<h2>Pavasarį pasitinkame Kaziuko mugėje</h2>
<p>Kazimierinės, „kermošius“, Kaziukas. Arba paprastai – tiesiog Kaziuko mugė: ši šventė kasmet pasitinka mus, lietuvius, bei mūsų miestų ir miestelių svečius patį pirmąjį kovo savaitgalį. Šiais metais, pavasarinė mugė prasideda kovo 4-ąją, penktadienį ir sutampa su Šv. Kazimiero diena[1].</p>
<p>Kadangi šiuo metu daugeliui gerą nuotaiką bei pavasario nuojautą temdo karo Ukrainoje įvykiai ir atgarsiai, įprastinė Kaziuko mugės atmosfera gali stokoti tipinio triukšmingumo. Vis tik bent jau didžiosios Vilniaus mugės organizatoriai bei prekeiviai planuoja pagerbti drąsiai kovojančius ukrainiečius.</p>
<p>Be to, nerimastingas nuotaikas ir mums patiems naudinga bent minutę kitą nuvyti bei pasidžiaugti tuo, kuo galime: gardžiu maistu, dailiais rankdarbiais, liaudies muzika bei laisve. Juk Kaziuko mugė per savo ilgą šventės gyvavimo istoriją taip pat jau matė ne vieną sudėtingą laikotarpį ir yra bene seniausia Vilniaus šventė, skaičiuojanti jau daugiau nei kelis šimtus metų.</p>
<p>Iš tiesų Kaziuko mugė yra tikras lietuviškumo simbolis. Tai vienas iš tų tautinio palikimo elementų, kurie puikiai įsiliejo į modernaus, urbanistinio gyvenimo tėkmę. Juk pirmojo pavasario savaitgalio dienomis praeiti pro Kaziuko mugės prekystalius taip pat įdomu dabar kaip ir prieš šimtą ar daugiau metų. Ši pramoga bei šventiška nuotaika tapo kone nemirtingos. Taigi, sugrįžkime į pačią šventės pradžią. Kokia jos istorija ir be ko prekeiviai bei mugės svečiai neįsivaizduoja tipinės Kaziuko mugės?</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kaziuko-muge-2022-moliniai-indai-foto-vente-viteikaite-0101.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nuo bažnytinių atlaidų, iki vienos didžiausių švenčių sostinėje</h2>
<p>Kai miestus ir miestelius užplūsta įvairiausi amatininkai, galime pasijusti it laiku grįžę į praeitį. Labai smagu stebėti žmones, pasineriančius į savo amatą, parodančius savo hobius bei talentus bei tiesiog įsitraukusius į kitokios, senosios Lietuvos kultūrą ir tradicijas. Ne mažiau įdomu stebėti ir pirkėjus, ieškančius kažko įdomaus ar tiesiog linksmai leidžiančius laiką.</p>
<p>Verta prisiminti, kad ši sena prekybos tradicija prasidėjo ne nuo paskatinimo amatininkus atskleisti savo hobius, ar nuo jų siekio užsidirbti. Kaziuko mugė visų pirma yra glaudžiai susijusi su krikščionybe, tiksliau – su šventojo Kazimiero kultu, o šventasis Kazimieras yra Lietuvos globėjas.</p>
<p>Šaltinių duomenimis, 1602-aisiais popiežius Klemensas VIII oficialiai paskelbė Kazimierą Lenkijos ir Lietuvos šventuoju[2].</p>
<p>Vėliau popiežius Povilas paskelbė šv. Kazimierą visos Katalikų bažnyčios šventuoju, o Urbonas VIII 1636-aisiais paskelbė šv. Kazimierą Lietuvos globėju. Manoma, kad būtent tais metais ir gimė Kaziuko mugės tradicija.</p>
<p>Per šv. Kazimierą daugybė žmonių iš kaimų ir vienkiemių atskubėdavo į miestelių centrus, nes bažnyčioje vykdavo atlaidai, kurie kartais dar būdavo vadinami „kermošiumi“. Žinoma, po bažnytinių apeigų norėdavosi ir su seniai matytais draugais pabendrauti, ir ko nors užkąsti, ir pasilinksminti. Kadangi buvo toks poreikis, tai pastebėję prekeiviai būtent šią dieną atvykdavo į miestus su savuoju prekybiniu kraičiu. Ilgainiui, po šv. Kazimiero atlaidų, bent jau Vilniuje, kasmet vykdavo gana nemažas „jomarkas“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kaziuko-muge-2022-foto-vente-viteikaite-0102.jpg" alt="" /></p>
<p>Tai ir buvo tikrosios dabartinės Kaziuko mugės pradžia bei užuomazga. Šventei įtakos visuomet turėjo ir aplinkos veiksniai – tai blogas oras, tai karas, tai kokios kitos aplinkybės, tačiau nepaisant visko, bėgant metams ji tik plėtėsi, žmonės apie ją nepamiršo. Kasmet mugėse dalyvaudavo ne tik vietiniai miestelėnai, tačiau ir amatininkai bei pirkliai iš visos Lietuvos ar net dar toliau. Kaip rodo archyvai, kartais į mugę Vilniuje suvažiuodavo per 2400 valstiečių vežimų, o prekybininkai užstatydavo visą Neries krantinę nuo Žaliojo tilto iki Žvėryno[3].</p>
<p>Vėliau Kaziuko mugės šventę buvo nutraukę karai, tačiau po to visuomet tradicija atgydavo.</p>
<p>Metai bėga, laikai keičiasi, bet pirmąjį kovo laisvadienį minios žmonių visuomet suplūsta į didžiąją Lietuvos Kaziuko mugę sostinėje arba užsuka į savo miesteliuose bei kaimeliuose tądien prekybininkų išrikiuotas palapines.</p>
<p>Kaziuko mugės rengiamos ir mokyklose bei darželiuose, o jau daugybę metų vienu pagrindiniu šio renginio akcentu yra meduolis „Kaziuko širdis“ bei pavasarinės verbos, kurios yra priskiriamos prie Lietuvos smulkiojo liaudies meno kūrinių.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kaziuko-muge-2022-meduoliai-foto-vente-viteikaite-0101.jpg" alt="" /></p>
<h2>Šie metai turėtų nustebinti naujų autorių gausa</h2>
<p>Šiais metais sostinėje Kaziuko mugė vyks kovo 4-6 dienomis. Nors šie metai turėtų būti ypatingi, mat šventė grįžta po metų pertraukos, kai pernai renginys buvo atšauktas dėl koronaviruso pandemijos, ne vieno šventės dalyvio ar lankytojo mintys bus su Ukraina. Dėl to mugėje bus aukojamos lėšos šiai šaliai, Vinco Kudirkos aikštėje bus rengiami amatininkų darbų aukcionai, o surinkti pinigai bus pervedami vienam iš paramos Ukrainai fondų. Šventėje turėtų nestigti ir Ukrainos atributikos bei kitų palaikymo ženklų[4].</p>
<p>Šventės organizatoriai teigia, kad šiais metais mugėje bus didžiulis skaičius unikaliais produktais prekiaujančiųjų: pandemija juk atskleidė ne vieno talentą menui ir kitiems dirbiniams. Lankytojai galės skrandžius pasotinti lietuviškais valgiais ar saldėsiais, nusipirkti išskirtinio dizaino aksesuarų ar rūbų, o gal ir mielų smulkmenų namams. Vyks ir tradicinė sendaikčių prekyba.</p>
<p>Kitų Lietuvos miestų ir miestelių gyventojai taip pat neturėtų jaustis atskirti ir gali planuoti apsilankymus netoli jų gyvenamųjų vietų organizuojamose Kaziuko mugėse. Nors kaimelių ar miestelių mugėse prekeivių galbūt tiek ir neatvyksta kiek į didmiesčių muges, bet ir ten atrasti kažką itin įdomaus ir unikalaus tikrai gali pavykti.</p>
