Kazachstanas – tai fotografų rojus ir neatrastas lobis keliautojams

Lietuvaitės J. Grumuldytės širdyje dega aistra kelionėms

Lietuvė Jurgita Grumuldytė savęs patyrusia keliautoja nevadina, tačiau bičiuliai jai klijuoja užkietėjusios keliauninkės etiketę. Moteris apkeliavo didelę dalį Europos, bet ilgainiui nusprendė rinktis tolimesnes kryptis – keliavo po Australiją, o dabar jos širdį patraukė Centrinė Azija.

„Panorau apkeliauti 15 buvusių Sovietų Sąjungos šalių. Kazachstanas jau buvo 12-ta aplankyta šalis, dar liko trys“, – juokaudama kalbėjo pašnekovė ir su portalo 77.lt skaitytojais sutiko pasidalinti vienos iš paskutinių savo kelionių įspūdžiais.

Kazachstanas arba Kazachija – tai valstybė Vidurinėje Azijoje. Šiaurėje ir vakaruose ji ribojasi su Rusija, rytuose – su Kinija, pietryčiuose – su Kirgizija, pietuose – su Uzbekija, o pietvakariuose – su Turkmėnija. Vakarinį Kazachstano krantą skalauja Kaspijos jūra. Šalies sostinė yra Astana – tai antrasis pagal dydį šalies miestas.

Keliautoja Jurgita universitete studijavo geografiją, ir nors dabar dirba administracinį darbą vienoje farmacijos kampanijoje, moters širdyje nuolat dega aistra kelionėms.

„Kelionės – tai nauji įspūdžiai ir patirtys. Keliauju, kai tik turiu galimybę, bet vieną ilgesnę – dviejų arba trijų savaičių – kelionę į tolimesnes šalis stengiuosi sau būtinai padovanoti kartą per metus“, – apie meilę kelionėms kalbėjo moteris.

Kazachstanas – devinta pagal užimamą plotą pasaulio šalis (2 725 tūkst. km2), o gyvena čia daugiau nei 19 milijonų gyventojų.

Pašnekovės teigimu, šioje šalyje atstumai pakankamai dideli, todėl keliautojams reikėtų tai įvertinti bei drąsiai rinktis oro transporto priemones.

„Skrydžių bilietai nėra pernelyg brangūs. Nors mes nuo Almatos iki Astanos važiavome greituoju traukiniu, tai mums truko 16 valandų, kai tuo tarpu lėktuvu tikslą būtume pasiekę per kelias valandas“, – kelionės prisiminimais dalijosi moteris.

Kazachstanas – tai šalis, kurią verta pamatyti

Nors ši šalis nėra itin populiari tarp turistų, tačiau pasak Jurgitos, ją pamatyti tikrai verta. Galbūt daug kam atrodo, kad Kazachstanas nėra saugi vietovė svetimšaliams, tačiau pašnekovė tikino, kad jai neteko patirti pavojaus ar nesaugumo jausmo. Keliaujant į Kazachstaną nereikia vizų ar kažkokių deklaracijų, svarbu nepamiršti asmens tapatybę patvirtinančio paso, ir sveikatos draudimo.

„Internete skaičiau, kad Kazachtane gali būti nesaugu ir pan. Bet, kaip mums pasakojo vietos gidas, internete skelbiama daug netiesos ir negatyvios informacijos. Po kelionės aš apie apie šią šalį negalėčiau pasakyti nė vieno neigiamo žodžio. Mes bandėme užsisakyti viešbutį per booking.com, tačiau mums rezervacijos nepatvirtino. Todėl nuvykus į vietą viešbučio administratorė mums daug padėjo. Sakydama, kad mes iš toli atvažiavome, skambino ir ieškojo kur mes galėtume apsistoti. Per šalį keliaujant automobiliu mus stabdė policija, bet palinkėjo gero kelio ir važiavome toliau. Nebuvo jokių neaiškių situacijų ar priežasčių dėl ko galėtume nerimauti“, – kalbėjo pašnekovė.

Moteris atviravo, kad ruošiantis į ilgesnės trukmės keliones sunku rasti bendrakeleivių norinčių į kelionę vykti kartu. Vieniems netinka kelionės laikas, kitiems sąlygos ir pan. Todėl į Kazachstaną Jurgita ryžosi keliauti viena.

„Čia mano viena pirmųjų kelionių, kai keliavau viena. Aplankiau Almatos, Aktau miestus, Mangystau sritį, kur mane sužavėjo neapsakomas gamtos grožis. Taip pat buvau Atlyn-Emelio nacionaliniame parke, Šaryno kanjone, kurio ilgis 154 km, gylis 150–300 m. Turistų lankomiausia jo dalis yra vadinamasis „Pilių Slėnis“, kur kanjono ilgis siekia 2 km, o plotis yra 20-80 m. Taip pat buvome prie Kolsai ir Kaindi ežerų“, – įspūdžiais dalijosi keliautoja.

J. Grumuldytė keliaudama Kazachstane beveik nesutiko žmonių

Keliaudama po svečią šalį lietuvė nesutiko daug žmonių, net kelionės nuotraukose neužfiksavo nė vieno vietinio žmogaus. Tai, anot jos, nustebino netgi daugelį mėgstančių keliauti jos draugų.

„Tos šalies teritorija didžiulė, o gyventojų ten mažai. Net mieste fotografuojant pastatus ar gražias gamtos vietas žmonės į kadrą nepatenka, kaip dažnai būna keliaujant po kitas šalis. Ta šalis yra tikras rojus fotografams“, – pastebėjimais dalijosi Jurgita.

Gyventojų tankis šalyje tik apie 7 žmones viename kvadratiniame kilometre, todėl nenuostabu, kad sutikti ten vietinį ne taip dažnai pasiseka.

Vos įžengus į Kazachstano valstybės žemę Jurgitą labiausiai sužavėjo teritorijos dydis ir gamta, vietovės reljefas, plytinti dykuma aplink Aktau oro uosto teritoriją.

„Ten nėra žalumos ir tai nėra priimtina mūsų akiai, bet ypatingai žavi. Žmonės su kuriais susitikome keliaudami po tą šalį sakė, kad Kazachstane gerokai gražiau nei JAV. Vietos žmonės vasarą išsikelia gyventi į jurtas, ten aplinkui gano, augina avis ir arklius. Teko matyti jų jurtas kalnuose, bet pas vietinius į svečius neužsukau“, – atviravo pašnekovė.

Keliautoja nepajuto didelių kultūrinių skirtumų, nepamatė kitoniško vietos žmonių gyvenimo būdo. Anot Jurgitos, Kazachstano miestai yra europietiški, o be to ir kelionės prioritetu buvo gamta, jos grožis, todėl žmonių sutikti moteriai daug neteko.

Tradicinis patiekalas iš arklienos

Lankydamasi maitinimo įstaigose Jurgita ragavo ir vietinės virtuvės patiekalų.

Įspūdį lietuvei paliko nacionaliniu patiekalu laikomas – bešbarmak. Tai tradicinis rankomis valgomas kazachų patiekalas – plonos tešlos makaronai ir mėsos (arklienos arba avienos) gabaliukai su troškintais svogūnais.

„Išvertus iš kazachų kalbos šis patiekalas reiškia „penki pirštai“ – tokį pavadinimą įgavo todėl, kad yra valgomas tiesiog rankomis, nors aš jį valgiau su peiliu ir šakute. Bešbarmak gaminamas iš aštriame sultinyje virtos avienos arba arklienos bei kočiotos tešlos gabalėlių, o viskas gardinama svogūnų padažu. Buvo keista valgyti arklieną, bet pabandyti buvo tikrai verta. Bet daugiausiai kelionėje valgiau avienos šašlykus, nes avieną mėgstu“, – pasakojo Jurgita.

Pašnekovė teigė, kad keliaujant ilgiau nei savaitę po šalis, kuriose vietos virtuvių patiekalai skiriasi nuo mums įprastų, derėtų nevengti išgerti bent 50 gramų degtinės, mat stiprus alkoholis padeda virškinimo sistemai bei dezinfekuoja žarnyną.

Penkios dienos Kazachstane be dušo ir tualeto

Kaip ir kiekviena kelionė, taip ir ši moters gyvenime tapo įsimintinu nuotykiu, kuris prisiminimuose išliks ilgam.

„Įdomiausias nuotykis buvo, kai mes išvažiavę į penkių dienų turą per tas dienas nesutikome nė vieno žmogaus. Ten nėra infrastruktūros, teko važiuoti bekele. 100 kilometrų važiavome apie penkias valandas. Vairuotojas, kuris mus vežė, buvo ir gidas, ir maistą mums gamino. Keliavome automobiliu, miegojome palapinėse, gyvenome be jokių patogumų. Buvo nemenkas iššūkis tiek laiko išbūti nesiprausus ir net gamtinius reikalus atlikti nešantis kastuvėlį. Plaukus rankomis jau buvo nemalonu paliesti, jie buvo pilni dykumos dulkių, nors žinojau, kad be dušo teks gyventi dar kelias dienas. Jei mėgsti nuotykius ir nori pamatyti kitokį pasaulį – Kazachstanas tikrai yra ta šalis. Labiausiai rekomenduočiau aplankyti Mangystau pusiasalį, nes iš čia aš parsivežiau didžiausią kraitį įspūdžių“, – įspūdžiais patirtais keliaujant po Kazachstaną dalijosi moteris ir kvietė drąsiai leistis į keliones bei patirti nepamirštamų įspūdžių.