- Komanda, pavaldi Ukrainos kariuomenės vadui, galėjo įvykti sabotažą prieš „Nord Stream 2“ dujotiekį
- Ukrainos prezidentas apie sabotažo operaciją galėjo ir nežinoti
- JAV vis atlaidžiau žiūri į ukrainiečių sabotažo planus ir atakas prieš Rusiją
- „Nord Stream“ sprogimas tapo dar didesnių politinių įtampų šaltiniu ir atvira ekologine katastrofa
Komanda, pavaldi Ukrainos kariuomenės vadui, galėjo įvykti sabotažą prieš „Nord Stream 2“ dujotiekį
Praėjus beveik metams po „Nord Stream 2“ dujotiekio sprogimo, į viešumą iškyla vis daugiau detalių apie tai, kas yra tikrieji šio incidento kaltininkai. Remiantis JAV žiniasklaidos skelbiamais slaptais dokumentais, manoma, kad JAV, dar praėjusį birželį per Europos šnipinėjimo agentūrą sužinojo, kad šešių žmonių Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų komanda ketina sabotuoti „Nord Stream 2“[1].
Praėjusią vasarą JAV prezidento Joe Bideno administracija sulaukė informacijos apie tai, kad Ukrainos kariuomenė planavo slaptą ataką prieš dujotiekį ir tam pasitelkė patyrusių narų komandą. Ši komanda veikė ne individualiai, bet buvo tiesiogiai pavaldi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadui.
Šia įslaptinta informacija, kuri amerikiečių pareigūnams buvo suteikta iš kolegų Europoje, „Discord“ tinkle pasidalino JAV Oro nacionalinės gvardijos narys Jackas Teixeira[2]. Žvalgybos ataskaita buvo grindžiama informacija, gauta iš vieno, įslaptinto asmens Ukrainoje.
Gauta informacija pasižymėjo labai konkrečiomis detalėmis, kuriose nurodomas operacijos veikėjų skaičius ir išpuolių metodai. Manoma, kad atsižvelgiant į tai, Vakarų sąjungininkai ir svarbiausia – atsakui paramai Ukrainai vadovaujanti JAV – jau beveik metus turėjo pagrindo dėl dujotiekio sabotažo įtarti būtent Kijevą.
Ukrainos prezidentas apie sabotažo operaciją galėjo ir nežinoti
Praėjusių metų rugsėjo 26 d. trys povandeniniai sprogimai sukėlė nuotėkius „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekiuose; tik viena iš keturių tinklo dujų jungčių liko nepažeista. Tuomet dauguma J. Bideno administracijos pareigūnų šią ataką vadino savotažu, visi Vakarų sąjungininkai beveik vieningai suskubo kaltinti Rusiją.
Tačiau dabar aiškėja ir kitoks scenarijus: siekdama paskatinti sąjungininkų paramą, Ukraina pati galėjo imtis sabotažinių veiksmų. Remiantis dabar atskleidžiama informacija, Europos žvalgybininkai partneriams JAV teigė, kad sabotažo operacijoje dalyvavę asmenys tiesiogiai pakluso aukščiausio rango Ukrainos karininkui generolui Valerijui Zalužnyj.
V. Zalužnyj, manoma, buvo paskirtas vadovauti tam, kad šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis nesužinotų apie planuojamą ataką ir vėliau oficialiai galėtų teigti, kad Ukraina su šiuo incidentu neturi nieko bendro. Taip siekta apsisaugoti nuo galimos Vakarų kritikos ir net galimo atsitraukimo nuo Ukrainos rėmimo.
Be to, nauja informacija signalizuoja, kad ukrainiečiai planavo atakuoti dujotiekį dar anksčiau: per 2022 m. birželio 5-17 d. vykusias dideles sąjungininkų karinio jūrų laivyno pratybas. Europos žvalgybininkų informatorius iš Ukrainos teigė, kad šeši Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų nariai jau tuomet naudojosi suklastotomis tapatybėmis.
Manoma, kad jie ketino išsinuomoti valtį ir pasitelkę povandeninį aparatą, panerti į Baltijos jūros dugną. Tuomet buvo planuojama sugadinti arba sunaikinti dujotiekį ir nepastebėti pasišalinti. Be deguonies, komanda planavo atsivežti helio, kuris rekomenduojamas ypač giliems nardymams.
Dabar manoma, kad įtariamieji buvo informuoti apie tai, kad žvalgybine informacija buvo dalijamasi su keliomis užsienio šalimis ir svarbiomis Ukrainos partnerėmis., Dėl to, manoma, kad buvo pakeista tiek operacijos data, tiek ir kai kurie suregzto sabotažo plano elementai.
JAV vis atlaidžiau žiūri į ukrainiečių sabotažo planus ir atakas prieš Rusiją
Pasirodžius šiai sensacingai informacijai, siejančiai Ukrainą su „Nord Stream“ sprogimu, JAV komentuoti šios situacijos neskuba. Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby apie pasirodžiusius naujus faktus šioje istorijoje kalbėjo nenoriai.
„Manau, kad žinote, jog tyrimą dėl „Nord Stream“ sabotažo, šiuo metu jį vadiname sabotažu, atlieka trys šalys: Vokietija, Švedija ir Danija. Tie tyrimai tęsiasi, ir vėlgi paskutinis dalykas, kurį mes norėtume daryti šioje situacijoje, yra užbėgti tiems tyrimams už akių“, – sakė J. Kirby.
Tuo tarpu vienas aukšto rango Europos diplomatas JAV žiniasklaidai sakė, kad pastaraisiais mėnesiais, kai susitinka Europos, JAV ir NATO politikai, jų požiūris paprastai būna toks: „nekalbėkite apie „Nord Stream“.
Manoma, kad Vakarų partnerių gretose yra nerimaujama, kad kaltės suvertimas Kijevui gali sukelti problemų, nes NATO šalys kol kas toliau aktyviai remia ukrainiečių pastangas atremti Rusijos invaziją, o pasirodžius naujai informacijai, tai gali pasikeisti. Juk NATO ir pati JAV viešai teigia, kad Ukrainą remia tam, kad ši gintųsi, tačiau nėra kalbama apie sabotažą ar net galimą Rusijos puolimą.
Iš tiesų, kurį laiką manyta, kad Vašingtono pareigūnai nerimauja dėl agresyvių Ukrainos operacijų prieš agresorę, kurios gali peraugti į tiesioginį Rusijos ir JAV bei jos NATO sąjungininkių konfliktą. Pavyzdžiui, naujai atskleista informacija rodo, kad šių metų vasarį, pirmųjų karo metinių išvakarėse, Ukrainos karinė žvalgyba Vašingtono prašymu sutiko atidėti planuotus smūgius Maskvai.
Tačiau dabar manoma, kad tokie JAV nuogastavimai atslūgo. Pavyzdžiui, pastarųjų savaičių veiksmus, kai su Ukraina siejamos grupuotės imasi Belgorodo srities apšaudymo ar net rengia dronų atakas Maskvoje, J. Bideno administracija pasitinka gana abejingai.
„Nėra taip, kad eitume ir tai tirtume“, – apie dronų incidentus Maskvoje kalbėjo J. Kirby, turėdamas omenyje, ar už išpuolių Maskvoje stovi Ukraina, ar Ukrainos remiamos grupuotės[3].
„Nord Stream“ sprogimas tapo dar didesnių politinių įtampų šaltiniu ir atvira ekologine katastrofa
Dujotiekis „Nord Stream“ buvo susprogdintas pernai rugsėjį. Tuomet pasipylė kaltinimų lavina skirtingoms šalims. Europos ir pačios Amerikos lyderiai beveik atvirai kaltino Rusiją ir kalbėjo apie sabotažą, nors kiti pabrėžė, kad Vladimirui Putinui dujotiekio sugadinimas naudos neduoda.
Priešingai, buvo pabrėžiama, kad šioje situacijoje išlošti gali ne kas kitas, bet JAV. Apie numanomą amerikiečių sabotažą kalbėjo „Fox News“ žurnalistas Tuckeris Carlsonas. Jis akcentavo, kad „Nord Stream“ sugadinimas daugiausiai įtakos turės europiečiams: žemynas ir taip kovojo su energetine krize. Rudenį Europai reikėjo energijos, o Rusijai reikėjo už ją gaunamo pelno.
Pati Rusija, savo ruožtu, dėl incidento skubėjo kaltinti JAV. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, net ir neturėdamas rusų atliekamo tyrimo išvadų, dėl sprogimo kaltino JAV ir valstybinei televizijai interviu metu sakė, kad JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojos politiniams reikalams Viktorijos Nuland pastabos, išsakytos sausio 26 d. Senato posėdyje, yra įrodymas, kad už sprogimų stovi Vašingtonas.
Daug dėmesio sulaukė ir Pulitzerio premijos laureato, JAV žurnalisto Seymouro Hersho pareiškimas, kad JAV karinio jūrų laivyno kariai praėjusį rugsėjį padėjo bombas, kurios sunaikino „Nord Stream“ dujotiekį Baltijos jūroje. Žurnalistas S. Hershas teigė, kad gavę JAV prezidento nurodymus, amerikiečių kariai padėjo nuotoliniu būdu veikiančius sprogmenis, o JAV karinis jūrų laivynas operaciją vykdė prisidengdamas NATO jūrinėmis pratybomis „BALTOPS 22“.
Žurnalisto parengtoje ataskaitoje pateikiami ir tariami įrodymai apie dar prieš karo Ukrainoje pradžią J. Bideno pareikštus perspėjimus dėl dujotiekio. Prieš invaziją JAV prezidentas J. Bidenas pagrasino, kad Rusiją ir Vokietiją jungiantis „Nord Stream 2“ projektas nebus vykdomas, jei įvyks išpuolis.
Baltųjų rūmų atstovai kategoriškai atmetė tiriamosios žurnalistikos eksperto S. Hersho pranešimą apie JAV įvykdytą dujotiekio „Nord Stream“ sabotažą. Pentagonas ir CŽV taip pat atmetė kaltinimus, o CŽV atstovas spaudai pakartojo Baltųjų rūmų paneigimą, pavadindamas žurnalisto ataskaitą „visiškai ir absoliučiai melaginga“.
O kol politikai aiškinasi, kas turi prisiimti atsakomybę už sprogimus, aplinkosaugininkai kraupsta dėl sprogimų gamtai padarytos žalos: juk sprogimai Baltijos jūroje sukėlė ekologinę katastrofą.
Geteborgo universiteto Jūros mokslų katedros mokslininkai net pareiškė, kad dėl to, kad dujotiekio vamzdžiuose buvo tam tikras slėgis, žala buvo didelė, visos dujos, kurios buvo vamzdynuose, buvo išleistos, o tai didžiausia pasaulyje metano jungtis.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad į atmosferą patekęs metanas sukelia net 30 kartų didesnį visuotinio atšilimo poveikį nei anglies dioksidas: Jungtinių Tautų (JT) aplinkosaugos programa teigia, kad metanas, spartindamas klimato kaitą, planetai kenkia 80 kartų labiau nei Co2.
Tuo tarpu vienas iš paskutiniųjų Danijos ir Lenkijos vandenynų tyrimų centrų ir universitetų atliktas tyrimas rodo, kad sprogimai galimai sukėlė realią grėsmę bent kelioms jūrų gyvūnų rūšims, pavyzdžiui, ruoniams, jūrų kiaulytėms ir menkėms.
Tyrimą atlikę danų ir lenkų mokslininkai nustatė, kad maždaug 4 km spinduliu aplink sprogimą buvę ruoniai ir jūrų kiaulytės nugaišo nuo pirminės sprogimo sukeltos smūginės bangos, o gyvūnams, esantiems iki 50 km atstumu nuo sprogimo, tikriausiai, nepataisomai sutriko klausa. Dėl to jiems tapo sunku orientuotis aplinkoje ir net išvengti laivybos.
Sprogimas tapo dar vienu pavojumi ir taip rizikingoje gyvūnams laikomoje Baltijos jūroje. Juk ši jūra yra viena iš labiausiai užterštų pasaulyje: joje fiksuojamas mažas deguonies kiekis, jau daugybę metų čia užsiimama pertekline žvejyba, naikinančia ištisas vandens gyvūnų ir žuvų rūšis.
