Kreipimąsi į STT inicijavo ministras Laurynas Kasčiūnas – neva dėl jam skriejančios kritikos
Rugsėjo pradžioje pranešta, jog STT atlieka tyrimą dėl kariuomenės lėšomis apmokėtų Valdemaro Rupšio dantų implantų, atsiėjusių 4 tūkst. eurų. Dalis iki šiol piktinasi, kodėl už tai turi mokėti kariuomenė[1]. Tačiau nepaisant į V. Rupšį nukreiptų strėlių, jis atstato krūtinę gindamas savo poziciją.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) taip pat aiškinasi aplinkybes dėl kariuomenės vado V. Rupšio žmonos apsilankymų pas Karo medicinos tarnybos specialistus, anot kurių, vyro sutuoktinė pas kariuomenės medikus lankėsi 2022 metais, suteikiant jai kineziterapijos paslaugas ir sudarant individualią pratimų programą. Pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą, tokias paslaugas Karo medicinos tarnyboje esą gali gauti tik kariai. Tačiau V. Rupšys aktyviai neigia, kad jo žmonai Karo medicinos tarnybos specialistai teikė paslaugas, tikindamas, esą lankytis ji gali, tačiau paslaugų jai suteikta nebuvo.
77 nutarė peržvelgti abi puses.
Buvęs kariuomenės vadas žiniasklaidai teigė, jog prieš du metus lankydamas karius susidūrė su odontologine trauma, šį įvykį tąkart pripažinus susijusį su tarnyba, dėl ko jis buvo apmokėtas krašto apsaugos sistemos lėšomis. Vis dėlto, STT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo bei dokumentų suklastojimo.
Kreipimąsi į STT inicijavo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. V. Rupšys šiuo žingsniu nesistebi: pastarajam, kaltinamojo nuomone, nepatiko kritika kai kurioms jo iniciatyvoms, ne ką mažiau užkliuvo ir prieš baigiant tarnybą parašytas tarnybinis pranešimas apie abejotiną Lietuvos pasirengimą laiku priimti Vokietijos brigadą.
V. Rupšys: mane siekia diskredituoti kaip asmenį, užkertant kelią į politiką
Vyras tikina parašęs viso labo vieną pranešimą ministrui dėl komandiruotės metu patirtos traumos; toliau sekė automatiškai veikianti sistema, gavusi išvadą, kad trauma patirta komandiruotės metu. Jau po to Karo medicinos tarnyba išrašė siuntimą į Žalgirio kliniką, su kuria Lietuvos kariuomenė yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį.
Kaip ir įprastai, gavus skundą dėl Karo medicinos tarnybos veikimo ministerija perdavė informaciją Specialiųjų tyrimų tarnybai, vertinančiai, ar nepadarytas nusikaltimas[2]. Tačiau taip vadinamas informacijos nutekinimas, pasak V. Rupšio, žymi viena: jį siekiama diskredituoti kaip asmenį, pavyzdžiui, užkertant kelią į politiką, apie kurią šis tikina kol kas nesvarstantis.
Apnuogindamas istorijos detales, vyras prasitaria, esą paslaugos buvo teikiamos ne Karo medicinos tarnyboje, o išorės sveikatos priežiūros įstaigoje dėl to, jog tąkart jis buvo komandiruotėje Vokietijoje. Kadangi suskaudo dantį, teko nueiti pas privačius gydytojus, padariusius nuotrauką, tuo metu jiems pasiteiravus, ar danties šalinimą V. Rupšys nori atlikti čia, ar pas savo gydytojus, esančius kariuomenėje. Vyras pasirinko antrą variantą.
Šis tikina, jog vietiniai gydytojai nurodė viską apiforminti, kad būtų atliktas traumos darbo metu tyrimas, kad jie galėtų pacientą gydyti toliau. V. Rupšys taip ir padarė: parašė pranešimą ministrui, galiausiai buvo atliktas tyrimas, išvadą, jog trauma patirta tarnybos metu, pateikiant Karo medicinos tarnybai. Karo Medicinos tarnyba tuo tarpu parašė siuntimą į Žalgirio kliniką.
V. Rupšys atvirauja nežinojęs apie tai, kiek kainavo paslaugos; iš neoficialių šaltinių, Krašto apsaugos ministerijai atlikus patikrinimą dėl Karo medicinos tarnybos veiksmų, tariamai galėjo figūruoti 2 500 eurų suma.
Lietuvos karių sveikatos paslaugas apmoka kariuomenė
Lietuvos kariuomenėje profesinės tarnybos kariams ir šauktiniams sveikatos paslaugos suteikiamos Karo medicinos tarnyboje, o jei neįmanoma, asmuo yra siunčiamas gauti paslaugų į civilines sveikatos priežiūros paslaugas, kurias apmoka kariuomenė. Protezavimas šiuo atveju atliktas ne kartą tiek šauktiniams, tiek rezervo kariams. Vyras pabrėžia, jog praeityje jis taipogi buvo siųstas ir į Kauno klinikas dėl kitos ligos. Tačiau esą nėra taip, kad jis nueina į privačią įstaigą, ką nors pasidaro ir pateikia sąskaitą.
Pastarasis atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad ministerijos vidinis tyrimas truko pernelyg ilgai ir buvo vykdomas dėl to, kad kažkas parašė skundą dėl medicinos gydytojo – ne dėl V. Rupšio. Be to, jame figūravo ir kiti asmenys, gavę paslaugas, tarp jų ir viceministras Žilvinas Tomkus. Vis dėlto, jam keisčiausia, kodėl pavėluotai kreiptasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą:
„Gal laukė, kol Ž. Tomkus išvažiuos į Ameriką?“, – neslėpė nuostabos Rupšys.
Neva liepos mėnesio viduryje ministras L. Kasčiūnas tikrai žinojo, kas parašyta ministerijos tyrimo išvadoje. Nepaisant faktų, liepos 24 dieną, Rupšį oficialiai išleidus į atsargą, ministras už gerą tarnybą jam įteikė vardinį pistoletą.
Visgi, pastarasis neatmeta keršto motyvo, išreikšto dėl nepritarimo kai kuriems Kasčiūno siūlymams dėl pirkimų, taipogi dėl tarnybinio pranešimo priimant Vokietijos brigadą, V. Rupšiui suabejojus sutarties vykdymo rizikomis. Pastarasis įtaria, jog nepritarimas dėl dronų pirkimo ir pranešimai apie abejotiną Lietuvos pasirengimą laiku priimti Vokietijos brigadą ministrui buvo šokas, tad jis nusprendė atkeršyti.
Rupšio nuomonė apie gynybą – nereikšminga, kariuomenė esą prisitaiko prie ministro matymo
V. Rupšys mano, jog jį buvo norima parodyti kaip nepatikimą asmenį, atimant žodį temose apie gynybos prioritetus ir NATO vaidmenį mūsų regione[3].
Vyras ne sykį tvirtino, jog „mes, kaip valstybė, dalyvaujame kolektyvinėje NATO gynyboje, tačiau pastaruoju metu savo pajėgumus vystome, tarsi būtume vienui vieni“; jo manymu, kolektyvinei gynybai reikalingos kitos priemonės, tokios kaip artilerijos sviediniai – čia ir dabar. V. Rupšys pabrėžia, jog tai, ką L. Kasčiūnas viešai skelbia kaip prioritetus, nesutampa su NATO reikalavimais – anot jo, veikiau tai yra šou parodymui, neva kažkas yra daroma.
Dantų skandalu kaltinamas vyras, kurį neva siekiama sukompromituoti ir išstumti iš politinio lauko, priduria, jog į viešumą keliama tai, kas patinka žmonėms, visuomenei užmetant šydą ant akių.
Dalis karinio pobūdžio pirkimų atlieka šou funkciją
V. Rupšys atskleidžia, kad inžinerinių parkų idėja buvo kariuomenės, pateikiant ją Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, tuo metu pirmininkavus L. Kasčiūnu. Skaičiuota, kad šiam tikslui reikės apie 20 mln. eurų. Rupšį stebino, kaip, jo manymu, padrikai buvo įgyvendinamas planas, parkus neva išmėtant ne pagal operacinius ir taktinius reikalavimus. Pastarasis žeria kritiką ir dėl Luizės tilto, kurį, buvusio kariuomenės vado nuomone, geriau buvo sunaikinti nei dantis ar ožius šalia pastatyti.
Kaip ten bebūtų, V. Rupšys tikina taip visko nepaliksiąs.
Dėl minėtos situacijos ketina kalbėtis su teisininkais – ne tiek dėl fakto, kad kažkas informavo žurnalistus ar Seimo narius, tačiau dėl to, kad buvo atskleisti duomenys apie sveikatos būklę, kurie yra priskiriami privačiai informacijai. Jis mano, kad keldama skandalus dėl jo kaip buvusio kariuomenės vado veiksmų, ministerija bando nukreipti dėmesį nuo sau nepatogių temų.
Visgi, internautai net ir šiuo klausimu turi savo nuomonę:
„Kiek apskritai seimūnų, ministrų yra regėta koridoriuose pas gydytojus kartu su eiliniais žmonėmis, lūkuriuojančiais eilėse be pabaigos?“, – klausia jie.
