<h2>Verslas naudojasi vartotojų silpnybėmis</h2>
<p>Žaliasis smegenų plovimas (angl. Greenwashing) tampa toks pat pavojingas kaip ir visiškas nesirūpinimas ekologija. Advokatų kontoros „COBALT“ vyresnioji teisininkė Lina Gužienė pastebėjo, kad vis daugiau verslininkų vardan kuo didesnio pelno imasi klaidinti vartotojus ir, siekdami šiuos įtikinti, kad perkamas produktas yra tausojantis gamtą, gaminių pakuotėms naudoja įtaigius žalius ir mėlynus atspalvius. Pasirodo, jog tai yra ne kas kita, kaip žaliasis vartotojų smegenų plovimas, į kurį jau reaguoja ir pats Briuselis. Panašu, kad pasitikėti negalima net ir garsiausiais prekiniais ženklais, kurie apgaudinėjo vartotojus.</p>
<p>Kaip ir natūralu, kad verslas visada imsis to, kas turi didžiausią masės efektą, todėl vienaip ar kitaip turės prisitaikyti prie tuo metu vyraujančių tendencijų.</p>
<blockquote>
<p>L. Gužienės teigimu, atpažinti, kuris verslas siekia tik „pigios“ reklamos, galima iš nekonkrečių ir bendro pobūdžio ženklų ar užrašų ant pakuočių ir reklamos. Kaip pavyzdys, „nekenkiantys aplinkai“ elektrotechnikos prietaisai, „biologiškai skaidūs“ iš plastiko ir bambuko pagaminti stalo reikmenys ir net ekopadangos[3].</p>
</blockquote>
<p>Anot jos, vartotojai jau įpratę matyti ir žalsvo bei mėlyno atspalvio pakuotes su gamtos motyvais, o kartu su šiais teiginiais tai tampa galingu ginklu, priverčiančiu pirkėją pasirinkti būtent šią prekę. Toks manipuliavimas vartotojais, pasak jos, jau atsidūrė ir Europos Komisijos akiratyje, kuri jau svarsto apie reikalavimų pardavėjams ir gamintojams sugriežtinimą.</p>
<p>Pasak teisininkės, į madą jau atėjo ir dar viena tendencija – pavyzdžiui, pirkti vos 2–3 metus galiojančia techninę ar elektronikos priemonę, o pasibaigus šiam terminui ją tiesiog išmesti, argumentuojant, kad mūsų rinkoje neva nėra atsarginių gaminio dalių, remonto kaštai per dideli, o atnaujinta programinė įranga riboja išmaniojo prietaiso funkcionalumą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ekologiska.jpg" alt="" /></p>
<h2>Manipuliuoti pirkėjais taps draudžiama</h2>
<p>Reaguodama į vis didesnį žaliąjį bumą ir smegenų plovimą, EK užsimojo imtis naujos teisinės iniciatyvos, todėl parengė ir paskelbė pasiūlymą dėl dviejų vartotojų teisių srities direktyvų (2005/29/EB ir 2011/83/ES direktyvų) pakeitimų[3].</p>
<blockquote>
<p>Į ES klaidinančių komercinių veikų rūšių „juodąjį sąrašą“ gali būti įtraukiamas ir vartojimo prekių srityje naudojamas vadinamasis suplanuotas gaminių nusidėvėjimas.</p>
</blockquote>
<p>Nuo gegužės 28 d. Lietuvoje jau taikomi „Omnibus“ direktyvos reikalavimai, kuriais net 27 veikos jau yra įtrauktos į Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme įtvirtintą „juodąjį sąrašą“.</p>
<p>Šiuo metu už šiuos pažeidimus bauda verslininkui siekia iki 3 proc. jo metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne daugiau kaip 100 tūkst. eurų, jei pažeidimas padaromas pirmą kartą.</p>
<p>Jei įstatymas pažeidžiamas pakartotinai, tuomet jau bauda siekia iki 6 proc., bet ne daugiau kaip 200 tūkst. eurų. Numatoma, kad nuo nesąžiningo verslo nukentėję vartotojai įgyja teisę į patirtos žalos atlyginimą, sumokėtos kainos sumažinimą ar sudarytos vartojimo sutarties su verslininku nutraukimą.</p>
<blockquote>
<p>Nauju EK reguliavimu bus draudžiamas ekologinis manipuliavimas, todėl bus griežtinami ir prekių ženklinimo reikalavimai.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vartotojas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Bus analizuojami ženklai etiketėse</h2>
<p>Tuo tarpu ekologiški verslininkai turės atkreipti didesnį dėmesį į pakuočių ženklinimą – kiekvienas logotipas, teiginys ar žymuo turės būti pagrįstas konkrečiais faktais ir čia jau nebepakaks abstrakčių teiginių. Gamintojai taip pat turės užtikrinti, kad ant pakuočių būtų nurodomi tvarumo įsipareigojimai, o socialinis poveikis – neklaidinantis vartotojų.</p>
<blockquote>
<p>„Žinoma, pasiūlymas dėl vartotojų teisių apsaugos srities direktyvų keitimo automatiškai nereiškia jau priimto ir įsigaliojusio teisės akto. Tačiau analizuojant ES teisėkūros iniciatyvas dėl Žaliojo kurso matomos aiškios ateities tendencijos – daugiau garantuoto gaminio patvarumo, jų taisomumo, mažiau apsimestinio ekologiškumo vartotojų atžvilgiu“, – atkreipė dėmesį L. Gečienė[3].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/produktai-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kaip atpažinti manipuliuojančias įmones?</h2>
<p>Internete gausu ir patarimų kaip atpažinti įmones, kurioms rūpi ne tvaresnis vartojimas, bet kuo didesnis pelnas, o žodis „ekologija“ vartojamas tik marketingo sumetimais.</p>
<p><strong>Tikrinti reklamoje nurodomus faktus. </strong>Neverta pasitikėti tik garsiu prekės ženklu, mat jau kelios garsios kompanijos buvo pagautos manipuliuojant savo klientais. Štai 2019 m. reklamos priežiūros institucija uždraudė „Ryanair“ reklamą, kurioje bendrovė save apibūdino kaip mažiausią kiekį teršalų Europoje išmetančią oro transporto bendrovę, nors įrodymų šiam teiginiui pagrįsti – pritrūko[5]. </p>
<p>Tas pats liečia ir „Hyundai“ reklamą, kurioje teigta, kad automobilis „valo orą“, o ši reklama buvo įvertinta kaip klaidinanti vartotojus.</p>
<p><strong>Greta tokių frazių kaip „ekologiškas“, „tvarus“ ar „žalias“ ieškoti to įrodymų.</strong> Pavyzdžiui, 2016 m. liepos mėnesį pasirodžiusioje HDS Group valiklių „Amazing Cleaners“ interneto svetainėje buvo nurodyta, kad valikliai yra „100 proc. ekologiški“, nors vėliau, gavus skundą buvo nustatyta, kad toks teiginys neturėjo jokių įrodymų.</p>
<p><strong>Nepasitikėti pavienėmis prekės ženklo linijomis. </strong>Jei drabužių gamintojas paleidžia vieną kolekciją iš tvarių audinių, o anksčiau buvę gaminimo būdai nepasikeitė (kurie ir nebuvo itin tvarūs), reiškia, prekinis ženklas tik siekia pigios reklamos ir nieko nežada keisti, kad prisidėtų prie aplinkos švarinimo.</p>
<p><strong>Anglies dioksido kompensavimas.</strong> Nepasitikėti įmonėmis, ieškančiomis būdų kaip subalansuoti savo išmetamų teršalų kiekį. Tai nesprendžia problemos, kaip iš tikrųjų sumažinti išmetamų teršalų kiekį.</p>
<p><strong>Patikrinti įmonės savininką. </strong>Kiek įmanoma plačiau pasidomėti apie verslininko veiklą, jo požiūrį į ekologiją už reklamos ribų.</p>
<p><strong>Etiketė „perdirbama“ nebūtinai tą ir reiškia. </strong>Klientai gali būti klaidinami ant plastikinių gaminių esant klaidingoms etiketėms, jog gaminys perdirbamas, nors, iš tiesų, jie nėra perdirbami (kaip 2018 m. nutiko ir „McDonald's“, paaiškėjus, kad jų siūlomi popieriniai šiaudeliai išties nėra perdirbami, nes yra per stori)[5].</p>
<h2>Atvejai, kai žinomi prekės ženklai melavo</h2>
<p>Aukščiau paminėti pavyzdžiai turėtų galutinai parodyti, jog žinomas ir garsus prekės ženklas dar nereiškia, jog su vartotoju bus elgiamasi sąžiningai. Interneto platybėse galima rasti ir daugiau pavyzdžių, kurie, tikėtina, galutinai sužlugdys pasitikėjimą stambiomis korporacijomis ir jų užmojais.</p>
<p>Štai 2018 m. „Nestlé“ išplatino pranešimą, kuriame teigė turinti tikslą iki 2025 m. naudoti tik 100 proc. perdirbamas produktų pakuotes arba, kad jos bent jau galėtų būti naudojamos pakartotinai. Visgi, aplinkosaugos grupės ir kiti kritikai kaipmat atkreipė dėmesį, kad bendrovė nebuvo paskelbusi jokių aiškių tikslų ar terminų, kurie pagrįstų tokius jos užmojus. </p>
<blockquote>
<p>Ilgai netrukus, 2020-aisiais „Break Free From Plastic“ metinėje ataskaitoje „Nestlé“ kartu su „Coca-Cola“ ir „PepsiCo“ trečius metus iš eilės buvo įvardyta kaip daugiausiai plastiko pasaulyje sunaudojanti bendrovė[7].</p>
</blockquote>
<p>Vartotojams melavo ir automobilių gamintojas „Volkswagen“, dyzelinius automobilius pardavinėjęs su jau įdiegta programine įranga, kuri automatiškai nustatydavo, kada automobilis yra testuojamas ir atitinkamai pakeisdavo variklio veikimą. Tačiau melo kojos buvo trumpos ir „Volkswagen“ galiausiai prisipažino melavęs vartotojams, todėl turėjo atšaukti ir ištaisyti daugiau kaip 11 mln. automobilių. Skandalas sukrėtė ir kitus automobilių gamintojus, įskaitant ir BMW bei „Mercedes-Benz“[7].</p>
