<h2>Bodo miesto iniciatyvos įkvėpė ir kauniečius</h2>
<p>Dabar populiaru kalbėti apie išmaniuosius ateities miestus. Dažniausiai šis terminas vartojamas diskusijose apie technologijomis, inovacijomis bei dirbtiniu intelektu grįstą urbanizaciją. Vis tik, išmanieji miestai nėra tik futuristinis įvaizdis, bet ir realus konceptas, apimantis visuomenei aktualias veiklos sritis.</p>
<p>Dalis tyrėjų, kalbėdami apie išmaniuosius miestus išskiria anaiptol ne technologijų įtaką, bet pakitusią savivaldą. Tyrėjai pažymi, kad ateities miestai bus kitokie 6 skirtingais aspektais: ekonomika, mobilumu, aplinka, visuomene, gyvenimo kokybe ir vietos savivalda[1].</p>
<p>Daugybė pastaruoju metu atliekamų studijų pateikia panašias išvadas: ateityje, miestai turės kisti, o pokyčių varomąją jėga turi būti atrastas dialogas tarp vietos gyventojų ir sprendimų priėmėjų. Interaktyvus diskusijų procesas turėtų atspindėti tai, ko nori vietos bendruomenės.</p>
<p>Tokia praktika jau yra taikoma ir laikoma efektyvia Norvegijos Bodo, Bergeno bei Trondheimo miestuose. Miestų gyventojai turi savo balsą, sprendžiant visai bendruomenei aktualius klausimus, buriasi į iniciatyvas, siūlo savas idėjas. Pavyzdžiui, Bodo mieste ypač sveikintinu sprendimu laikomas senojo oro uosto iškėlimas ir pasiryžimas senojoje teritorijoje įkurti ir naują miesto rajoną.</p>
<p>Šio projekto epicentre atsidūrė ne kas kitas, bet Bodo gyventojai. Neformalus gyventojų ir vietos valdžios bendradarbiavimas leidžia užtikrinti, kad piliečių balsas, norai ir problemos būtų išgirsti. Tuo tarpu vietiniai gali kontroliuot savivaldos darbą, o prireikus, kai kuriuos projektus sustabdyti.</p>
<p>Šio miesto veiklos principus stebi ir seka ne viena kita bendruomenė, o tarp jų ir Kauno Žemųjų Šančių gyventojai. Čia žmonės jau kuris laikas garsėja aktyvumu, saviraiška ir aktyviu visuomeniniu įsitraukimu į savivaldą. Anksčiau buvę žinomi kaip nesaugūs ir apleisti, šiandien Žemieji Šančiai niekuo nenusileidžia didžiausiuose Europos miestuose atrandamoms ir vertinamoms alternatyvioms miesto bendruomenės.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/egidijus-bielskis-0hunfyyyrq4-unsplash.jpg" alt="Šančiai" /></p>
<h2>Visuomeninis įsitraukimas, saugumas ir menas sugrįžo į Šančius</h2>
<p>Šiandien Žemieji Šančiai jau neprimena to vaizdinio, kurį prieš gerus 10 ar daugiau metų daugelis pamatydavo savo vaizduotėje, vos išgirdus rajono pavadinimą. Gatvės tvarkomos, apleisti namai prikelti naujam gyvenimui, įkurtos naujos laisvalaikio erdvės, mikrorajoną pamėgo ir menininkai, įsikūrę čia savo dirbtuves.</p>
<p>Dabar Žemieji Šančiai primena garsųjį Vilniaus Užupį, kur taip pat galioja savos taisyklės ir gyvenimo ritmas. Tiesa, kinta ne tik Žemieji Šančiai ar jų gyventojų požiūris, bet ir pats miestas. Kaunui tvarkantis bei augant, su juo auga ir jo žmonės, nesvarbu kur gyventų: Šančiuose, Aleksote ar Vilijampolėje.</p>
<p>Juk mikrorajonai atspindi ir miesto, ir visos šalies išgyvenimus. Kai Kaune vyravo nusikalstamumas ir netvarka, Žemieji Šančiai taip pat turėjo blogą reputaciją. Dabar, Kaunui vis labiau atrandant savo tikrąjį veidą bei giliai užslėptą kultūrą, kinta ir bendruomenė. Kaip teigia pati Žemųjų Šančių bendruomenės lyderė Vita Gelūnienė, kiekvienu periodu Žemieji Šančiai išgyveno tai, ką išgyveno miestas ir visa Lietuva. Tai yra rajonas, kuriame labai ryškiai atsiskleidžia visi istoriniai periodai[2].</p>
<p>Istorijoje buvo ir džiugių akimirkų, ir tragiškų įvykių, tačiau visi jie riša ir jungia vietos bendruomenę, išskiria šią vietą iš kitų miesto rajonų. Problemos ir negandos, vietos gyventojus sujungia ne mažiau nei džiaugsmai, o apie tai signalizuoja ir bendruomenės įsikūrimas bei aktyviojo laikotarpio pradžia.</p>
<p>Anot V. Gelūnienės, Žemųjų Šančių bendruomenė susikūrė 2014-aisiais metais, o šį įvykį paskatino apleisto Kopūstų lauko sutvarkymas. Pamačius kiek daug gali susitelkusi bendruomenė, nuspręsta siekti vis aukštesnių tikslų ir rajono pilietinio aktyvumo.</p>
<p>Taip gimė ir kasmetinis rajono paminėjimas Šančinės, ir bendruomenės operos kūrimas. Svarbiausia, jog tokie renginiai netapo pavieniais įvykiais, žmones sukvietusiais vos kartą. Tai tęstiniai projektai, kasmet pritraukiantys vis daugiau žmonių, tiek talentingų menininkų ar kūrybininkų, tiek eilinių Šančių gyventojų, norinčių keisti savo rajoną.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/linas-drulia-so3jadr00qy-unsplash.jpg" alt="Šančiai" /></p>
<h2>Aktyvumas padeda skinti saldžius pergalės vaisius</h2>
<p>Bendruomenės įtrauktis nelieka nepastebėta. Dar 2020-ais Šančiai pasiekė svarbią pergalę: bendradarbiaujant su užsienio partneriais, buvo inicijuojamas projektas, kuriuo bus siekiama išgryninti rajono urbanistinę idėją ir pagal ją paruošti teritorijos planavimo dokumentą, kuris būtų įteiktas savivaldybei. Tai pirmas atvejis šalyje, kai tokį dokumentą kuria pati bendruomenė[3].</p>
<p>Projektas, pavadinimu „Genius loci: urbanizacija ir pilietinė bendruomenė“ vyksta 2020-2023 metų laikotarpyje. Visą šį periodą bendruomenė aktyviai dirbs siekiant sukurti rajono urbanistinę ir architektūrinę viziją. Visame procese dalyvaus tiek Šančių gyventojai, tiek ir partneriai iš Oslo bendruomenių asociacijos, jau anksčiau aptarto Bodo miesto savivaldybės, Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto[4].</p>
<p>Tiesa, tai toli gražu ne visos bendruomenės veiklos. Gyventojai atidžiai stebi miesto urbanizaciją ir prieštarauja čia planuojamiems statyti naujiems daugiabučių rajonams, dėl kurių ateities jau ne vienerius metus vyksta dialogas su savivaldybe. Be to, siekiama ir išsaugoti istorinį bei kultūrinį paveldą: „Taikos“ kino teatro vietą, Janinos Degutytės, Kosto Smorigino, kitų kūrėjų namus, Šančių sinagogą.</p>
