<h2>Gerokai padaugėjo atsiskaitymų elektroniniais pinigais</h2>
<p>Lietuvos žmonės atsikrato konservatyvių gniaužtų ir su kiekviena diena vis drąsiau žengia į naujų technologijų sūkurį. Ir, nors prasidėjus karui Ukrainoje, dažnai stabtelėdavome prie ištuštėjusių bankomatų, panašu, kad didžioji visuomenės dalis savo įpročių nekeičia ir mokėjimus vis dažniau vykdo ne tik bankinėmis kortelėmis, bet ir „skaitmeniniu auksu“ laikomomis kriptovaliutomis. </p>
<p>Lietuvos bankas praneša, kad didžiosios dalies lietuvių neišgąsdino grynųjų išsiėmimo bumas, mat elektroninių pinigų ir mokėjimų įstaigų sektorius ir toliau sparčiai auga. 2021 m. duomenimis, elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ), kurios sudaro Lietuvos „FinTech“ pagrindą, pajamos iš licencinės veiklos padidėjo net 3,5 karto ir metų pabaigoje sudarė net 504 mln. eurų[2].</p>
<p>O štai praėjusių metų pabaigoje EPĮ ir MĮ mokėjimo operacijų suma siekė 194,57 mlrd. eurų, kas yra net 3,8 karto daugiau nei buvo 2020 m. pabaigoje. Lietuvos banko Mokėjimų rinkos priežiūros skyriaus vadovė Dovilė Arlauskaitė pabrėžė, kad bankams yra labai svarbu tobulėti kartu su sistema ir visapusiškai užtikrinti jos saugumą:</p>
<blockquote>
<p>„Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektorius toliau itin sparčiai auga. Siekiame, kad šis augimas būtų tvarus, o sektoriaus branda didėtų. Tad ir toliau skatiname įmones skirti daugiau dėmesio ir išteklių tokioms svarbioms sritims, kaip pinigų plovimo prevencija, nuosavo kapitalo ir klientų lėšų apsaugos reikalavimų vykdymas, vidaus kontrolė ir atitikties stiprinimas“, – teigia D. Arlauskaitė[2].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kortele-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Už kriptovaliutas Lietuvos gyventojai dažniausiai įsigyja elektronikos prietaisų</h2>
<p>Tačiau dar viena įdomi tendencija pastebima ir atsiskaitymuose kriptovaliutomis. Pastebėta, kad vis dažniau gyventojai imasi realizuoti ir gerokai rinkoje įsitvirtinusius bitkoinus, už kuriuos dažnai perka elektronikos priemones. Dar visai neseniai pasirodė straipsnis, kuriame buvo kalbintas „Varlė.lt“ įkūrėjas ir vadovas Marius Butauskas, patikinęs, kad atsiskaitymų kriptovaliutomis – išties padaugėjo.</p>
<p>Anot M. Butausko, kriptovaliutų rūšių yra galybė, todėl labai svarbu žinoti, kokiam tikslui kokios kriptovaliutos yra tinkamiausios. Pavyzdžiui, vienos jų rūšys yra tinkamiausios mokėjimams kaip antai bitkoinas ar litkoinas, o kitos – elektroniniams kontraktams (pavyzdžiui, eteris (ETH))[4].</p>
<p>Elektroninės parduotuvės „Varlė.lt“ duomenys parodė, kad dažniausiai klientai, naudojantys kriptovaliutas, buvo linkę atsiskaityti bitkoinais (net 60 proc.), eteriu (23,5 proc.), litkoinais (10 proc.) bei DOGE valiuta (kiek daugiau nei 7 proc.)[4].</p>
<p>M. Butauskas taip pat nevengė nupiešti ir tokių atsiskaitančiųjų portreto, esą dažniausiai kriptovaliutomis už prekes atsiskaito 18–34 m. išsilavinę ir dirbantys vyrai, o už jas perka elektronikos prietaisus. Pavyzdžiui, telefonus, nešiojamus kompiuterius, žaidimų įrangą. </p>
<p>Tiesa, kriptovaliutomis dažniausiai atsiskaitoma ne šiaip sau, o dėl to, kad norint kriptovaliutą išsikeisti į vietinę valiutą, reikia mokėti mokesčius, tad ją tampa daug paprasčiau realizuoti atsiskaitant už prekes parduotuvėje, kur galima tokia valiuta atsiskaityti.</p>
<p>Konkrečiai „Varle.lt“ prekybos centre galima atsiskaityti net 39 kriptovaliutų rūšimis, tačiau reikia turėti omenyje tai, kad užsakymų, kurie buvo įvykdyti atsiskaitant kriptovaliutomis, grąžinti nebegalima[5].</p>
<p>Lietuvoje vis daugėja parduotuvių, priimančių atsiskaitymą kriptovaliutomis, tarp tokių ir[6]: „Topocentras.lt“, „Gitana.lt“, Euronics.lt“, „GamingPro.lt“, „Dronai.lt“, „PartsDirect autodalys“, „Irankiucentras.lt“, „Promaksa.lt“, „4SEASON.lt“, „Savona.lt“, „Sinano kebabai“, „CoinGate.com“, „Auksomeistrai.lt“, kavinė „Universum“. Šiuo metu kriptovaliutas priima ir skrydžių bendrovė „airBaltic“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kripto.jpg" alt="" /></p>
<h2>Investuojantys į kriptovaliutas rizikuoja prarasti visus savo pinigus</h2>
<p>Tačiau ar kriptovaliutos atneš taip norimą finansinį saugumą – abejotina. Neseniai pasirodė nerimą keliančių ženklų, rodančių, kad vis labiau populiarėjantis bitkoinas nuo mėnesio pradžios atpigo daugiau nei per 2 proc., o nuo metų pradžios – net 12 proc[7].</p>
<p>Dar praėjusią savaitę Europos Sąjungos vertybinių popierių, bankininkystės ir draudimo priežiūros institucijos įspėjo – vartotojai rizikuoja prarasti visus į kriptovaliutas investuotus pinigus ir netgi tapti sukčių aukomis.</p>
<p>„Vartotojai susiduria su labai realia galimybe prarasti visus savo investuotus pinigus, jei įsigyja kriptovaliutų“, – teigiama trijų ES institucijų pareiškime[8].</p>
<p>Institucijos įspėja ir dėl vartotojų atidumo investuojant į kriptovaliutas: neverta pasitikėti greita grąža ir internete platinama klaidinga informacija. Tokios nerimą keliančios žinios pasirodė po to, kai buvo pastebėta, kad vis daugiau vartotojų perka 17 000 skirtingų kriptoaktyviųjų aktyvų, įskaitant bitkoinus ir eterį, kurie sudaro net 60 proc. kriptovaliutų rinkos, praneša „Reuters“.</p>
