Švedija nutraukė tyrimą dėl „Nord Stream“, visą sukauptą informaciją perduoda Vokietijai
Švedijos prokuratūra nutraukė dujotiekio „Nord Stream“ sabotažo Baltijos jūroje tyrimą. Apie tai pranešė už tyrimą atsakingas prokuroras Matsas Ljungqvistas, kuris teigia, jog Švedija neturi jurisdikcijos šioje byloje.
Prokuroro teigimu, nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, leidusių manyti, kad Švedija ar jos piliečiai būtų kaip nors susiję su tarptautiniuose vandenyse įvykdytu galimu dujotiekio sabotažu.
Švedija perdavė turėtą informaciją Vokietijai, kurioje pradėtas šio įvykio tyrimas yra vykdomas toliau. Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas teigia, kad jo šalis vis dar labai suinteresuota, kad šis nusikaltimas būtų išaiškintas[1].
Be vokiečių ir švedų, tyrimą dėl „Nord Stream“ susprogdinimo atlieka ir Danija. Danija teigia, kad jų atliekamas tyrimas dar nėra oficialiai baigtas, tačiau tikimasi, kad artimiausiu metu tai pavyks padaryti ir bus galima paskelbti galutinę išvadą.
„Nord Stream“ dujotiekio sprogimas įvyko 2022 m. rugsėjį. Sprogimo metu buvo visiškai sunaikinti trys iš keturių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekių, jungiančių Rusijos Sibiro dujų telkinius su Vokietija per Baltijos jūrą, gijų.
Rusija teigia, kad Švedijos atsitraukimas nuo tyrimo yra reikšmingas įrodymas
Į naujienas dėl „Nord Stream“ dujotiekio sprogimo tyrimo sureagavo ir Rusija. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad tai, jog Švedija sustabdė tyrimą yra susiję su „baime atskleisti tiesą“.
„Koks dar logiškas paaiškinimas? Baimė atskleisti tiesą apie tai, kas įvyko su „Nord Stream“ Švedijos ekonominėje zonoje. Baimė atskleisti informaciją ne tik kaip akivaizdžią tiesą, bet ir baimė rasti tikslių detalių apie šio teroristinio išpuolio vykdytojus ir jo užsakovus“, – sakė ji[2].
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Švedijos naujienos dėl dujotiekio sprogimų yra vertos dėmesio ir Maskva toliau stebės tolesnę šio klausimo raidą.
„Rusija ne kartą prašė pateikti informaciją apie tyrimo eigą, tačiau jai nebuvo leista susipažinti su šia informacija. Todėl mes stebėsime, kaip ir kur toliau bus atliekami bet kokie tyrimo veiksmai, ir priimsime atitinkamus sprendimus“, – sakė jis.
Dėl įvykio netrūksta įvairių teorijų, tačiau tiesa gali niekada neišaiškėti
Praėjus daugiau nei metams po „Nord Stream“ sprogimo, vis dar nėra oficialios versijos apie tai, kas iš tiesų nutiko Baltijos jūroje.
Vakaruose vyravo versija, kad už sprogimus atsakinga Maskva, tačiau Kremlius šį teiginį paneigė. Švedija ir Danija incidentą anksčiau vadino tyčiniu veiksmu, Švedijos prokurorai vėliau sprogimų vietoje rado sprogmenų pėdsakų.
Vokietijos tyrėjai sprogmenis atsekė iki Ukrainai priklausančios jachtos, kuri, kaip įtariama, buvo atgabenta į sprogimo vietą.
2023 m. kovą Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad pro-ukrainietiškai nusiteikusi grupuotė dalyvavo sabotaže, pasinaudodama laivu ir išplaukdama iš Vokietijos Rostoko uosto.
Ukraina atmetė kaltinimus, vėliau ir pačios Vokietijos pareigūnai išreiškė atsargumą dėl ankstesniojo pareiškimo.
Vis tik, manoma, kad dar 2022 m. vasarą JAV prezidento Joe Bideno administracija sulaukė informacijos apie tai, kad Ukrainos kariuomenė planavo slaptą ataką prieš dujotiekį ir tam pasitelkė patyrusių narų komandą.
Buvo skelbta, kad ši komanda veikė ne individualiai, bet buvo tiesiogiai pavaldi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadui.
Nestigo ir užuominų, kad prie išpuolio prisidėjo JAV. Pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Rusijos pareigūnai kaltino JAV inscenizavus sprogimus, vadino tai teroro išpuoliu.
O Pulitzerio premijos laureatas, žurnalistas Seymouras Hershas viešai pareiškė, kad JAV karinio jūrų laivyno kariai padėjo bombas, kurios ir sunaikino „Nord Stream“ dujotiekį.
Žurnalistas S. Hershas teigė, kad gavę JAV prezidento nurodymus, amerikiečių kariai padėjo nuotoliniu būdu veikiančius sprogmenis. JAV karinis jūrų laivynas operaciją neva įvykdė prisidengdamas NATO jūrinėmis pratybomis „BALTOPS 22“
Tokie teiginiai verti dėmesio. Juk S. Hershas yra gavęs aukščiausio lygio žurnalistikos apdovanojimą, kai atskleidė 1968 m. JAV karių įvykdytas Vietnamo civilių žudynes My Lai mieste.
Nors JAV savo saitus su galimu sabotažu neigia, „Nord Stream“ dujotiekis jau seniai buvo tapęs JAV ir kai kurių sąjungininkių kritikos objektu.
Jos įspėjo, kad dujotiekiai kelia pavojų Europos energetiniam saugumui, nes didina priklausomybę nuo rusiškų dujų.
O kol politikai aiškinasi, kas turi prisiimti atsakomybę už sprogimus, aplinkosaugininkai kraupsta dėl sprogimų gamtai padarytos žalos: juk sprogimai Baltijos jūroje sukėlė ekologinę katastrofą.
Geteborgo universiteto Jūros mokslų katedros mokslininkai pareiškė, kad dėl to, jog dujotiekio vamzdžiuose buvo tam tikras slėgis, žala buvo milžiniška. Juk tai buvo didžiausia pasaulyje metano jungtis.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad į atmosferą patekęs metanas sukelia net 30 kartų didesnį visuotinio atšilimo poveikį nei anglies dioksidas: Jungtinių Tautų (JT) aplinkosaugos programa teigia, kad metanas, spartindamas klimato kaitą, planetai kenkia 80 kartų labiau nei Co2.
Negana to, vienas iš paskutiniųjų Danijos ir Lenkijos vandenynų tyrimų centrų ir universitetų atliktas tyrimas parodė, kad sprogimai galimai sukėlė realią grėsmę bent kelioms jūrų gyvūnų rūšims, pavyzdžiui, ruoniams, jūrų kiaulytėms ir menkėms.
