Kilus gaisrui „Žalvaryje“, tarša padidėjo dar labiau, ir ne tik Kaune
Aplinkos apsaugos agentūros vakar dienos duomenimis, Kaune ir dar dviejuose Lietuvos miestuose – Šiauliuose ir Kėdainiuose – buvo fiksuotas labai aukštas užterštumo lygis kietosiomis dalelėmis. Anot aplinkosaugininkų, tokią padėtį lemia besitęsiantys sausi orai ir kaitra, nes jie nėra palankūs teršalams išsisklaidyti, šie kaupiasi aplinkos ore. Be to, oro kokybės situaciją Kaune dar labiau pablogino vakar vėlai vakare kilęs gaisras Kauno atliekų tvarkymo įmonėje „Žalvaris“. Tai jau ne pirmas tokio masto gaisras per pastaruosius kelerius metus. Ir, rodos, tokiems gaisrams lemta kilti ir ateityje, nes, kaip rodo praktika, po vieno didžiausių 2019 m. Alytuje kilusių gaisrų nepriklausomoje šalies istorijoje, iš klaidų ar blogų patirčių nei institucijos, nei verslininkai nepasimoko, jų kilimo neužkardo ir leidžia toliau teršti gamtą bei mus nuodyti.
Lygiai taip pat nurimo ir pasimiršo „Grigeo Klaipėda“ skandalas, po kurio jau tikriausiai kiek labiau atsipūtė ir įmonės, leidžiančios nuotekų teršalus į vandens telkinius, nors šio skandalo atomazgos laukiama dar tik rugsėjį.
Vakar į „Žalvario“ įmonėje kilusio gaisro įvykio vietą buvo iškviesti Aplinkos apsaugos Agentūros (AAA) laboratorijos specialistai. Jie ėmė aplinkos oro ėminius (pavėjinėje ir priešvėjinėje pusėje nuo gaisro židinio), lakiųjų organinių junginių tyrimams atlikti. Taip pat buvo imti nuotekų ir paviršinio vandens ėminiai taršai nustatyti.
Įvykio vietoje dirbo mobili oro kokybės matavimo stotis. Vykdomas aplinkos oro teršalų sklaidos modeliavimas.
Kietųjų dalelių teršalų koncentracijos ore netoli gaisro židinio buvo padidėjusios[1].
Aitrūs dūmai buvo juntami daugelyje Kauno rajonų.
Degė ir pavojingomis atliekomis laikomi teršalai
Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkosaugos technologijos katedros vadovės Violetos Kaunelienės teigimu, į orą galėjo išsiskirti ypatingai pavojingi teršalai.
Gaisras kilo bendrovės „Žalvaris“ patalpose, kuriose buvo laikomos popieriaus, polietileno atliekos bei alyvų talpos, o gyventojai girdėjo sprogimus. Veikiausiai, sproginėjo šios alyvų talpos. Panaudotos, atidirbusios alyvos ar tepalai priskiriami pavojingosioms atliekoms.
Tarša greit neišsisklaidys net ir užgesinus gaisrą
„Bet koks gaisras teršia atmosferą, tačiau degant alyvoms, į orą išsiskiria ypatingai daug pavojingų teršalų, tad gyventojams tikrai būtina kuo mažiau būti lauke ir užsidaryti langus. Net ir visiškai užgesinus gaisrą, tarša greitai neišsisklaidys, nes atmosferos sąlygos tam nėra palankios – artimiausiu metu lietaus neprognozuojama, pūs labai silpnas vėjas.
Tai didelis taršos židinys. Dalis alyvų bei užteršto gesinimo vandens tikrai bus patekę į nuotekų sistemą. Šiuo atveju, labai svarbu įsitikinti, ar alyvos ir tepalai nenutekėjo į gruntą, kur gali pasiekti gruntinius vandenis, tačiau tam reikalingi papildomi tyrimai“, – KTU pranešime teigia V. Kaunelienė[2].
Dėl gaisro „Žalvaryje“ pradėjo ikiteisminį tyrimą
Kaip penktadienį pranešta prokuratūros pranešime žiniasklaidai, Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Rimas Bradūnas pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl ketvirtadienį vakare Kauno mieste kilusio gaisro pavojingų atliekų perdirbimo įmonėje „Žalvaris“[8].
Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl taisyklių, reglamentuojančių pavojingų atliekų naudojimą statiniuose, galimo pažeidimo, padarant didelę žalą gamtai. Už tai numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 6 metų.
Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Giedriaus Kadziausko teigimu, aplinkosaugininkai jau pradėjo tyrimą.
„Taip pat svarbu pabrėžti, kad įmonėms, tvarkančioms atliekas, ypač pavojingas, yra skiriamas prioritetinis aplinkosaugininkų dėmesys. Neplaninis UAB „Žalvaris“ veiklavietės patikrinimas buvo pradėtas birželį. Planinį patikrinimą buvome numatę lapkritį. Bet, esant tokiai situacijai, jį pradėjome iškart“, – sakė vadovas[4].
Už pažeidimus – juokingos baudos
Neplaniniai patikrinimai iki įsiplieskiant milžiniškam gaisrui, kuris buvo gesinamas net savaitę, buvo rengiami ir prieš trejus metus Alytuje degusioje padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“.
Tačiau, kaip informavo Aplinkos apsaugos departamento atstovė Ieva Krikštopaitytė, spalį degusiai įmonei dar pavasarį buvo skirta 600 eurų ekonominė sankcija, o atsakingam asmeniui – 300 eurų bauda.
„Už patikrinimo metu nustatytus pažeidimus įmonei taikyta ekonominė sankcija, surašytas įspėjimas bei surašytas protokolas. Įspėjimo metu pateikti nurodymai yra įvykdyti. Taip pat už nustatytus pažeidimus surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir atsakingam asmeniui“, – teigė departamento atstovė[5].
Panaši situacija buvo ir su pavasarį, balandžio mėnesį, vėl Alytuje degusia įmone „Ekobazė“, kuri taip pat buvo sulaukusi patikrinimo ir turėjo susimokėti juokingo dydžio baudą.
Anot „Ekobazės“ vadovų, tuomet įmonei skirta 15 eurų bauda už neišmontuotus ant sienų kabančius nenaudojamus elektros laidus.
Kita patikra buvo numatyta šią gegužę. Aplinkos apsaugos departamentas pernai įmonę tikrino kartą, visos įmonės padaliniuose lankytasi 33 kartus. Šiame padalinyje pažeidimų nenustatyta.
„Visą laiką žiūrima, kaip jie laikosi atliekų tvarkymo reikalavimų, kadangi jie turi taršos leidimą, kaip jie laikosi taršos leidimo sąlygų, šiuo atveju žiūrėsim, kokios atliekos sudegė, kiek jų buvo. Žiūrėsim, ar nebuvo pavojingų pagal faktą“, – jau po kilusio gaisro teigė Aplinkos apsaugos departamento atstovė Ramunė Burzdžiūtė.
Padaryta milžiniška žala, bet tiesioginės gaisro kilimo priežasties nustatyti neįmanoma
Baigus beveik metus trukusį ikiteisminį tyrimą Kauno apylinkės prokuratūroje buvo surengta spaudos konferencija, kurios metu atskleista informacijos apie į teismą perduodamą baudžiamąją bylą dėl didžiulio padangų gaisro Alytaus įmonėje „Ekologistika“. Paskelbta, kad sandėliuotų padangų kiekis įmonėje dvigubai viršijo leistiną normą, o tiesioginės gaisro kilimo priežasties neįmanoma nustatyti.
Šiame tyrime nustatyta 6 mln. eurų valstybei padaryta žala. Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo už daugiau nei 7 mln. eurų.
„Gaisro metu į orą išsiskyrė itin didelis nuodingų medžiagų kiekis ir dėl to Lietuvos aplinkos orui buvo padaryta beveik 6 mln. eurų žala. Be to, trys Alytaus apskrities gyventojai kreipėsi į gydymo įstaigas dėl apsinuodijimo dūmais. Šiems gyventojams buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Gaisro padariniams šalinti iš valstybės rezervo buvo išmokėta kita atskira pinigų sumą – beveik 6 mln. eurų. Dėl to pareigūnai reikš civilinį ieškinį teisme, tad bendra civilinių ieškinių suma gali siekti daugiau nei 12 mln. eurų“, – gaisro žalą reziumavo ikiteisminiam tyrimui vadovavusi bei jį organizavusi Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė[6].
Alytaus ir Kauno merų pozicijos skirtingos
Tokiu sankcijų „efektyvumu“ jau dvejoja net ir pats Alytaus meras Nerijus Cesiulis, kuris tapo 2019-ųjų gaisro gesinimo didvyriu. Anot jo, pramoninių pastatų, keliančių pavojų, kuriuose vykdomos veiklos, mieste nemažai.
„Ar tikrina atsakingos tarnybos taip, kaip turi tikrinti, irgi klausimas. Ir tuos klausimus mes keliam atsakingoms tarnyboms. Nes kaip matome, kažkas kažko nesužiūrėjo ir turėjom didelį gaisrą, nesinorėtų, kad tokie dalykai ateity pasikartotų“, – sakė Nerijus Cesiulis[7].
Tuo metu Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, komentuodamas situaciją po gaisro „Žalvaryje“ regis, džiaugėsi, kad šįkart degė ne jo kepurė ir gilintis į detales jis nė neketina.
„Meras, deja, – ne gaisrininkas, todėl nepulsiu su savo pasiūlymais trukdyti tiems, kurių tiesioginis darbas yra rūpintis tokių gaisrų prevencija Kaune ir visoje Lietuvoje. Tam yra atsakingos institucijos, kurios išsiaiškins priežastis ir imsis veiksmų, kad daugiau tai nepasikartotų. Galiu tik paraginti verslus bei gyventojus rūpestingai tausoti savo turtą, saugoti vieni kitus“, – komentare teigė V. Matijošaitis.
„Per tokius užsitęsusius karščius viskas dega kaip parakas, todėl labai svarbu neprarasti budrumo, o tuo pačiu jau laikas pasirūpinti dūmtraukiais privačiuose namuose prieš artėjantį šildymo sezoną“, – pridūrė meras[8].
„Grigeo Klaipėda” gali grėsti griežtos sankcijos, bet ši sieks susitaikyti su valstybe
Tačiau nustatyti ir įvardinti žalos sumą yra viena, o ją realiai sumokėti yra visai kas kita.
Praktika rodo, kad visada yra galimybė susitarti, apeiti, nesutikti su skirta bauda, ginčytis su teismais ir pan.
Panašiai nutiko ir su „Grigeo Klaipėda“ skandalu, kurį žmonės jau kiek primiršo. Teismai vis dar tebesitęsia, o įmonės vadovai ieško būdų, kaip nemokėti jiems priskaičiuotos didesnės nei 48 mln. eurų žalos atlyginimo gamtai.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorai praėjusių metų rugpjūčio 31 d. priėmė sprendimą baigti ikiteisminį tyrimą dėl AB „Grigeo Klaipėda“ veiksmų, kai įmonės nuotekomis, leidžiamus taršos normatyvus viršijančiomis daugiau kaip 100 kartų, buvo teršiamos Kuršių marios[9].
Po incidento „Grigeo“ prezidentas ir didžiausias savininkas Gintautas Pangonis pažadėjo, kad bendrovė atlygins padarytą žalą. O pasibaigus ikiteisminiam tyrimui Tomas Eikinas, „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius, dar kartą pakartojo, jog atlyginus žalą gamtai, bus pasiekti pagrindiniai šio proceso tikslai ir „Grigeo Klaipėda“ sieks susitaikyti su valstybe bei nutraukti baudžiamąjį procesą kaip galima greičiau.
Vis tik taip lengvai ir paprastai „Grigeo Klaipėda“ vadovai pasiduoti neketina, o generalinis direktorius T. Eikinas teigė, kad įmonė teisinę atsakomybę dėl taršos yra prisiėmusi, tačiau, pasak jo, turi būti išsklaidytos abejonės ir dėl bendrovės poveikio Kuršių marioms.
Balandį Šiaulių apygardos teisme turėjusi prasidėti Kuršių marių taršos byla dėl „Grigeo Klaipėdos“ advokatų prašymų buvo atidėta iki rugsėjo.
Tarp kaltinamųjų yra pagrindinis „Grigeo“ grupės akcininkas Gintautas Pangonis bei „Grigeo Klaipėdos“ vadovas T. Eikinas.
Kaltinimai byloje pareikšti dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų.
G. Pangonis, T. Eikinas ir dar trys ankstesni „Grigeo Klaipėdos“ vadovai kaltinami tuo, kad veikdami organizuotoje grupėje piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai pažeidinėjo aplinkos apsaugos taisykles bei klastojo dokumentus.
Už taršą atsakingiems asmenims gali grėsti iki septynerių metų nelaisvės, o „Grigeo Klaipėdai“ gali būti apribota veikla, įmonė gali būti likviduota, jai gali grėsti iki 5 mln. eurų bauda[10].
Ar milžiniškos baudos realiai atperka žalą gamtai?
Kalbant apie skiriamas milžiniškas baudas už padarytą žalą gamtai, teisininkai įsitikinę, jog institucijoms viešai skelbiant apie pareikštus ypač didelius civilinius ieškinius dėl incidentų, kuriais galėjo būti padaryta žala gamtai, sudėtinga būtų manyti, kad šie skaičiai galėtų atnešti naudos pačiai gamtai.
Tarptautinės bendruomenės požiūriu, tam, kad žala gamtai būtų realiai atlyginta, žalos faktas ir mastas turi būti nustatomi validžiais ir patikimais moksliniais duomenimis, kurie leistų parinkti individualiai pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones bei atstatyti pažeistą gamtos elementą į pradinę būklę.
Pavyzdžiui, tais atvejais, kai aplinkai padaryta žala turi poveikį žmonių sveikatai, ji laikoma didele. O jeigu aplinkai padaryta žala yra mažesnė negu tipinių natūralių svyravimų (pvz., rūšies populiacijos individų skaičiaus svyravimų) daroma žala arba jeigu gamtos išteklius gali per trumpą laiką visiškai atsikurti, žala nelaikoma didele. Tačiau šios aplinkybės negali būti preziumuojamos, jos turi būti tiksliai ir preciziškai nustatomos.
Netinkamo atsakomybės už žalą aplinkai taikymo neigiami padariniai tenka, pirmiausia, gamtai (jos elementui), kadangi realiai, net ir teršėjui sumokėjus tam tikrą sumą pinigų, gamtos elementas nėra atkuriamas[11].
O kai kas tūkstantines baudas moka ir už sugautas žuvis
O kol teisininkai aiškinasi, kaip tinkamai įvertinti žalą gamai ir ją atkurti, galima pateikti pavyzdį, kad net ir už ne vietoje bei ne laiku sužvejotą žuvį, gali tekti susimokėti kone 10 tūkst. eurų baudą.
Prieš dvejus metus Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialistai ir policijos pareigūnai tikrindami, ar Klaipėdos rajone sąžiningai vykdoma žvejyba, nustatė tris vietinius asmenis, kurie lašišines žuvis žvejojo šakėmis.
Vyrai brakonieriavo Veiviržo ichtiologinio draustinio teritorijoje, todėl jiems skirtos triskart didesnės baudos – tris šlakius nelegaliu įrankiu nudūrusiam 30-mečiui teks sumokėti 9 730 eurų baudą, o už vieną neleistinai nudurtą lašišą 29 metų jo kolegai skirta 2 910 eurų bauda[12].
Trečiasis žvejys žuvų neturėjo, jam skirta 60 eurų bauda.
