Kalorijų mažinimas galėtų sulėtinti senėjimą?

Suprasti akimirksniu
Kalorijos
Subalansuota mityba gali tapti ilgesnės jaunystės paslaptimi. Andreso Ayrtono/Pexels nuotrauka

Apriboję kalorijų kiekį, laikinai sulėtino senėjimo procesus

Niujorke esančio Kolumbijos Senėjimo centro atliktas tyrimas, galima sakyti, įminė ilgesnės jaunystės paslaptį – pasirodo, kad žmogaus senėjimo procesams įtaką daro ir per parą suvartojamų kalorijų skaičius. Tad tinkamai sureguliavus dienos racioną, galima ne tik ilgiau išlikti jauniems, bet ir turėti mažiau sveikatos nusiskundimų. Greitesnis organizmo senėjimas ne tik sukelia nemalonių emocinių pojūčių, bet ir neabejotinai lemia fizinius pokyčius – žmogus prasčiau gali pasirūpinti savimi, o tai neabejotinai kerta ir per asmens savivertę.

Tyrime dalyvavo 200 dalyvių nuo 21 iki 50 metų amžiaus, kurių svorio rodikliai buvo normos ribose. Dalyviai atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į dvi grupes: viena grupė suvartojo 25 % mažiau kalorijų nei įprastai suvartoja per dieną, o kita grupė laikėsi įprastos mitybos[1].

Po dvejų metų abiejų grupių kraujyje buvo ištirti DNR biožymenys, o grupės, kurioje buvo ribojamas kalorijų kiekis, biologinis senėjimas sulėtėjo 2-3 %, todėl ilgaamžiškumas pailgėjo 10-15 %.

Tyrimą finansavo JAV Nacionalinis senėjimo institutas. Tai buvo pirmasis tyrimas, kuriuo buvo vertinamas ilgalaikio kalorijų ribojimo poveikis sveikiems žmonėms, neturintiems nutukimo. Pasak Kolumbijos Butlerio senėjimo centro mokslininko Caleno Ryano, nors kalorijų ribojimas ir tinka ne visiems, šis tyrimas įrodo, kad sulėtinti žmogaus senėjimą gali būti įmanoma.

Tyrimas taip pat atskleidė tokių intervencinių priemonių kaip protarpinio badavimo ar riboto valgymo laiko galimybes sulėtinti senėjimo procesą, o mokslininkai planuoja tęsti ilgalaikius stebėjimo tyrimus, kad galėtų stebėti dalyvių sveikatą ir mirtingumą.

Dieta
Žmogaus organizmui dieta gali išeiti ir į naudą. SHVETS produkcijos/Pexels nuotrauka

Kalorijų ribojimas gali padėti sumažinti ir riziką susirgti sunkiomis ligomis

Nacionalinio sveikatos instituto finansuotas „CALERIE“ dvejus metus trukęs tyrimas taip pat parodė, kad žmonės gali riboti savo suvartojamą vidutinį kalorijų kiekį, kas gali sumažinti su amžiumi susijusius širdies ir kraujagyslių bei su medžiagų apykaita susijusių ligų rizikos veiksnius[3].

2022 metais atliktame tyrime, kuriam vadovavo Jeilio universiteto mokslininkas Vishwa Dixit, buvo naudojami CALERIE tyrimo duomenys, kad būtų ištirtas kalorijų ribojimo poveikis imuninėms funkcijoms. Tyrimo rezultatai parodė, kad kalorijų ribojimas gali sustiprinti žmogaus imunitetą ir sumažinti lėtinių uždegimų rizikas.

Žmonėms, kurie dvejus metus savo dienos mitybos racione ribojo suvartojamų kalorijų kiekį, buvo pastebėta padidėjusi užkrūčio liauka, kuri yra žmogaus imuninės sistemos dalis, o kartu pagerėjo ir naujų T ląstelių gamybos rodikliai.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad geno PLA2G7, kuris koduoja baltymą, dalyvaujantį riebalų apykaitoje ir yra gaminamas imuninių T ląstelių, slopinimas apribojus kalorijų kiekį galėjo turėti įtakos pagerėjusiai užkrūčio liaukos funkcijai.

Visgi tam, kad būtų išsiaiškinta, kokį ilgalaikį poveikį žmogaus organizmui turi kalorijų ribojimas ir ar jis išties gali prailginti gyvenimo trukmę bei kokybę, dar reikia atlikti tolimesnius tyrimus[3].

Maistas
Ribojant kalorijų kiekį galima sumažinti tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Pixabay/Pexels nuotrauka

Pilnavertė mityba yra itin svarbi vyresnio amžiaus žmonėms

Nors sveikos ir subalansuotos mitybos reikšmė žmogaus organizmui pastebima visuose amžiaus tarpsniuose, senstančiam organizmui ypatingai svarbu gauti visas reikalingas medžiagas ir mikroelementus, kad jis ir toliau galėtų funkcionuoti be didelių trukdžių. Net neabejojama, kad tinkama mityba gali padėti išvengti ir kai kurių su amžiumi vis dažniau pasitaikančių ligų kaip antai osteoporozės, aukšto kraujospūdžio, širdies ligų, antrojo tipo diabeto ir net tam tikrų vėžinių susirgimų[5].

Senėjimą patiriančiam organizmui gali prireikti suvartoti mažiau kalorijų, tačiau dienos mitybos racionas turi užtikrinti pakankamą maistinių medžiagų gavimą. Pavyzdžiui, kai kuriems vyresnio amžiaus žmonėms prireikia daugiau baltymų.

Todėl vyresnio amžiaus asmenys skatinami vadovautis keliais pagrindiniais sveikos mitybos principais[5].

  • Valgyti maistinėmis medžiagomis turtingą maistą, kuris nebūtų labai kaloringas (tai gali būti vaisiai ir daržovės, pilno grūdo produktai, neriebūs pieno produktai, jūros gėrybės, liesa mėsa, paukštiena ir kiaušiniai).
  • Vengti produktų, kuriuose gausu kalorijų, bet mažai maistingųjų medžiagų (pavyzdžiui, traškučių, saldainių, kepinių, gazuotų gėrimų ir alkoholio).
  • Rinktis produktus, kuriuose yra mažai cholesterolio ir riebalų (ypatingai vengti sočiųjų ir transriebalų).
  • Gerti pakankamai skysčių, mat kai kurie žmonės senstant praranda troškulio jausmą.
  • Palaikyti nuolatinį fizinį aktyvumą.