<h2>Lūžio taškai yra pražūtingi žmonėms visame pasaulyje</h2>
<p>Klimato lūžio taškai – tai „negrįžimo taškai“, po kurių pagrindiniai Žemės klimato komponentai pradės negrįžtamai skilti, – jie, kaip žinia, gali atsirasti dėl smarkiai pakitusios temperatūros[1]. Remiantis kai kuriais naujesniais tyrimais teigiama, kad yra daug daugiau galimų lūžio taškų nei anksčiau nustatė mokslininkai.</p>
<p>Klimatologijoje lūžio taškas apibrėžiamas kaip pasaulinės temperatūros kilimas, po kurio vietinė klimato sistema arba „svyruojantis elementas“ – pavyzdžiui, Amazonės atogrąžų miškai arba Grenlandijos ledynas – pradeda negrįžtamai trauktis ir dingti iš horizonto.</p>
<p>Galiausiai pasiekus tam tikrą tašką, šis kone nuolatos svyruojantis elementas, tikėtina, patirs nepaprastą poveikį, tam tikrą vietovę pasmerkiant dingimui arba mažėjimui.</p>
<p>Įdomu tai, jog klimato kritimo taškų idėja pirmą kartą iškilo 2008 m., mokslininkams nustačius devynis pagrindinius kritimo elementus, kurie gali pasiekti tam tikrą ribą dėl žmogaus sukeltų klimato pokyčių.</p>
<p>Ir štai, vienuose iš naujausių tyrimų buvo nustatyta, kad šiuo metu egzistuoja netgi 16 pagrindinių lūžio taškų, ir beveik visi iš jų gali peržengti pavojų žyminčią ribą, jei visuotinis atšilimas ir toliau viršys 2,7 laipsnio pagal Farenheitą, ir 1,5 laipsnio Celsijaus virš prieš tai buvusio lygio.</p>
<p>Žemė, kaip žinia, jau atšilo daugiau nei 2 laipsniais F (1,1 C) virš pramoninio lygio ir, jei dabartinės atšilimo tendencijos tęsis, jis pasieks 3,6–5,4 F (2 ir 3 C) perviršį[2].</p>
<p>Tai, deja, leidžia Žemei pasiekti daugybę pavojingų lūžio taškų, kurie bus pražūtingi žmonėms visame pasaulyje.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/l-w-1qisv86s79e-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Manoma, kad yra tik vienintelė viltis išvengti klimato lūžio taškų pasekmių</h2>
<p>Kai tyrėjai atliko pakartotinį vertinimą, jie pašalino du iš devynių pradinių kritinių taškų, bet tada jie nustatė devynis naujus, kurie anksčiau buvo nepastebėti, todėl bendras skaičius, kaip jau minėta anksčiau, padidėjo iki 16. Galų gale, pastarųjų keliamos rizikos vertinimas taipogi smarkiai išaugo.</p>
<p>Įdomu tai, jog ne per seniausiai mokslininkai apskaičiavo ir tikslią temperatūrą, kuriai esant kiekvienas su klimato kaita susijęs elementas greičiausiai susidurs su pražūtimi. Jų analizė atskleidė, kad penki kintantys objektai – Grenlandijos ir Vakarų Antarkties ledo sluoksniai; Arktinis amžinasis įšalas; atogrąžų koralų rifai; ir pagrindinė vandenyno srovė Labradoro jūroje – yra „pavojaus zonoje“, o tai reiškia, kad itin sparčiai artėjama prie lūžio taško.</p>
<p>Detaliau kalbant, du iš šių pavojingų zonų svyravimo taškų – Grenlandijos ir Vakarų Antarkties ledynai – jau viršija savo žemiausias potencialias normas, atitinkamai 1,4 F (0,8 C) ir 1,8 F (1 C), o tai rodo, jog šios dvi sistemos peržengė galimybę išsaugoti savo ribas.</p>
<p>Kiti 11 kritimo taškų yra išvardyti kaip „tikėtini“ arba „galimi“, jei atšilimas tęsis virš 2,7 F.</p>
<h2>Atšilimas suaktyvins laukinių gaisrų sunkumą ir dažnumą</h2>
<p>Klimato lūžio taškai suaktyvins ekstremalių įvykių, tokių kaip, pavyzdžiui, laukiniai gaisrai, sunkumą bei dažnumą.</p>
<p>Ankstesni Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos skaičiavimai, paskelbti iš trijų dalių 2021 ir 2022 m., rodo, kad dauguma svarbiausių lūžio taškų bus pasiekti tik tada, kai Žemė sušils daugiau nei 3,6 F, todėl žmonija neva turinti dar daug laiko parengti švelninimo ir prisitaikymo strategijas.</p>
<p>Visgi egzistuoja tam tikras nesutarimas: remiantis nauju tyrimu, tie lūžio taškai gali būti daug arčiau nei tikėtasi.</p>
<p>Vienas iš šios pagreitintos laiko juostos paaiškinimų yra tas, jog mokslininkai dabar visiškai supranta lūžio taškų tarpusavio ryšį, mat dabartiniai (geresni, tikslesni) klimato modeliai rodo, kad vieno lūžio taško kritimas gali padidinti kito žlugimo tikimybę.</p>
<p>Tarkim, jei Arkties amžinasis įšalas ištirps dėl kylančios temperatūros, jis į atmosferą išskirs daugiau anglies. Tai savo ruožtu dar labiau padidins paviršiaus temperatūrą sausumoje bei vandenynuose, taip paspartinant pagrindinių ledo sluoksnių tirpimą, į praradimų sąrašą įterpiant ir koralinius rifus.</p>
<p>Kitaip tariant, lūžio taškai yra sukrauti kaip domino: vos vienam nukritus, kiti galėtų greitai sekti paskui.</p>
<p>Dėl šios priežasties, akivaizdu, būtina drastiškai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą prieš prasidedant šiai negrįžtamai grandininei reakcijai[3].</p>
<blockquote>
<p>„Siekdami išlaikyti gyvenimui tinkamas sąlygas Žemėje, apsaugoti žmones nuo kylančių kraštutinumų ir sudaryti sąlygas stabilioms visuomenėms, turime padaryti viską, kas įmanoma, jog išvengtume lūžio taškų“, – sakė švedų mokslininkas Johan Rockström. – „Kiekviena dešimtoji laipsnio dalis yra svarbi“.</p>
</blockquote>
<p>Galų gale, tyrėjai perspėja, kad privalome greitai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nors tai ir nėra lengva užduotis. (Norint turėti bent 50 proc. tikimybę apriboti visuotinį atšilimą iki 2,7 F, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija turėtų būti sumažinta perpus iki 2030 m., o iki 2050 m. pasiekti ir grynąjį nulį.)</p>
<p>Atsižvelgiant į menką pažangą kovojant su klimato kaita, šis tikslas gali atrodyti nepasiekiamas. Tiesą sakant, kai kuriais atžvilgiais atrodo, jog judame atgal, kadangi dar birželį JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimas smarkiai apribojo federalinės vyriausybės galimybes reguliuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.</p>
<p>Laimei, kai kurie tyrėjai teigia, kad tokių drastiškų pokyčių vis tiek įmanoma pasiekti per kitokio tipo lūžio tašką: socialinį. Tai teorinė visuomenės nuomonės riba, kurią peržengus vyriausybės bei didelės korporacijos bus priverstos imtis drastiškų klimato veiksmų.</p>
<p>Vienintelė problema ta, jog šis socialinis lūžio taškas turi būti pasiektas gerokai anksčiau, nei bus peržengti klimato lūžio taškai – kitaip tiesiog bus per vėlu.</p>
