Suprasti akimirksniu
  • Amerika atsisako importuoti bizonų mėsą iš kaimynės Kanados
  • Kanada nori pažaboti senąsias tradicijas, kovoja su natūralios medicinos praktikomis
  • Bizonai – tradicinis senųjų indėnų genčių sveikatingumo šaltinis
Šaltiniai
Bizonai
Produktai su bizonų mėsa sulaukia apribojimų. Bryce Olsen/Unsplash nuotrauka

Amerika atsisako importuoti bizonų mėsą iš kaimynės Kanados

Dėl įstatyminių pokyčių, Kanados bizonų mėsa nebėra vežama į JAV. Kanados verslininkams tai kainuoja milijonus dolerių, tačiau problemų jiems sukelia ir vietinė valdžia bei jos kova su natūralia medicina ir sveikatingumo produktais.

Daugelį metų Kanadoje paskerstų bizonų mėsa galėjo būti gabenama į JAV. Ten ji buvo paverčiama mėsainiais, kepsniais ar kitais perdirbtais maisto produktais. Tačiau dabar Amerika įgyvendino savąjį „Amenable Species Act“, pagal kurį Kanados bizonų mėsą draudžiama įvežti į JAV[1].

Dabar į Ameriką vežami tik dar gyvi bizonai, bet mėsą vežti griežtai draudžiama. Kanados bizonų asociacijos vykdomasis direktorius Carlas Flisas teigia, kad įstatymas nėra naujas, apie jį žinota jau kuris laikas, tačiau jis kelia nemenkus iššūkius.

„Nuo COVID-19 pandemijos laikų ir prasidėjus aplinkos apsaugos temos diskusijoms, JAV pradėjo vykdyti šias taisykles ir reglamentus. Būtent tai galutinai užsuko kranelį į pietus vykstančiam eksportui, ypač kai kuriems Kanados prekybininkams, kurie daugelį metų priklausė būtent nuo šios rinkos“, – sako C. Flisas.

Albertos bizonų augintojų organizacijos pirmininkas Stevenas Lunty sako, kad neturėdama galimybės patekti į JAV rinką, Albertos pramonė ir toliau turės sunkumų, tai toliau neigiamai veiks visas bizonų mėsos kainas jau vietinėje rinkoje.

Kanados verslininkai jau išsinuomojo šaldymo patalpas ir ten kaupia kai kuriuos produktus iš sukauptos žvėrienos, tačiau vis dėlto tikisi, kad amerikiečiai netrukus pritrūks žvėrienos patys ir pradės ieškoti užsakymų už sienos.

Kanada nori pažaboti senąsias tradicijas, kovoja su natūralios medicinos praktikomis

Tačiau problemų yra ir daugiau, nes bizonų mėsos pramonę žlugdo ir pati Kanados valdžia. Kaip skelbia onkologas ir vėžio tyrėjas daktaras Viljamas Makis, Kanados premjero Justino Trudeau „vyriausybė tiesiog savanaudiškai nori, kad visuomenė sirgtų ir būtų priklausoma nuo didžiųjų farmacijos bendrovių, mRNA vakcinų ir kitų vaistų, į kuriuos jie visi yra daug investavę“[2].

„Galiausiai vyriausybė ketina atimti visus papildus, visus sveikatos priežiūros produktus, viską, ką naudojate, kad pasveiktumėte ir atgautumėte sveikatą“, – teigia daktaras.

Pasak V. Makio, valdžia tai padaryti rengiasi visiškai susidorojant su natūralia medicina ir natūralios sveikatos pramone.

Tokie teiginiai nėra iš piršto laužtas pramas. Šonas Makdonaldas, įmonės „Naked Organs“ įkūrėjas, tuo įsitikino pats. Jis ir jo šeima vystė verslą, pardavinėdami tik žole šertų bizonų organus, kuriuos jie vadina „maistingiausių, biologiškai prieinamų ir tvariausių žmogui žinomų gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų šaltiniu“.

Verslas ėjosi itin sėkmingai, tačiau neilgai. Neseniai „Naked Organs“ įkūrėjai jau pasidalino nemalonia žinia, kad dėl griežtų Kanados taisyklių ir nuostatų, reglamentuojančių tam tikrų produktų pardavimą ir reklamą, jie nebegali siūlyti savo produktų asortimento Kanadoje.

Ribotus produktų kiekius vis dar galima įsigyti per „Holistic Goddess“ prekybos saitą JAV, tačiau įvertinus JAV pritaikytą bizonų mėsos iš Kanados draudimą, ir ši prekyba netrukus gali būti sustabdyta.

Tokie ribojimai jau spėjo papiktinti kanadiečius, o Kanados Opozicinės partijos nori surengti parlamentinio komiteto posėdžius, kad ištirtų naujas Kanados Sveikatos apsaugos komiteto taisykles dėl natūralių sveikatos produktų draudimo[3].

Kanados valdžia ėmėsi riboti natūralių sveikatingumo produktų pardavimus. Sebastiaan Stam/Unsplash nuotrauka
Kanados valdžia ėmėsi riboti natūralių sveikatingumo produktų pardavimus. Sebastiaan Stam/Unsplash nuotrauka
Naujosios taisyklės suteikia Kanados sveikatos apsaugos tarnybai galimybę nedelsiant atšaukti natūralų sveikatos produktą iš prekybos, nors anksčiau reikėjo laukti iki šešių mėnesių. Be to, dabar tarnyba verčia gamintojus atnaujinti ženklinimą, kad būtų pateikta daugiau informacijos apie produktus, pavyzdžiui, ar juose yra alergenų.

Reglamentas įsigaliojo praėjusių metų birželį, priėmus bendrą įstatymo projektą C-47. Tai Kanados gyventojų apsaugos nuo nesaugių vaistų įstatymo, dar vadinamo Vanesos įstatymu, pratęsimas. Įstatymas pavadintas Vanessos Young, kuri 2000 m., būdama 15 metų amžiaus, mirė nuo širdies aritmijos, išgėrusi Cisaprido, vaisto nuo rėmens, kaip buvo paskirta, vardu.

Tačiau labiausiai ginčytinas reguliavimo pakeitimas dar laukia ateityje: planuojamas pakeitimas priverstų natūralios sveikatos produktų gamintojus atlyginti valdžiai išlaidas, susijusias su jų produktų stebėsena ir patvirtinimu prieš jiems dar patenkant į rinką.

Kanados vyriausioji medicinos patarėja Suprija Šarma toliau aktyviai gina šias kontraversiškas reguliavimo priemones, sako, kad vis ši kampanija yra sudėtinga dėl dezinformacijos, tačiau pažymi, kad vyriausybė nesirengia sustabdyti jokių natūralių sveikatos produktų pardavimo ar apriboti jų prieinamumą.

Vis dėlto, S. Šarmos teigimu, natūralių sveikatos produktų gamintojai nemoka mokesčių už stebėseną ir reguliavimo priežiūrą, o tai turi keistis, nes receptinių vaistų bendrovės už tai kasmet pakloja daugiau nei šimtus tūkstančių dolerių.

Senosios indėnų gentys bizono mėsą tradiciškai naudojo ne tik maistui, bet ir sveikatai palaikyti. Cayetano Gil/Unsplash nuotrauka
Senosios indėnų gentys bizono mėsą tradiciškai naudojo ne tik maistui, bet ir sveikatai palaikyti. Cayetano Gil/Unsplash nuotrauka

Bizonai – tradicinis senųjų indėnų genčių sveikatingumo šaltinis

Bizonai Amerikos lygumose klajoja jau tūkstančius metų. Šie milžiniški gyvūnai yra itin svarbūs ir reikšmingi daugeliui senųjų Amerikos indėnų genčių.

Tūkstančius metų Amerikos indėnai labai priklausė nuo bizonų, kad išgyventų: jais maitinosi, rengėsi jų kailiu ir oda, iš kaulų gamino įrankius, bizonus siejo ir su savo dvasingumu, vidine galia. O milijonų bizonų išnaikinimas XIX a. turėjo lemiamos įtakos tragiškam indėnų genčių sunykimui[4].

Tačiau ir šiandien yra žinoma, kad bizonai gali būti itin naudingi sveikatai. Jų mėsoje gausu baltymų ir kitų maistinių medžiagų, ši mėsa gali būti naudinga sveikatai, nes joje nėra cheminių medžiagų ir hormonų, naudojamų tradiciniuose ūkiuose auginamiems galvijams. 

Bizonų mėsoje yra mažiau riebalų ir daugiau antioksidantų, vitaminų ir mineralų nei, pavyzdžiui, jautienoje ar vištienoje. Įrodyta, kad nuolatinis šios mėsos vartojimas stabdo diabeto vystymąsi[5].

Vis tik, kaip ir kiekvienu atveju, yra ir tam tikrų „bet“: nors bizono nauda sveikatai yra itin patraukli, reikia būti atsargiems dėl tam tikros susijusios rizikos.

Bizonai gyvena laukinėje gamtoje, todėl jų aplinka yra mažiau apsaugota nei ūkinių gyvūnų. Jie dažniau užsikrečia virusais bei bakterijomis, todėl bizono mėsa gali sukelti bruceliozę.

Tai infekcija, kurią paprastai sukelia nepakankamai termiškai apdorotos mėsos valgymas. Liga pasireiškia karščiavimu, nugaros ir sąnarių skausmais, panašiais į gripo simptomus ar artritą. Žinoma, toks perspėjimas ir saugos reikalavimas yra taikomas ir vartojant bet kokią kitą nepakankamai apdorotą mėsą arba jos produktus.

avatar
Gabrielė Butkutė
Rašytojas (-a)
Šaltiniai
1.arrow_upward
4.arrow_upward
nps.gov. People and Bison nps.gov
5.arrow_upward
Celeste Flint. Tribe’s bison herd is a matter of health seattletimes.com