Kalėdinės fotosesijos ir kūdikių lyties atskleidimo šventė: neorganizuoji – nesi šiuolaikiškas

Naujos tradicijos kukliau gyvenantį žmogų verčia jaustis netobulu

Pasaulis – link inovacijos – ir gana sparčiu tempu. Vis tik, nemaža dalis žmonių reiškia nuostabą, persipynusią su baime: nejaugi neliks nieko autentiško ir turėsime dar sparčiau suktis mėgindami aplenkti žiurkėną rate? Nuo vis didesnių laisvių (be tabu) iki naujausių trendų: sakoma, jog esi šiuolaikiškas tada, kai pataikai į „taktą“. 

Tapo kone įprasta rengti ne tik kūdikio lyties atskleidimo šventes (beveik kas antrai šeimai), tačiau taip pat su šeimos nariais dalyvauti Kalėdinese fotosesijose. Lyg to dar būtų maža, į Lietuvą pamažu ateina nauji mados vėjai: nelyg amerikonai, mes taipogi startuojame su metro ilgio naujų metų laiškų rašymu, kuriuose visai giminei pasakojame, ką šiais metais nuveikėme. Imdami amerikietiškas tradicijas į savo rankas, turbūt, greitai tapsime rašytojais, asmeninėse istorijose įterpdami chronologines sekas. O tuomet, su jų kopijomis, brausimės ant giminės stalų, nuklodami juos pasakomis apie tai, kokį šunį nusipirkome ar šen bei ten nukeliavome. Nes juk gali būti, kad tapo daug svarbiau savo metinius pasižadėjimus atskleisti, nei susitikti ir nuoširdžiai pasikalbėti...

Kūdikių lyties atskleidimo šventė šalyje – taip pat įsibėgėjusi: jos proga ne tik pasitelkiami skirtingų spalvų balionai, tačiau ir mėlynos ar rožinės spalvos dūmai bei lėktuvai, gabenantys tam tikrą užrašą. Aišku viena: šie kasdienybę imituojantys papročiai remia prie sienos ir ragina „neatsilikti“. Nes ką gi atsakyti draugei, klausiančiai, kodėl neužsisakome kalėdinių fotosesijų ar nesivaikome kitų užsienietiškų „aidų“. 

Greičiausiai niekas neprieštarautų, jog minėtos šventės atrodo įstabiai. Bėda ta, kad „naujas normalumas“ kukliau gyvenantį lietuvį spraudžia į taip vadinamas paraštes, versdamas jaustis netobulu.

Kūdikio lyties atskleidimo vakarėliai daro spaudimą šeimoms

Kūdikio lyties atskleidimo vakarėliai (angl. gender reveal party) – palyginti nauja tradicija, kilusi iš Jungtinių Amerikos Valstijų, ir nuo tada išplitusi visame pasaulyje^[1]. Šie vakarėliai atsirado XX a. pabaigoje, kai technologijos, leidžiančios sužinoti kūdikio lytį, tapo labiau prieinamos, o socialiniai tinklai paskatino asmeninio gyvenimo akimirkų dalijimąsi viešumoje.

Šventė paprastai apima kūdikio lyties atskleidimą per simbolinius gestus, pavyzdžiui, per spalvotus dūmus, balionus, tortus ar kitus vizualinius elementus, rodančius lytį (dažniausiai rožinę spalvą mergaitei ir mėlyną – berniukui). Tačiau ji sulaukia nemažai kritikos bei prieštaringų vertinimų dėl socialinių ir kultūrinių stereotipų – nuo lytinės tapatybės daugialypiškumo iki aplinkosaugos klausimų. 

Socialiniuose tinkluose išpopuliarėję lyties atskleidimo vakarėliai, galima sakyti, iš tiesų paskatino tam tikrą komercializaciją, kuomet šventės tampa labiau apie viešumą ir įspūdį nei apie intymų šeimos džiaugsmą. O tai, kaip jau supratome, gali kelti spaudimą jaunoms šeimoms išleisti nemažai pinigų efektingai šventei, siekiant pasidalinti akimirka su visuomene.

Kai kurie galbūt nežino, jog konkreti tendencija prasidėjo 2008 m., JAV tinklaraštininkei Jennai Karvunidis perpjovus tortą, pripildytą rausvo glaisto. Tačiau gali būti, jog, buitiškai tariant, dėmesio sutelkimas į tai, „kas yra tarp kojų“, yra ribojantis būdas pasveikinti naują žmogų pasaulyje. Juk kai kuriuose feisbuko vaizdo įrašuose netgi galima matyti, kaip žmonės pradeda ginčytis dėl norimos lyties.

Paplitusios Kalėdinės fotosesijos vertinamos nevienareikšmiškai

Kalėdinės fotosesijos – populiarios daugelyje pasaulio šalių, tradiciją iš dalies siejant su platesne Kalėdų šventimo praktika. Vėlgi, Kalėdinių fotosesijų tradicija tapo labiau paplitusi per pastaruosius kelis dešimtmečius, ypač dėl socialinių tinklų poveikio ir fotografijos prieinamumo. Tačiau jos sulaukia ir kritikos.

Dalis žmonių teigia, esą Kalėdinės fotosesijos – per daug komercializuotos, tad nejučia praranda tikrąją Kalėdų dvasią. Mat dėl intensyvios reklamos ir vartotojiškumo, susijusio su atitinkama atributika, fotosesijos kartais atrodo labiau apie įspūdį nei apie nuoširdžią šeimos šventę. Be to, svarstoma, jog tai – dar vienas būdas siekti menamo tobulumo, darant spaudimą sau ir kitiems^[2]. 

Kai kurie prabyla ir apie dažnai fotosesijose naudojamus Kalėdų akcentus – eglutes, dovanų dėžutes, dekoracijas, – kurie, nors ir gražūs, gali sukurti šablonišką įspūdį. Be to, vienkartinės dekoracijos, sintetinės eglutės bei plastiko naudojimas fotosesijose, anot kai kurių žmonių, prieštarauja ekologinio sąmoningumo vertybėms.

Nors Kalėdos turi gilias religines ir kultūrines šaknis, fotosesijų tradicija kaip tokia neturi senos kilmės – ji vis tik labiau susijusi su šiuolaikiniais medijų bei reklamos reiškiniais atspindint skaitmeninės eros sukurtą madą.

Naujametinio laiško giminėms tradicija populiari kitose šalyse – tačiau ne Lietuvoje 

Naujametinio laiško giminėms, kuriame aprašomi metų pasiekimai ir svarbiausi įvykiai, tradicija yra populiari kai kuriose šalyse, ypač JAV ir Didžiojoje Britanijoje. Ši praktika atsirado XX a. viduryje, kai žmonės pradėjo rašyti šeimos naujienlaiškius ir siųsti juos artimiesiems šventiniu laikotarpiu. Laiškai buvo būdas palaikyti ryšį ir dalintis naujienomis, kai susisiekimo priemonės dar buvo ribotos, o socialiniai tinklai neegzistavo. Vis dėlto, šiandien tokie laiškai vertinami nevienareikšmiškai, atspindėdami puikavimosi momentus bei savęs idealizavimą. Kaip ir kūdikių lyties atskleidimo bei Kalėdinių fotosesijų atveju, kalbama apie spaudimą kitiems šeimos nariams, didžiuojantis tuo, ko galbūt neturi kitas^[3].

Galiausiai, gali būti, kad žmonija – apskritai, yra pernelyg susireikšminusi. Mes, ko gero, ir taip paliekame mažai erdvės humorui. Šiuo atveju nuoširdumas, galbūt, būtų daug priimtinesnis dalykas – kai žmonės be įsipareigojimų atitikti tam tikrą scenarijų galėtų fantazuoti ir jaustis laisvai elgdamiesi taip, kaip nori – su šypsena veide bei kruopele saviironijos.