Po pranešimo apie galimai neskaidrius pirkimus – kaltinimai dėl keršto
Po pranešimo apie galimai neskaidrius viešuosius pirkimus – kaltinimai dėl keršto. Buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas Audrius Beinoras tikina, kad būtent dėl to nebuvo pratęsta jo profesinė tarnyba, tačiau Krašto apsaugos ministerija tokius teiginius neigia.
Beveik 30 metų Lietuvos kariuomenėje tarnavęs A. Beinoras teigia dar 2024 metais atkreipęs atsakingų institucijų dėmesį į, jo manymu, abejonių keliančius viešuosius pirkimus. Kalbama apie „Karys.lt“ svetainės priežiūros bei SMS žinučių siuntimo paslaugų įsigijimą, kurių konkurso sąlygos, anot buvusio karininko, galėjo būti sudarytos taip, kad pranašumą įgytų konkretūs paslaugų teikėjai[1].
Pasak A. Beinoro, daliai potencialių tiekėjų buvo apsunkintos galimybės dalyvauti konkurse, nes vienas iš reikalavimų numatė naudoti uždarojo kodo sistemą. Nepaisant kilusių abejonių, vėliau buvo pasirašytos sutartys su bendrovėmis „Libonet“ ir „Freshmedia“, kurių bendra vertė siekė beveik 9 tūkst. eurų.
Gavo pranešėjo statusą, tačiau ministerija kaltinimus atmeta
2025 metų pradžioje buvęs karininkas dėl galimų pažeidimų kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Jam buvo suteiktas pranešėjo statusas, tačiau Specialiųjų tyrimų tarnyba ikiteisminio tyrimo nepradėjo. Tarnybos vertinimu, galima žala nesiekė įstatyme numatytos ribos, nuo kurios gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Tuo metu Krašto apsaugos ministerija patvirtino, kad iš septynių karininkų tik A. Beinoro profesinė karo tarnyba nebuvo pratęsta. Vis dėlto institucija atmeta prielaidas, jog toks sprendimas susijęs su jo pranešimu apie galimus pažeidimus.
Ministerijos teigimu, sprendžiant dėl tarnybos pratęsimo pirmiausia atsižvelgiama į krašto apsaugos sistemos poreikius. KAM pabrėžia, kad profesinės karo tarnybos pratęsimas nėra automatinė kiekvieno kario teisė, o galimybė, kuri suteikiama įvertinus konkrečią situaciją.
Auditas atskleidė gynybos finansavimo planavimo spragas
Tuo tarpu dar birželį Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad nors Lietuva gynybai skiria rekordinį finansavimą, didžiausias iššūkis tampa ne pinigų trūkumas, o jų planavimas. Per pastaruosius trejus metus krašto apsaugos biudžetas esą išaugo 73 proc., o kitąmet finansavimas turėtų siekti 5,38 proc. BVP. Tačiau auditoriai pabrėžė, kad valstybė vis dar neturi aiškios sistemos, kuri parodytų, kokie gynybiniai pajėgumai kuriami už skirtas lėšas ir kaip jie bus finansuojami po 2030 metų.
Audito išvadose taip pat pažymėta, kad krašto apsaugos sistemoje trūksta aiškaus ryšio tarp prioritetų, finansavimo ir rezultatų. Dėl skirtingose sistemose kaupiamos informacijos sudėtinga įvertinti, kokią realią naudą davė investicijos, o dalis tikslų ir rodiklių dubliuojasi, todėl ne visada aišku, kas atsakingas už galutinį rezultatą.
Be to, auditoriai atkreipė dėmesį ir į lėšų panaudojimo efektyvumą. Metų pabaigoje dar lieka nepanaudota reikšminga dalis gynybai skirtų asignavimų, todėl tenka skubiai perskirstyti šimtus milijonų eurų. Valstybės kontrolės vertinimu, siekiant užtikrinti, kad rekordinės investicijos kurtų realią naudą šalies saugumui, būtina sukurti vientisą ilgalaikio gynybos planavimo ir finansavimo sistemą.
