<h2>Ūkininkams jau dabar trūksta trąšų, baiminasi, kad derlius bus prastas</h2>
<p>Rusijos karas Ukrainoje trunka jau mėnesį, o kruvini įvykiai veikia globalią ekonomiką, energetikos išteklių kainas ir skirtingus gamybos bei tiekimo sektorius. Dėl Rusijai ir Baltarusijai įvestų sankcijų trūkinėjanti tiekimo grandinė daro neigiamą poveikį žemės ūkiui tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje.</p>
<p>Lietuvos žemdirbiai jau ima jausti pirmuosius tokios situacijos padarinius – šalyje pradeda trūkti trąšų. Situacija panaši visoje Europoje.</p>
<p>Brangstančių trąšų reikia, kad būtų galima džiaugtis gausiu derliumi, tad prognozuojama, kad šį rudenį derlius bus mažesnis, o dėl to gali trūkti net kai kurių maisto produktų. </p>
<h2>Apie maisto krizę prabilo ir JAV prezidentas</h2>
<p>Apie tai prabilo ir JAV prezidentas Joe Bidenas, kuris teigia, kad maisto trūkumas gali tapti realia problema.</p>
<p>Tuo tarpu Lietuvoje valdžia ramina ūkininkus, kad trąšų nepritrūks, nors ir pripažįsta, kad jų kainos išaugo. Tačiau dabar daroma viena išlyga: bendrovės bei kompanijos gali įsigyti trąšų iš Lietuvos gamintojų be apribojimų. Tačiau tai – menka paguoda, mat jų tiesiog nelabai yra iš ko nusipirkti. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/darla-hueske-fqoq39jj5us-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Trąšos brangsta ir dėl karo, ir dėl energetinių išteklių kainų</h2>
<p>Lietuvos žemdirbiai skelbia likę be azoto trąšų, nors dabar jų reikia labiausiai – pavasarį dirva tręšiama būtent šia veikliąja medžiaga. Ūkininkai teigia, kad anksčiau trąšų įsigyti būdavo paprasčiau: smulkieji ūkininkai važiuodavo tiesiai pas tiekėją, didmenininką, pirkdavo kiek reikia ir atsargų nekaupdavo.</p>
<p>Dėl šios priežasties dalis ūkininkų atsargų neturi, o šiuo metu parduodamų azoto trąšų kainos išaugo ženkliai.</p>
<blockquote>
<p>„Norint suprasti kainų skirtumą reikia žinoti, kad prieš tai už tą patį kiekį buvo mokama apie 200 eurų, o šiuo metu kaina jau gali būti padidėjusi gal ir penkis kartus. Rytų kryptis užsidarė, anksčiau buvo galima pirkti jų iš Rusijos, Baltarusijos, Uzbekistano, dėl didelės pasiūlos mūsų rinka buvo labai patogi, buvo daug pasiūlos ir kaina buvo mažesnė“, – teigia Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius[1].</p>
</blockquote>
<p>Žvelgiant į Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro statistinių tyrimų duomenis galima pastebėti, kad 2017–2021 metais amonio nitrato (salietros) kaina Lietuvoje siekė 216–235 eurus už toną be PVM.</p>
<p>Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, tiek pasaulio rinkose, tiek į Lietuvą importuojamų trąšų kainų augimas, praėjusio gruodžio duomenimis siekė nuo 40 proc. iki 3 kartų.</p>
<p>Išaugusias trąšų kainas pastebi ir Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, kuris pažymi, kad trąšų kaina iš tiesų yra didelė, išaugusi 2,5–3 kartus, o situacija rinkoje pasirodė esanti apgaulinga. Iš pradžių manyta, kad karas Ukrainoje trąšas atpigins, tačiau Rusijai įvedus sankcijas, tokios prognozės netapo realybe. </p>
<p>Šiuo metu Lietuvoje dominuoja iš Belgijos gamintojų atvežamos trąšos, tačiau ekspertai pripažįsta, kad ir Vakarų šalys neturi reikiamų galimybių aprūpinti ūkininkus reikiamu kiekiu trąšų: gamybos mastai sumažinti, nes numatyta, kad išaugusi produktų kaina lems ir mažesnį jų poreikį.</p>
<h2>Vietiniai reikiamo kiekio nepagamina</h2>
<p>Problemą padidina ir tai, kad Lietuvoje trūksta vietos gamintojų.</p>
<p>Kėdainiuose veikianti fosforo trąšų gamintoja „Lifosa“ Lietuvoje realizuodavo vos 7 proc. visų savo pagaminamų trąšų, tačiau dabar dėl įvestų sankcijų Rusijos oligarchui Aleksandrui Melničenko, kuris yra „Lifosos“ savininkas, gamyklos veikla stoja. Iki balandžio 10 dienos planuojama pabaigti visas turimas žaliavas ir gamybą nutraukti.</p>
<p>Jonavoje veikianti trąšų gamintoja „Achema“ Lietuvos ūkininkų taip pat pernelyg negelbsti. Vietoje ji realizuoja tik 24 proc. savo produkcijos, tad Lietuvos ūkininkams to nepakanka.</p>
<p>Be to, „Achemos“ atstovai teigia, kad jų gaminamų trąšų kaina susijusi su gamtinių dujų pabrangimu, kurios prabrango net 7 kartus, todėl analogiškai išaugo ir trąšų kaina, kuri dabar siekia siekia 1100–1200 eurų už toną[2].</p>
<h2><img src="77_CDN_URL/images/evi-radauscher-nllvbb9slts-unsplash-1.jpg" alt="" /></h2>
<h2>Kyla globalios problemos grėsmė</h2>
<p>Trąšų trūkumas verčia su nerimu prognozuoti šiųmetį derliaus sezoną. Ūkininkai jau puse lūpų kalba, kad situaciją sudėtinga daro ne tik karas Europoje, tačiau ir gamtos siunčiami signalai: numatoma didžiulė sausra.</p>
<p>Be to, vykstant karui, pasaulio valstybės imasi kaupti maisto atsargas, todėl auga produktų paklausa. Nesant galimybės šios paklausos patenkinti, kyla globalios problemos grėsmė.</p>
<h2>J. Bidenas: Ukraina ir Rusija buvo pagrindiniu kviečių aprūpintoju</h2>
<p>Apie pasaulinį maisto trūkumą kalba ir šiuo metu Europoje viešintis JAV prezidentas J. Bidenas, kuris pabrėžia, kad tokia problema iš tiesų gali būti reali. JAV lyderis pažymi, kad tiek Ukraina, tiek ir Rusija ilgą laiką buvo pagrindiniu kviečių aprūpintoju[3].</p>
<p>Dėl karo Ukrainoje ir sankcijų, įvestų Rusijai, pasauliui tenka ieškoti kitų rinkų, tačiau tai gali užtrukti. Dėl to G-7 susitikime JAV prezidentas su partneriais žada aptarti žingsnius, kurie leistų išvengti prognozuojamos krizės.</p>
<p>Siekiant paremti ūkininkus, EK žengė žingsnį leidžiantį labiau išnaudoti papildomą gamybos potencialą: ūkininkams bus leidžiama auginti derlių pūdyme, naudojamame ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) įskaituose ir neprarasti žalinimo išmokų[4].</p>
<div>Bus leidžiama ne tik auginti žemės ūkio augalus, bet ir nuimti jų derlių, ganyti gyvulius, naudoti augalų apsaugos priemones. Įprastai, jeigu pūdymas naudojamas EASV užskaitai, jame pirmoje metų pusėje draudžiama naudoti augalų apsaugos priemones ir iš šių plotų negali būti gaunama žemės ūkio produkcijos. Dabar, kaip jau minėta, toks reikalavimas atšauktas.</div>
<p>Tokį sprendimą priėmė Europos Komisija (EK), atsižvelgusi į maisto krizę.</p>
<p>Lietuvos žemės ūkio ministerija atitinkamai keičia deklaravimo taisyklių punktus. Lietuvoje tai planuojama padaryti iki pasėlių deklaravimo pradžios – balandžio 19 d.</p>
