas, tokias kaip „Telegram“, „WhatsApp“ ir „Discord“, labai padaugėjo. Viena iš labiausiai paplitusių grėsmių yra prieiga prie vartotojo informacijos naudojant kenkėjiškas nuorodas, išpirkos reikalaujančios programos ir informacijos vagystės. Remiantis naujais duomenimis, pogrindinės rinkos veikla per „Telegram“, lyginant su praėjusiais metais, išaugo 53 proc., o mėnesinių aplikacijos vartotojų skaičius pasiekė 900 mln. Ginklų ir tapatybės informacijos pardavimas šioje platformoje atskleidžia pavojaus mastą. Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, yra keletas svarbių dalykų, į kuriuos vartotojai turėtų atkreipti dėmesį, nurodė profesorius, mokslų daktaras Ali Muratas Kırıkas.[1]
Jis akcentavo, kad pastaraisiais metais labai padaugėjo kibernetinių nusikaltimų, įvykdytų naudojant susirašinėjimo programas. Joms vis labiau plintant, sukčiai ir piktavaliai kuria įvairius būdus, kaip pasiekti neskelbtiną vartotojų informaciją. Pavyzdžiui, dažnai naudojami tokie metodai, kaip bandymas gauti asmeninę informaciją apgaudinėjant vartotojus naudojant netikras paskyras, pinigų reikalavimas blokuojant vartotojus naudojant išpirkos reikalaujančią programinę įrangą arba informacijos vagystė įsiskverbiant į įrenginius naudojant kenkėjiškas nuorodas.
Naujausi „Kaspersky“ skaitmeninio pėdsako intelekto duomenys taip pat atskleidė dar vieną labai nerimą keliančią tendenciją; kibernetiniai nusikaltėliai dar dažniau pradėjo naudoti „Telegram“ šešėliniam verslui ir nelegaliems sandoriams. Skelbiamais duomenimis, tokios veiklos apimtys 2024 metų gegužės-birželio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 53 proc.
„Kaspersky Digital Footprint Intelligence“ analitikas Aleksejus Bannikovas pabrėžė: „Priešingai nei manoma, „Telegram“ yra labai populiari ir jos vartotojų skaičius auga. Aplikacijos auditorija pasiekė 900 milijonų vartotojų kas mėnesį. Didėjantį elektroninių nusikaltimų bendruomenės susidomėjimą „Telegram“ lemia keli pagrindiniai veiksniai.
Kanalas reklamuojamas kaip saugiausia ir nepriklausoma programėlė, kuri nerenka jokių vartotojų duomenų, todėl piktavaliams tai suteikia saugumo ir nebaudžiamumo jausmą. Be to, „Telegram“ yra gana lengva rasti arba sukurti bendruomenę. Tai, kartu su kitais veiksniais, leidžia įvairiems kanalams, įskaitant kibernetinius nusikaltėlius, greitai surinkti auditoriją.“
Problemą aptarė ir Marmuro universiteto Komunikacijos fakulteto Vizualios komunikacijos dizaino katedros vedėjas ir informacinių technologijų ekspertas prof. Dr. A. M. Kırık. Jis akcentavo, kad paskelbtų duomenų buvo nepaprastai daug ir kad reikėtų atkreipti dėmesį į kai kuriuos svarbius momentus.
„Telegram“ yra žinoma dėl privatumo ir saugos funkcijų, kurias ji teikia savo vartotojams. Nors šios funkcijos apsaugo vartotojų privatumą, jos taip pat atkreipia piktybiškų žmonių ir kibernetinių sukčių dėmesį. Todėl nenuostabu, kad „Telegram“ tapo patrauklia platforma tokiai veiklai, – akcentavo specialistas. - Tačiau to nepakanka, kad būtų galima kaltinti vien „Telegram“. Kitos socialinės žiniasklaidos ir pranešimų siuntimo programos susiduria su panašiomis grėsmėmis. Svarbu tai, kad vartotojai ir platformos administratoriai padidintų savo saugumo priemones, žinodami apie tokias grėsmes.“
„Telegram“ pavojai: sukčiavimo metodai ir vartotojų apsaugos priemonės
Kalbėdamas apie nesąžiningą veiklą „Telegram“, A. M. Kırık išskyrė dar kelis momentus.
„Svarbiausias iš jų yra vagystė sukčiaujant. Šiuo atveju sukčiai fiksuoja vartotojų asmeninę informaciją, slaptažodžius ar finansinę informaciją siųsdami netikras žinutes ar nuorodas. Be to, tai yra platforma, kurioje dažnai pasitaiko sukčiavimo investiciniais ir kriptovaliutų klausimais. Sukčiai renka pinigus iš vartotojų, siūlydami netikras investavimo galimybes, žadėdami didelę grąžą. Be to, suklastotų produktų ar paslaugų pardavimas taip pat labai paplitęs. Sukčiai skelbia netikrus skelbimus apie ypač populiarius ir paklausius produktus, – patikslino ekspertas. - Deja, tiesa ir tai, kad tokiose platformose kaip „Telegram“ lengvai vyksta ginklų pardavimas. „Telegram“ tapo patrauklia terpe tokiai nelegaliai veiklai, nes suteikia vartotojams anonimiškumą ir privatumą, kadangi labai lengva nuslėpti savo tapatybę. Tie, kurie parduoda ginklus, su pirkėjais dažniausiai susitinka uždarose grupės ar privačiuose pokalbiuose. Dėl šios padėties plinta nekontroliuojama nelegali prekyba ginklais, o visuomenėje didėja nesaugumas ir nusikalstamumas.“
Nurodydamas, kad daugelio vartotojų tapatybės informacija parduodama ir „Telegram“, A. M. Kırık įspėjo būti atsargiems.
„Asmeninė informacija, gauta sukčiaujant, paprastai siūloma kaip duomenų bazės, kuriose yra tapatybės duomenys. Ši informacija gali būti naudojama siekiant sukurti netikrą tapatybę, sukčiaujant bankuose ir atliekant kitus tapatybės vagystės veiksmus. Jei asmeninė informacija pateks į piktavalių rankas, aukoms tai gali sukelti ilgalaikių finansinių ir asmeninių problemų“, – patikslino jis. - Naudojant šią informaciją galima imti paskolas, prisijungti prie banko sąskaitų ar atlikti įvairią nesąžiningą veiklą. Aukos gali patirti finansinių nuostolių ir susidurti su ilgalaikėmis teisinėmis problemomis. Tokie pavojai kelia rimtą grėsmę „Telegram“ vartotojų saugumui. Siekdami užkirsti kelią neteisėtai prekybai, pvz., ginklais ir tapatybės informacija, vartotojai turi būti atsargūs, o platformos turi nustatyti griežtesnius kontrolės mechanizmus.“
Profesorius neslėpė, kad nusikaltėlių auka gali tapti bet kuris vartotojas.
„Taip, būdami šiuose kanaluose galime tapti kai kurių nusikalstamų organizacijų partneriais, net ir netyčia. Buvimas „Telegram“ kanaluose gali padidinti šią riziką. „Ypač dalyvavimas kanaluose, kuriuose veikia nusikalstamos organizacijos arba dalijamasi nelegaliu turiniu, gali nesąmoningai įtraukti vartotojus į tokią veiklą“, – pabrėžė jis. – Siekiant to išvengti, svarbu apsaugoti savo paskyras stipriais ir unikaliais slaptažodžiais. Dviejų veiksnių autentifikavimo įjungimas gali padidinti saugumą. Svarbu nespausti nežinomų ar įtartinų nuorodų ir būti atsargiems dėl pranešimų iš netikrų ar apgaulingų paskyrų. Be to, svarbu būti atsargiems dalinantis asmenine informacija ir žinoti apie socialinės inžinerijos atakas. Naudotojų saugumui taip pat labai svarbu reguliariai tikrinti platformų saugos nustatymus ir laiku atlikti saugos atnaujinimus“.
Kaip apsisaugoti nuo kibernetinių sukčių: Lietuvos bankų asociacijos patarimai ir rekomendacijos
Kibernetiniai nusikaltėliai nuolat ieško būdų, kaip užsidirbti pinigų jūsų sąskaita. Asmenys ir organizacijos dažnai kenčia nuo sukčiavimo, susijusio su įvairiomis socialinės inžinerijos technikomis, kai reikalinga informacija išgaunama ne įsilaužiant į sistemą, o tiesiogiai iš asmens.[2]
Apžvelgiami sukčiavimo atvejai yra tipiniai pavyzdžiai, atskleidžiantys, kaip lengvai kibernetiniai užpuolikai gali manipuliuoti žmonių psichologija ir suvokimu. Čia pateikiami patarimai yra skirti padėti jums apsisaugoti. Sąmoningumas yra jūsų geriausia gynyba!
Bendri patarimai:
Reguliariai tikrinkite savo paskyras internete.
Reguliariai tikrinkite savo banko sąskaitą ir praneškite savo bankui apie bet kokius galimai joje atliktus įtartinus veiksmus.
Atlikite mokėjimus internetu tik saugiose svetainėse (patikrinkite, ar adreso juostoje yra spynelės ženklas ir „https“) ir naudodamiesi tik saugiu ryšiu (rinkitės mobilųjį tinklą vietoje viešųjų belaidžių tinklų).
Jūsų bankas niekuomet telefonu ar el. paštu neprašys konfidencialios informacijos, pvz., Jūsų interneto paskyros prisijungimo duomenų.
Jei pasiūlymas skamba pernelyg gerai, kad būtų tiesa, tai beveik visada yra sukčiavimas.
Saugokite savo asmeninę informaciją.
Būkite labai atsargūs, bendrindami asmeninę informaciją socialinių tinklų svetainėse. Sukčiai gali naudoti jūsų informaciją ir nuotraukas, kad suklastotų tapatybę arba apgautų jus.
Jei manote, kad perdavėte savo sąskaitos duomenis nusikaltėliui, nedelsdami susisiekite su savo banku.
Visada praneškite policijai apie bet kokį įtariamą sukčiavimą, net jei netapote jo auka.
Jeigu visgi tapote sukčių auka, nedelsiant apie tai praneškite Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui.
