Karščiausios dienos „muša“ rekordus: dėl to nukentės visi

Pasiraitokite rankoves – prie ekstremalių karščių teks priprasti

Dar 2022 m. liepos 19 d. Jungtinėje Karalystėje buvo užfiksuota aukščiausia kada nors buvusi temperatūra: 40,3 ℃ (Koningsbis, Linkolnšyras) viršijo ankstesnį 38,7 ℃ (Kembridžas) rekordą, kuris buvo pasiektas vos prieš trejus metus^[1]. Kai kurie tyrimai rodo, jog tai yra dalis ilgalaikės ekstremalių karščių šiaurės vakarų Europoje didėjimo tendencijos, ir prisitaikyti (arba keisti įpročius) privalės kiekvienas.

Palyginus karščiausios vasaros dienos temperatūros tendencijas visoje šiaurės vakarų Europoje su vidutinės vasaros temperatūros tendencijomis, rezultatai, paskelbti žurnale „Geophysical Research Letters“, rodo, kad 1960-2021 m. šiaurės vakarų Europoje karščiausių dienų vidurkis per dešimtmetį pakilo maždaug 0,6 ℃. Tai reiškia, jog ateityje gali dažniau pasitaikyti itin karštų dienų, nors ne visi su tuo sutinka.

Anot dalies tyrėjų, dabartiniai klimato modeliai kaitros didėjimo tendencijos neva toli gražu neatspindi: modeliuodami vidutinės vasaros temperatūros tendenciją pastarieji nefiksavo intensyvesnio atšilimo nuokrypio (tie patys klimato vertinimo modeliai dažnai naudojami ir klimato kaitos poveikiui vertinti). Kita vertus, nesugebėjimas modeliuoti ekstremalių temperatūrų reiškia, kad klimato kaitos poveikis trumpuoju laikotarpiu gali būti nepakankamai įvertintas ir dėl to jam nebus tinkamai pasiruošta. Būtent tai ir kelia didžiausią susirūpinimą.

Šiaurės vakarų Europos infrastruktūra, deja, jau dabar yra prastai pritaikyta susidoroti su itin karštais orais, dėl ko ekstremalus karštis gali turėti keletą neigiamų pasekmių pavienių žmonių sveikatai ir visuomenei. 

Akivaizdu, jog mechanizmas, lemiantis skirtingas temperatūros tendencijas, dar nėra aiškus, nors karščiausios vasaros dienos šiaurės vakarų Europoje dažnai siejamos su karšto oro judėjimu virš Ispanijos ar Sacharos.

Ispanija ir šiaurės Afrika šyla greičiau nei šiaurės vakarų Europa

1960-2021 m. Jungtinė Karalystė per dešimtmetį įkaito maždaug 0,25 ℃ palyginti su 0,5 ℃ per dešimtmetį padidėjusia temperatūra didesnėje Ispanijos dalyje^[2]. Nepaisant šio skirtumo, vis karštesnio oro srautai, kurie iš šių regionų keliauja į šiaurę, atneša aukštą temperatūrą, dažnai viršijančią ribą.

Klimato modeliuose, pagal kuriuos Ispanija ir Šiaurės Afrika šyla sparčiau nei šiaurės vakarų Europa, taip pat numatoma, kad ateityje šiaurės vakarų Europoje labiau didės ekstremalių karščio reiškinių dažnis.

Kitos galimos hipotezės, lemiančios iki šiol neregėtą karštį, apima atmosferos cirkuliacijos modelių pokyčius, – pastarieji, paprastai siejami su aukšto slėgio anticikloninėmis sistemomis, stumiančiomis šiltą orą į šiaurę, įkaitina žemę tuomet, kai dangus yra giedras. Būtent šių reiškinių dėka, kaip manoma, sparčiai daugės nepakenčiamai karštų dienų. Ar turėtume sunerimti?

Dėl didelio karščio gali paūmėti kvėpavimo takų bei širdies ir kraujagyslių ligos bei padidėti rizika patirti šilumos smūgį. Didžioji dalis Šiaurės Vakarų Europos infrastruktūros, be kita ko, taipogi nėra pritaikyta ekstremaliam karščiui.

Pavyzdžiui, praeityje karščio bangos sugadino kelių dangą ir kai kuriose vietovėse sukėlė bėgių įlenkimą^[3]. Dėl šios priežasties vyriausybės turėtų imtis radikalių veiksmų, mėgindamos apsaugoti namus nuo karščio ir gaisrų pavojų, – kitos išeities, akivaizdu, tiesiog nėra.

Per pastaruosius 60 metų šiaurės vakarų Europoje karščiausios dienos iš tikrųjų tapo daug šiltesnės. Šios išvados rodo, kad regionas jau susiduria su klimato kaitos padariniais. 

Žvelgiant iš mokslinės perspektyvos, turime nustatyti ekstremalaus karščio priežastis – tai vienas pagrindinių elementų, leisiančių patobulinti dabartinius modelius ir išsiaiškinti, ar šie temperatūros valdymo būdai išliks efektyvūs ir tolimoje ateityje.

Pasaulinis atšilimas iki 2028 m. palies kiekvieną

Jei žmonija nesugebės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos iki grynojo nulio, jau po šio dešimtmečio temperatūra muš visus karščio rekordus. Tai yra aiškus įspėjimas apie tai, kas laukia mūsų, jei greitai nesumažinsime išmetamųjų teršalų^[4].

Pasaulio meteorologijos organizacijos informacija tvirtina ir tai, kad yra 98 % tikimybė, jog bent vieni iš ateinančių penkerių metų bus karščiausi iš visų buvusių, ir yra 66 % tikimybė, kad bent vienerius metus temperatūra viršys 1,5 ℃ padidėjimo slenkstį. (Tikimybė laikinai viršyti 1,5 ℃ nuolat didėjo nuo 2015 m.; 2017–2021 metais ji pakilo iki 10 %.)

Kitais žodžiais tariant, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas nuo XIX amžiaus pabaigos jau padidino vidutinę pasaulinę temperatūrą daugiau nei 1 ℃., kol tuo tarpu 2022 m. vidutinė pasaulinė temperatūra buvo maždaug 1,15 ℃ aukštesnė už 1850–1900 m. vidurkį.

Kadangi per septynerius metus nuo dabartinio pasaulinio temperatūros rekordo žmonija ir toliau stiprino šiltnamio efekto reiškinį, viso pasaulio lygmeniu fiksuojama vis daugiau karščio rekordų, – žmogaus įtaka klimatui kelia nerimą iki precedento neturinčių aukštumų. Ar tai reiškia, kad Paryžiaus susitarimas jau žlugo?

Beveik visos pasaulio šalys pasirašė Paryžiaus susitarimą, kurio tikslas – apriboti visuotinį atšilimą. Tačiau prognozė, kad kiekvienais metais viršysime 1,5 ℃ visuotinio atšilimo rodiklius, kuri yra labiau tikėtina negu ne, kelia nerimą.

Šiuo atveju neveiklumas mažinant išmetamųjų teršalų kiekį ir kovojant su klimato kaita reiškia, jog pasaulyje teršalų kiekis išlieka beveik rekordiškai aukštas, ir mes toliau „sėkmingai“ šildome planetą. Aišku viena: jeigu norime apriboti visuotinį atšilimą žemiau 2 ℃, turime veikti taip, kad ateities kartos nenukentėtų dėl mažiau svetingos planetos.

Tokios šalys kaip Australija, kurios istoriškai išmeta daug teršalų, savo ruožtu turi atlikti pagrindinį vaidmenį mažindamos elektros energijos tiekimą ir anglies, naftos bei dujų gamybą pagal Jungtinių Tautų nustatytus tikslus. Kitų valstybių neveiklumas taipogi neturėtų būti laikomas pasirinkimu, priešingu atveju ateinančiais dešimtmečiais ir šimtmečiais susidursime su rekordiškai karštais metais ir daug pavojingesniu klimato kaitos poveikiu.