Žmonėms vis dar stinga žinių ir diskretiškumo
„Oskarų“ apdovanojimų ceremoniją užtemdė pokštas apie Jados Pinkett Smith plaukų stygių, už kurį šios vyras Willas Smithas net trenkė komikui Chrisui Rockui[1]. Daugelis žmonių į niekšišką komiko išsireiškimą atsakė užuojauta minėtos moters atžvilgiu, kadangi milijonui žmonių visame pasaulyje plaukų slinkimas toli gražu nėra juokas.
Kalbant apie terminą alopecija, jis, kaip žinia, paprastai reiškia plaukų netekimą. Taip pat yra ir tam tikrų aprašymų, kurie gali nurodyti konkrečią plaukų slinkimo vietą arba to priežastį, tokią kaip, pavyzdžiui, slinkimas dėl traumos ar lėtinių uždegiminių plaukų folikulų pokyčių. Alopecija, be kita ko, gali atsirasti tuomet, kai pažeidžiama galvos oda arba plaukai yra reguliariai trinami (trintyje), tarkime, būnant su šalmu ar kepure, tokiu būdu sukeliant uždegimą aplink plaukų folikulus.
Tarp kitko, pastarųjų netekimas tam tikroje vietoje taipogi turi skirtingą sunkumo laipsnį, dėl ko galvos odoje gali būti monetos dydžio tuščias lopinėlis, kone nejučia gebantis „persimesti“ ir į kitas vietas. Galiausiai tai gali sukelti visišką plaukų netekimą galvos odoje, antakių praradimą bei blakstienų retėjimą.
Tiesa, skydliaukės sutrikimai taip pat gali būti susiję su plaukų slinkimu. Nepaisant to, vertėtų įsidėmėti, jog iš esmės kiekvienam yra tikimybė susirgti alopecija, kadangi ji pasireiškia bet kuriame amžiuje, nuo vaikų iki suaugusiųjų, tiek vyrų, tiek moterų tarpe. Tačiau visgi labiau tikėtina, kad tai paveiks Afrikos amerikiečius, o ne baltuosius ar Azijos amerikiečius. Na, o taip yra dėl tam tikrų plaukų formavimo praktikų, kurias juodaodžiai naudoja savo plaukams, pasitelkdami griežtus pynimus ar priauginimus, tiesindami karštomis žnyplėmis ir pan.
Paprastai alopecija yra besimptomė
Apytiksliai 2 procentai gyventojų kenčia nuo alopecijos[2]. Būklė, suprantama, gali būti varginanti. Tačiau džiugu, jog yra daug gydymo būdų, kurie gali padėti valdyti plaukų slinkimo simptomus.
Jeigu plaukai slenka dėl mitybos, pavyzdžiui, geležies ar baltymų trūkumo, akivaizdu, jog tiesiog reikia ištaisyti tai papildais ir keičiant maitinimosi įpročius. Kuomet tai sukelia kitos priežastys, negydomas galvos odos uždegimas, deja, pakankamai greitai gali tapti nuolatiniu palydovu. ir nors daugiau nei puse atvejų iškritę plaukai atauga per metus, vis dėlto dažnai po kelių mėnesių ar metų žmonėms atsiranda ir kitų nuplikusių dėmių.
Tai, be kita ko, gali turėti ir genetinį komponentą. Tarkime, jeigu vienas iš tėvų turi alopeciją, jų vaikas taip pat turi nuo 1 iki 10 procentų tikimybę, kad ši liga išsivystys laikui bėgant. Kita vertus, autoimuninę ligą taipogi gali sukelti stresiniai įvykiai.
Vertėtų pažymėti ir tai, jog paprastai ši liga yra besimptomė – daugumai žmonių ji nėra skausminga ar nesukelia niežėjimo. Tuo tarpu gydytojai diagnozuoja alopeciją paimdami galvos odos biopsiją ir nusiųsdami ją patologams, kurie mikroskopu tiria odos ląsteles, kad nustatytų, kas gali sukelti plaukų slinkimą.
Šiaip ar taip, nors saujelė vaistų neretai gali padėti kovoje su alopecija, tie gydymo būdai, kurie tinka vieniems, nėra veiksmingi kitai sergančiųjų daliai.
Gydymas skiriamas individualiai
Kai kurie gydytojai pradėjo gydyti šią nepageidaujamą būklę vaistais, tokiais kaip tofacitinibas ir baricitinibas, kuriuos Maisto ir vaistų administracija patvirtino reumatoidiniam artritui gydyti, mat įrodyta, kad jie taip pat padeda nuo plaukų slinkimo. Visgi nevalia pamiršti, kad pastarieji gali turėti ir rimtų šalutinių poveikių, padidindami kraujo krešulių bei limfomos riziką. (Teigiama, jog reikia daugiau tyrimų dėl jų ilgalaikio poveikio.)
Žinoma, alopecijos diagnozė gali būti išties varginanti, bet tinkamai gydant daugelis žmonių ilgainiui mato pagerėjimą. Kitaip tariant, asmenys, sergantys alopecija, neretai turi galimybių valdyti savo būklę, nors ir nėra vieno visiems tinkamo būdo, – jums, ko gero, teks išbandyti keletą gydymo būdų, kol rasite efektyviausią.
Gydymas, kaip žinia, svyruoja nuo nereceptinių vaistų iki receptinių tablečių, injekcijų ir vietinės terapijos. Ir plaukai vis tiek gali vėl pradėti slinkti, net jei gydymas anksčiau buvo sėkmingas, dėl ko svarbiausia pasikonsultuoti su gydytoju, kuris padėtų nuspręsti, kuris variantas jums geriausias.
Vietinė imunoterapija. Ji apima cheminių medžiagų naudojimą tiesiai ant galvos odos, sukeliant alerginę reakciją[3]. Savo ruožtu tai stimuliuoja imuninę sistemą ir skatina plaukų augimą, todėl dėl šios procedūros maždaug 40 procentų pacientų, gydomų vietine imunoterapija, po maždaug 6 gydymo mėnesių atauga galvos plaukai. Vis tik bendras šalutinis poveikis apima galimą sunkų bėrimą, dermatitą, egzemą, pūslių susidarymą ar dilgėlinę. Taigi, ši gydymo forma tinka ne visiems.
Minoksidilis. Preparatas yra tinkamas lengvai alopecijos formai. Jį itin lengva naudoti ir galima įsigyti be recepto. Minoksidilis veikia aktyvindamas kraujo tekėjimą į plaukus, stimuliuodamas neveikiančius folikulus ir skatindamas plaukų augimą, bet, deja, nėra labai veiksmingas esant išties gausiam plaukų slinkimui.
Kortikosteroidų injekcija. Procedūra geriausiai tinka lengvai alopecijos formai, kadangi ji moduliuoja imuninės sistemos veiklą bei veiksmingai mažina uždegimą. Kortikosteroidai imituoja kortizolį – hormoną, kurį natūraliai gamina organizmo antinksčiai. Na, o jie yra įšvirkščiami į plaukų slinkimo vietas, kad paskatintų jų augimą. Geriamieji kortikosteroidai savo ruožtu labiausiai tinka sunkiai alopecijos formai, ir nors kortikosteroidų injekcijos dažnai suveikia greičiau, galima naudoti vaistą kaip papildomą priemonę. (Toks gydymas parodė teigiamus rezultatus tiems, kuriems yra vidutinio sunkumo ar stiprus plaukų slinkimas.)
Bet kokiu atveju, derėtų suprasti, jog gydant alopeciją galite susidurti su labai daug galimų šalutinių poveikių, įskaitant spuogus, svorio padidėjimą, aukštą kraujospūdį, skrandžio opas ar raumenų silpnumą, o pasibaigus gydymui, plaukų slinkimas gali pasikartoti.
Dėl šios priežasties jūsų gydytojas turėtų padėti išsiaiškinti plaukų slinkimo priežastį bei pasiūlyti atitinkamus gydymo būdus, kurie, kaip jau supratote, apima tiek nereceptinį ar receptinį gydymą, tiek gyvenimo būdo pokyčius ar kitus gydymo būdus.
Galiausiai tenka pripažinti, kad šiuo metu nėra ilgalaikio alopecijos gydymo metodo, tačiau yra keletas būdų, kurie gali sulėtinti plaukų slinkimą ar net padėti plaukams greičiau ataugti, kol mokslininkai surėmę pečius stengiasi išrasti absoliučiai universalią bei novatorišką išeitį.
