<h2>Kaunas gražinasi, o kartu atgyja ir bendruomeniškumo dvasia</h2>
<p style="text-align: justify;">Kaunas visuomet buvo tas miestas, kuris garsėjo savo bendruomeniškumo tradicijomis, kurios gali padėti pasijausti lyg mažame, jaukiame regiono miestelyje, o ne šalies didmiestyje. Pastaraisiais metais, miestas sparčiai tvarkėsi išvaizdos prasme: atnaujinami ar nugriaunami seni, bendrą miesto įvaizdį gadinę pastatai, tvarkomos gatvės ir šaligatviai, įrengiamos naujos miesto erdvės.</p>
<p style="text-align: justify;">Tačiau Kaunas gražėja ne tik vizualiai – senieji mikrorajonai, galbūt turėję net prastą ar pavojingos vietos reputaciją atgimsta, atsiranda aktyvių ir bendruomeniškų žmonių, kurie susibūrę stengiasi atgaivinti miesto dalies kultūrinį gyvenimą, įnešti daugiau permainų ir pramogų, sujungti kaimynus ir skatinti draugiškus santykius.</p>
<p style="text-align: justify;">Ne mažiau aktyvūs yra ir naujakuriai – neseniai įkurti, dar tik kuriami miesto mikrorajonai ar atskiros kaimynystės gali džiaugtis ne tik naujomis architektūrinėmis ir rekreacinėmis zonomis, bet ir glaudžiais ryšiais tarp kaimynų, kurie padeda pamatus sėkmingos bendruomenės kūrimui.</p>
<p style="text-align: justify;">Bendruomenių aktyvumą atidžiai stebi bei seka ir pati Kauno miesto bei rajono savivaldybė. Jau ne vienerius metus miesto savivaldybė vykdo programą ,,Iniciatyvos Kaunui‘‘, kuria siūloma nevyriausybines organizacijas ir vietos bendruomenes prisidėti prie miesto problemų sprendimo siūlant įvairias idėjas ir teikiant paraiškas. Įprastai, miesto savivaldybė siūlo 20 tūkst. eurų iniciatyvų plėtojimui.</p>
<p style="text-align: justify;">Kiekvienais metais pastebimas vis didesnis bendruomenių įsitraukimas: prie įvairių programų, idėjų plėtojimo ir renginių prisideda tiek vaikai ar jaunimas, tiek ir šeimos, senjorai, o tai skatina jų toleranciją vieni kitiems, mažina gyventojų tarpusavio susvetimėjimą, stiprina pačios bendruomenės solidarumą, susitelkimą bendriems tikslams ir netgi tradicijų puoselėjimą[1].</p>
<p style="text-align: justify;">Dažniausiai, bendruomenės savo pradėtas programas ir iniciatyvas tęsia ir toliau, plėtoja idėjas, kurios vėliau tampa bendruomenės dalimi – aktyvumo skatinti nebereikia, jis tampa kaimynystės išskirtiniu požiūriu.</p>
<p style="text-align: justify;">Svarbu paminėti ir tai, jog Kauno miestas 2022-aisiais taps Europos kultūros sostine, o tai signalizuoja apie aibę kultūrą, visuomenės lavinimą bei kolektyvizmą skatinančių renginių bei iniciatyvų plėtojimą. ,,Kaunas 2022‘‘ jau nuo 2019-ųjų plėtoja projektą ,,Šiuolaikinės seniūnijos‘‘, kurio tikslas yra stiprinti miesto kultūros sektorių bei vietos, rajono bendruomenių aktyvumą ir įsitraukimą.</p>
<p style="text-align: justify;">Projekto iniciatoriai skatina vietos identitetu paremtus, bendruomenę įtraukiančius meno projektus kartu su bendruomene, kultūros organizacijomis ir kitais partneriais[2].</p>
<p style="text-align: justify;">Nors pirminis projekto uždavinys buvo aktyvumo skatinimas, šiuo metu galima džiaugtis ir didžiuliu miesto gyventojų susidomėjimu, praplėstu požiūriu į meną, miesto mikrorajonų identiteto kūrimą. Anot <em>visikaipvienas.eu</em> informacijos, šiuo metu vyksta tokie kūrybiniai procesai: keramikos dirbtuvės Rokuose, performatyvaus dizaino asociacijos sukurta ekskursija Vilkijoje, kurioje galima išvysti ir grafinį Vilkijos žemėlapį.</p>
<p style="text-align: justify;">Karmėlavoje sukurtas fototyrimas bei paroda, taip pat vyksta įvairūs koncertai, skatinamas verslo įsitraukimas. Garliavos apylinkėse sukurtas Subjektyvus atlasas – leidinys bei paroda, kurie kurti pagal vietinių pasakojimus ir jų surinktas kolekcijas.</p>
<p style="text-align: justify;">Ringauduose pradėta kurti socialinė dokumentika apie tai, kaip kuriasi ir buriasi bendruomenė gyvenvietėje be senų tradicijų, o Linksmakalnyje su užsienio menininkais sukurtas šiuolaikinio šokio spektaklis, kuriame interpretuota vietos istorija, su vaikais ir suaugusiais kartu sukurtas angelų miestas.</p>
<p style="text-align: justify;">Šie ir kiti nauji projektai bus plėtojami iki pat 2022-ųjų, tačiau galima pastebėti, kad ir kiti, neaptarti miesto mikrorajonai nesnaudžia ir neleidžia laiko veltui. Jau aibę metų iš blogos reputacijos šešėlio bandantys išsivaduoti, o gal tik dabar besikuriančios miesto dalys gali priversti pasidžiaugti vėl atkuriamais kaimyniniais ryšiais, jaunų ir vyresnių gyventojų įsitraukimu, aktyvumu bei nuoširdžiu rūpesčiu savo bendruomenės ateitimi.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/misael-silvera-6pd-0knpf2u-unsplash.jpg" alt="Miesto centras" /></p>
<h2>Griaunami stereotipai apie prastos reputacijos rajonus</h2>
<p style="text-align: justify;">Kiekvienas miestas turi prestižinių gyvenamųjų rajonų bei vietų, į kurias sutemus patariama nekelti kojos. Ilgą laiką Žemųjų Šančių mikrorajonas buvo žinomas ne tik kaip ne pats saugiausias, bet ir kaip itin apleista miesto dalis, nors iki centro automobiliu vos kelios minutės kelio.</p>
<p style="text-align: justify;">Vis tik, staiga mikrorajonas tarsi persimainė, pasyvūs gyventojai plačiau atvėrė vieni kitiems duris ir įsisuko į bendruomenės gyvenimą, nestandartiški rajono pastatai tampa įkvėpimu menininkams bei kūrybininkams, o vykdomi socialiniai projektai tik parodo, kiek daug gali pakeisti žmonių neabejingumas ir motyvacija.</p>
<p style="text-align: justify;">Šančiai – Kauno miesto dalis, esanti į pietryčius nuo centrinės geležinkelio stoties. Rajonas įsikūręs dešiniajame Nemuno krante, jame gyvena virš 20 tūkst. žmonių. Šančių pradžia – maždaug 1812 metai, kai Napoleonas persikėlęs per Nemuną čia pastatė karinius įtvirtinimus.</p>
<p style="text-align: justify;">Vėliau Šančiuose įkurtas kareivinių kompleksas, o Rusijos okupacijos laikotarpiu šiame Kauno priemiestyje gyveno netoli stovėjusių fabrikų darbininkai[3]. Rajonas yra padalintas į dvi dalis: Aukštuosius ir Žemuosius Šančius, o didžiausia rajono gatvė – A. Juozapavičiaus prospektas.</p>
<p style="text-align: justify;">Norint suburti Šančių gyventojus ir paskatinti jų bendruomeniškumą, mikrorajone dar 2013-ais buvo organizuotas meninis-socialinis projektas „Draugiška Zona“, kurio tikslas buvo sukurti viešą erdvę ir įtraukti bendruomenę. Tuo metu rajone vyko įvairūs kultūriniai, menininiai bei edukaciniai renginiai, kuriuose dalyvauti galėjo visi norintieji[4].</p>
<p style="text-align: justify;">Tikėtina, kad būtent šis projektas ir paskatino Šančių atbudimą: nors stebuklingas receptas kaip gi į kaimynystes įpūsti kolektyvizmo dvasios nebuvo atrastas, tačiau gyventojai išvydo kaip jų gyvenamoji vieta gali pakisti idėjus bent šiek tiek pastangų.</p>
<p style="text-align: justify;">Iš ties, šiandien Šančiai vienas sparčiausiai besitvarkančių Kauno mikrorajonų, o gyventojų aktyvumas gali tik nustebinti. Apleisti ir apgriuvę pastatai šiandien yra tapę dirbtuvėmis ar gyvenamaisiais būstais, gyventojai gali džiaugtis tvarkinga Nemuno pakrante, nuo pavasario iki vėlyvo rudens mikrorajone vyksta daugybė renginių, rajonas turi net savo šventę – ,,Šančines‘‘.</p>
<p style="text-align: justify;">2020-ais Žemųjų Šančių gyventojai žengė ir kitą svarbų žingsnį – bendradarbiaujant su užsienio partneriais, inicijuotas projektas, kuriuo bus siekiama išgryninti šios Kauno dalies urbanistinę idėją ir pagal ją paruošti teritorijos planavimo dokumentą, kurį ketinama įteikti miesto savivaldybei[5]. Projekto rengėjai tvirtina, kad pirmą kartą Lietuvoje tokį dokumentą kurs pati bendruomenė.</p>
<p style="text-align: justify;">Teigiama, jog projekto metu vyks šviečiamieji ir kūrybiniai renginiai, žemėlapių kūrimo dirbtuvės, vieši rezultatų aptarimai ir diskusijos, bus įgyvendintos bendruomenės narių gebėjimų stiprinimo veiklos. Galima tik numanyti, kad Šančių bendruomenės aktyvumas artimiausiu metu tikrai nesumenks.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/egidijus-bielskis-gbks2w977sq-unsplash.jpg" alt="Menininkai gražina miesto įvaizdį" /></p>
<p style="text-align: justify;">Vis tik, Žemieji Šančiai toli gražu nėra vienintelė aktyvi Kauno miesto ar rajono bendruomenė. Aleksoto mikrorajonas yra vienas seniausių ir didžiausių Kaune, tačiau ilgą laiką apie jį nebuvo girdima ir kalbama, nors vietos bendruomenė yra viena seniausių mieste, įsikūrusi iškart po Petrašiūnų bendruomenės. Iš ties, pastaruosius metus ši Kauno dalis sparčiai tvarkėsi, pastebimi pozityvus architektūriniai pokyčiai, senieji pastatai nugriaunami, sutvarkyta pagrindinė Veiverių gatvė, o vietinė bendruomenė gali pasigirti ne mažesniais pasiekimais.</p>
<p style="text-align: justify;">Dar nuo 2015-ųjų Aleksoto bendruomenė nuolat patenka tarp geriausiųjų ir aktyviausiųjų mieste, o tai gali paaiškinti ir visiems aiškiai matomi, o gyventojams ir jaučiami pokyčiai. Dabar šis rajonas turi savą vėliavą, herbą. Aleksotiškiai aktyvūs ir savivaldoje, turėdama savo atstovus įvairiose komisijose, darbo grupėse savivaldybėje.</p>
<p style="text-align: justify;">Ši bendruomenė nuosekliai sprendžia savo rajono problemas, aktyviai dalyvauja planuojant Aleksoto teritoriją, siūlydama savivaldybei savo priemones, sprendimo būdus, net pasiūlė įkurti miesto bendruomenių centrų asociaciją[6]. Žinoma, ne visas idėjas pavyksta įgyvendinti, tačiau aktyvi veikla gali tapti puikiu pavyzdžiu ir kitoms miesto bei rajono bendruomenėms.</p>
<h2>Naujai kuriami rajonai aktyvumu nenusileidžia senbuviams</h2>
<p style="text-align: justify;">Žinoma, Kaunas sparčiai plečiasi, o senieji mikrorajonai nesugeba sutalpinti visų naujakurių, todėl kuriasi ir naujos gyvenvietės ir kolektyvai, kurie seka vyresniųjų pėdsakais ir aktyviai įsitraukia į bendruomenių veiklas.</p>
<p style="text-align: justify;">Viena tokių sparčiai augančių miesto dalių yra Narsiečių mikrorajonas, kuris dėl naujų, kompaktiškų gyvenamųjų būstų tapo itin patrauklus jaunoms šeimoms. Žvelgiant iš praeities perspektyvos, Narsiečiuose buvo auginami eksperimentiniai sodai, o atkūrus Nepriklausomybę ši miesto dalis buvo paversta privačių namų gyvenamuoju kvartalu[7].</p>
<p style="text-align: justify;">Senieji ir naujieji gyventojai jau ne vienerius metus aktyviai ieškojo bendrystės ir bendruomenės centro įkūrimo galimybės, o 2018-ais tai ir buvo padaryta – įkurta asociacija Narsiečių bendruomenė.</p>
<p style="text-align: justify;">Kaip rašo <em>kaunas.lt,</em> įkurta asociacija siekia puoselėti ir gražinti visuomenines Narsiečių erdves, o 2020-ais bendruomenė dalyvavo projekte „Sporto inventoriaus įsigijimas bendruomenės asmenų įtraukimui į sporto projekto veiklas“, kuris buvo bendrai finansuojamas valstybės Sporto rėmimo fondo lėšomis.</p>
<p style="text-align: justify;">Projektą laimėjus, Narsiečiuose įkurta laisvalaikio zona, kurią puošė vietos asociacija kartu su Fluxus Labas. Taip įrengtas Energijos ratas – Kneipo takelio principu sukurtas basų kojų ratas, kurio skirtingos dalys užpildytos skalda, smėliu, kankorėžiais ir kitokia gamtine medžiaga, o patiems mažiausiems gyventojams bendruomenės dėka pastatytos sūpynės.</p>
<p style="text-align: justify;">Daug teigiamų emocijų sukėlė ir už projekto „Sporto inventoriaus įsigijimas bendruomenės asmenų įtraukimui į sporto projekto veiklas“ lėšas, nupirktas treniruoklis skirtas pilvo ir nugaros raumenų treniravimui.</p>
<p style="text-align: justify;">Kaip atkreipia dėmesį <em>kaunas.lt</em>, visi treniruoklių įtvirtinimo ir įbetonavimo darbai buvo atlikti pačių Narsiečių bendruomenės narių ir jų artimųjų, jie taip pat savarankiškai pasirūpino ir laisvalaikio zonos saugumu – Vyčio Kryžiaus gatvėje pastatyti eismo ženklai, įspėjantys pravažiuojančius vairuotojus apie didesnį žmonių judėjimą.</p>
<p style="text-align: justify;">Galima tik pažymėti, jog bendruomenių aktyvumas neturi nieko bendro su bendruomenių praktikos, veiklos ilgaamžiškumu ar gyventojų demografija. Kiekvienoje gyvenvietėje yra būrys aktyvių ir pokyčių norinčių žmonių, kurie turi puikų idėjų bei motyvacijos kažką keisti. Svarbu atrasti bendraminčių ir sujungus išsiskaidžiusią bendruomenę pajungti gyventojus nedvejoti imtis permainų ir įsitraukti į savo kaimynysčių veiklą. </p>
